- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- ATP-1008-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarimo, kuriuo O. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ir nubaustas 10 (dešimties) parų areštu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. gegužės 28 d., apie 17.40 val., UAB „Biosala“ parduotuvėje, esančioje Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, iš lentynos paėmė 1 vnt. „Pur Arabija“ kavos 1000 g už 52,99 Lt, paslėpė ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. G. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir vietoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarimu paskirto 10 (dešimties) parų arešto skirti jam viešuosius darbus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad pastarasis su sutuoktine augina mažametį sūnų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į O. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime pažymima, kad O. G. buvo tinkamai pranešta apie jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, bet iš jo nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pastarasis turėjo, tačiau nepasinaudojo Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. įtvirtinta galimybe teikti prašymus, todėl jokios jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės nebuvo pažeistos.
Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą, teisingai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, daromų pažeidimų sistemingumą, ankščiau paskirtų baudų nesumokėjimą, pažeidėjo asmenybę bei pagrįstai O. G. skyrė administracinį areštą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimu O. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ir nubaustas 10 (dešimties) parų areštu. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su apeliantui paskirta administracinės nuobaudos rūšimi, teigiant, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas pastarajam administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad O. G. su sutuoktine augina mažametį sūnų.
Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, <...>, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Iš šios nuostatos seka, kad už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., padarymą asmeniui gresia dvi alternatyvios administracinės nuobaudos, t.y. piniginė bauda arba areštas. Kokią administracinę nuobaudą skirti asmeniui už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas, skirdamas administracinį areštą O. G. atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į paimtų prekių vertę ir rūšį, į pažeidėjo asmenybę - administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ankščiau buvo baustas administracine tvarka, nuolat baudžiamas už tuos pačius pažeidimus, paskirtų piniginių baudų nemoka, išvadų dėl savo elgesio nedaro, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo O. G. pripažino, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas apeliantui skyrė minimalų Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytą administracinio arešto terminą, t. y. 10 (dešimt) parų.
Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia O. G. paskirta administracine nuobauda, teigiant, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas su sutuoktine augina mažametį sūnų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad apeliantui pirmosios instancijos teismas skyrė minimalų Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytą administracinio arešto terminą, todėl dar labiau švelninti paskirtą administracinę nuobaudą galima tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirto arešto pakeitimas bauda nagrinėjamu atveju taip pat nebūtų tikslingas. Iš byloje pateiktos pažymos apie asmens baustumą (b. l. 10-12) matyti, kad O. G. už analogiškus administracinius teisės pažeidimus buvo baustas net 7 kartus. Už šiuos pažeidimus pastarajam buvo skirtos piniginės baudos, tačiau informacijos apie šių baudų sumokėjimą nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas jokių išvadų iš jam paskirtų administracinių nuobaudų nedaro, toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus bei nepaiso visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl akivaizdu, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šalies argumentai
Nors apeliaciniu skundu prašoma O. G. paskirtą administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais, tačiau, netenkindamas šio apelianto prašymo, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tokios galimybės Lietuvos Respublikos ATPK nenumato. Nagrinėjamu atveju, būtų įmanomas tik Lietuvos Respublikos ATPK 338¹ str. taikymas, kurio nuostatose numatyta, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 338¹ str. priklauso Lietuvos Respublikos ATPK trisdešimt pirmajam skirsniui, kuris reglamentuoja nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo procesą. Taigi sprendimą dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo turėtų priimti teismas priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir atliekantis administracinio teisės pažeidimo bylos vykdymą.
Lietuvos Respublikos ATPK 309 str. nuostatose įtvirtinta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą, individualizavo O. G. skirtą administracinę nuobaudą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
O. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.