- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- 1S-130-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-33600-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- T. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. S. (T. S.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas T. S. turtui – automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 7 d., uždraudžiant disponuoti automobiliu, jį parduodant, dovanojant ar kitaip realizuojant, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį dėl to, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, apgaule savo ir organizuotos grupės naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – bendrai 199 716,08 Eur sumai.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, buvo laikinai apribota T. S. nuosavybės teisė į automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas T. S. turtui – automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 7 d., uždraudžiant disponuoti automobiliu, jį parduodant, dovanojant ar kitaip realizuojant.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
4. Skundu kaltinamasis T. S. prašo panaikinti jo automobiliui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad nebuvo atsižvelgta į kaltinamojo sutikimą bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo institucija, neteisingai įvertinti jo parodymai, taip pat pažymima, kad viena nukentėjusioji atsisakė ieškinio, kita pripažįsta, jog jis nėra kaltas. Be to, teismas neatsižvelgė į jo socialinius ir ekonominius ryšius Latvijoje, sergančią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir materialinis aprūpinimas.
5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Kaltinamojo skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygos ir pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytam turtui pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijęs su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.
8. Nagrinėjamoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas bei jo taikymo terminas pratęstas, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. pareikštą civilinį ieškinį, tokiu būdu panaikinant galimybę išeikvoti, paslėpti kaltinamajam priklausantį turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims. Sutiktina su kaltinamuoju, kad nukentėjusioji E. Z. nepareiškė civilinio ieškinio, teisiamojo posėdžio metu nurodė neturinti pretenzijų kaltinamajam, tačiau šios aplinkybės nepaneigia laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo pagrįstumo. Šiuo aspektu svarbu tai, jog procesinės prievartos priemonės taikymas tęsiamas nustačius būtinus požymius – galimus nusikalstamos veikos požymius, be kita ko, susijusius su didelės turtinės žalos padarymu, siekį užtikrinti civilinį ieškinį. Nukentėjusioji R. K. yra pareiškusi civilinį ieškinį, iš jos duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu galima aiškiai spręsti, jog ji reikalauja žalos atlyginimo. Taigi nėra pagrindo teigti, jog tolesnis procesinės prievartos priemonės taikymas yra netikslingas.
9. Kaip minėta, šioje byloje civiline ieškove pripažinta R. K., kuri dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pareiškė civilinį ieškinį. T. S. nagrinėjamoje byloje kaltinamas dalyvavimu sukčiavimo schemoje, kuri įgyvendinta apgaulingu pinigų išviliojimu (dėl tariamo prakeiksmo panaikinimo ar išgydymo), be kita ko, ir iš nukentėjusiosios R. K.. Taigi pasitvirtinus kaltinimui dėl nusikaltimo, kuris pasireiškia labai didelės žalos padarymu, dėl ko byloje yra pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, siekiant įgyvendinti pareigą imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti, pratęstas pagrįstai, esant BPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam alternatyviam pagrindui.
10. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju siekiu užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, o skunde deklaruojami teiginiai apie kaltinamojo bendradarbiavimą, jo ryšius bei kitas asmenines aplinkybes nepaneigia viešojo intereso į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo užtikrinimą. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, kaltinamajam procesinė prievartos priemonė taikoma nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., tačiau nuosavybės teisės apribojimas nustatytas paskyrus tik dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant disponuoti automobiliu, jį parduodant, dovanojant ar kitaip realizuojant, tačiau kaltinamajam palikta teisė juo naudotis. Nors šiuo metu kaltinamasis faktiškai negali naudotis transporto priemone dėl jam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės, ši aplinkybė yra susijusi su kardomųjų priemonių siekiamais tikslais ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad procesinė prievartos priemonė suvaržo kaltinamojo teises labiau nei to reikia taikomos procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, labai didelę žalą, automobilio vertės (1 200 Eur) ir galimai padarytos žalos santykį, procesinės prievartos priemonės taikymo apimtį, trukmę, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo automobilį negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.
11. Tad, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo metu kaltinamojo T. S. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. BPK laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas skundžiama nutartimi pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant tai reglamentuojančių BPK nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo T. S. (T. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.