- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- AS-442-126-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 14-19-58960, kuriuo nuspręsta išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto 156802,39 Lt.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas jam nesiuntė raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką, o priėmė ginčijamą sprendimą ir jį nedelsiant perdavė vykdyti antstoliui. Įvertinus argumentus dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo (jo formos ir turinio trūkumų), šio sprendimo vykdymas stabdytinas, kol teismas išnagrinės pareiškėjo skundą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.
Teismas nurodė, kad jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog, neužtikrinus skundo reikalavimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, pareiškėjas nenurodė. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, nebūtų kliūčių išieškotas į biudžetą sumas grąžinti pareiškėjui (Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnis). Galimas žalos atsiradimas nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes tai nesudarytų kliūčių įgyvendinti teismo sprendimą, o žalą patyrę asmenys turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti jos atlyginimo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo perduoti nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje jam yra pareikštas ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinys. Šis civilinis ginčas yra dėl pareiškėjo vardu įregistruotų žemės sklypų įvairiose Lietuvos vietovėse. Jeigu nebus sustabdytas šioje administracinėje byloje ginčijamo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 14-19-58960 vykdymas į pareiškėjo vardu įregistruotus žemės sklypus (kito turto pareiškėjas neturi), tuomet susikomplikuos ir itin pasunkės pareiškėjo padėtis minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, pareiškėjas neteks galimybės tinkamai apginti savo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikia jokių konkrečių argumentų ir faktinių duomenų, patvirtinančių Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui buvimą, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo.
Pareiškėjo pateikiami argumentai yra nesusiję įstatymo numatytomis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygomis. Prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas iš esmė remiasi argumentais dėl byloje ginčijamo atsakovo sprendimo neteisėtumo, o atskirajame skunde nurodo argumentus dėl galimybių jam ginti savo teises kitoje byloje užtikrinimo. Tačiau įstatymas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą sieja su teismo sprendimo konkrečioje administracinėje byloje įvykdymo galimu pasunkėjimu ar tokio įvykdymo negalimumu, o ne su byloje ginčijamo akto neteisėtumo pagrindimu ar asmens teisių apgynimo galimybių visai kitoje byloje užtikrinimu.
Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.