Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-05 · Byla Nr. A2.11.-96-870/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
A2.11.-96-870/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
A. C.
Advokatai
Aleksandras Morozovas
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-96-870/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09933-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Rūtai Pukinskienei, Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. C., jo atstovui, advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), registruoto darbo biržoje, spec. vidurinio išsilavinimo, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2014 m. liepos 30 d., apie 00.45 val., Viršuliškių g. 24, Vilniuje, sulaikymo metu tyrėjui T. K. parodžius tarnybinį pažymėjimą ir prisistačius, pareikalavus nesipriešinti sulaikymui ir sudėti rankas už nugaros, A. C. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, nesudėjo rankų už nugaros, todėl jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta bei uždėti antrankiai. Taip A. C. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. C. paaiškino, kad kaltinimų iš dalies nepripažįsta. Įvykio metu žmonės buvo neuniformuoti, jei jie būtų buvę su uniforma, jų reikalavimams būtų paklusęs, tuo metu buvo šoko būsenoje, išsigandęs. Jis sėdėjo su draugais kieme, ant suoliuko, jų dėmesį patraukė vyrai juodais drabužiais, nesuprantami buvo ir jų veiksmai, vaikščiojimas. Įvykio metu jis neturėjo galimybės priešintis, kai nukrito, jam nukrito batas ir iškart uždėjo antrankius. Neturėjo pagrindo priešintis, nes žmonių buvo aplinkui. Buvo sutrikęs. Išsigando pamatęs ginklą ir šūvius ore. Pažymėjimo jis nematė.

Teismo posėdžio metu liudytojas (pareigūnas) T. K. paaiškino, kad nakties metu, stebint aplinką pamatė keturis vaikinus. Jie sėdėjo ir praeinant išgirdo, kaip vienas iš jų pasakė „imam šitas“. Jų kolegės praėjo toliau. Kažkas pradėjo šūkauti. Jis praėjo pro kiemą ir, kai apsuko ratą, visa kompanija ėjo paskui jį. Jis pamanė, kad nori apiplėšti. Vienas vaikinas užsimojo, bet ne A. C.. Jis šaukė: „policija stok“. Paskui išgirdo šūvį, vėliau pakartojo tą patį, išgirdo vėl šūvį. Jis parodė tarnybinį pažymėjimą. A. C. sakė, kad nepažino jo. Bandė uždėti antrankius, kai buvo sulaikomas, tačiau jis nesileido. Jam užlaužė rankas ir uždėjo. Jis ne tai, kad pasipriešino, bet jis neleido uždėti antrankių, bandė ištrūkti. Buvo A. A., S. Ž. ir jis, A. G. atbėgo iš priekio jau vėliau.

Teismo posėdžio metu liudytojas (pareigūnas) A. A. paaiškino, kad tą dieną jie dirbo pagal planą vakare, kadangi buvo gauta žvalgybinė informacija dėl daromų nusikalstamų veikų. Matė 5-6 asmenis, kurie sėdėjo ant suoliuko. Jų kolegės ėjo, vaikinai pasakė „imam šitas“. Po poros minučių atbėgo T. K.. Vienas iš jų užsimojo smogti Tomui. Tada išsigandęs pradėjo bėgti, iššovė vieną šūvį į orą. Tuo metu jų buvo daug, jie visi išsilakstė. Tiksliai negali pasakyti A. C. veiksmų. Jį pagriovė ant žemės, pajuto skausmą dešinėje rankoje. Bandė jam uždėti antrankius. T. K. parodė pažymėjimą, rėkė „policija“. Jis pasivijo, pargriovė, įvyko grumtynės, subėgo iš visų pusių.

Teismo posėdžio metu liudytoja (pareigūnė) A. G. paaiškino, kad uždėjo antrankius iš antro karto. T. K. parodė tarnybinį pažymėjimą. Arti parodant tarnybinį pažymėjimą, jis matomas (didelėmis raidėmis Policija parašyta, nuotrauka).

Teismo posėdžio metu liudytojas (pareigūnas) S. Ž. paaiškino, kad jis su kolegomis dirbo rajone, būtent dėl nusikaltimų prevencijos. Pastebėjo grupę jaunuolių, sėdinčių daugiaaukščio namo aikštelėje. Buvo vėlyvas metas. Tie vaikinai stebėjo praeinančius, pavienius žmones. Situacija susiklostė taip, kad jų kolega ėjo, vieną kartą praėjo. Vaikinai jį sekė ir, po to, antrą kartą, kai jau ėjo, jie nusprendė juos sulaikyti. Sulaikymas vyko taip, kad jų kolega ėjo neapšviestu taku ir užsuko į bromą. Tie vaikinai užsuko paskui jį. Tada pasirodė jie. Jie iš karto parodė pažymėjimą, šaukė „stokit policija“, jie išsilakstė. Jis ir A. A. vijosi Cybulskį, jį pasivijo jo kolega. Visą laiką šaukė „stok policija“. Pasivijo, jis muistėsi, priešinosi, jie jį pasiguldė, ir trečias kolega atėjo, uždėjo antrankius. Kai užsigulė jį, jo kolega jam prieš nosį parodė pažymėjimą. Pirma buvo parodytas pažymėjimas, po to uždėti antrankiai ir pakartotinai parodytas pažymėjimas. Jiems viskas buvo labai netikėta. Buvo uždėti antrankiai ir buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. C. su reiškiamais kaltinimais nesutiko (b.l. 10), vėlesniame paaiškinime nurodė, kad pareigūnų reikalavimams nepakluso, nes jie buvo apsirengę civiliais drabužiais, o jis buvo per daug išsigandęs (b.l. 20).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan.

Pagal Policijos veiklos įstatymo (toliau – įstatymo) 5 straipsnio 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendindamas policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Teismo vertinimu, surinkti duomenys patvirtina, kad A. C. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams - parodžius tarnybinį pažymėjimą ir pareikalavus nesipriešinti - sudėti rankas už nugaros tam, kad būtų uždėti antrankiai. Tai patvirtino teismo posėdyje visi apklausti policijos pareigūnai. Jų parodymai toje dalyje, kad neleido uždėti antrankių – nesudėjo rankų už nugaros pilnumoje sutampa. Iš esmės to neneigia ir pats A. C. – jis teisina savo elgesį tuo, kad buvo išsigandęs ir nesuprato, jog tai policijos pareigūnai. Remiantis S. Ž. parodymais, T. K. pažymėjimas buvo parodytas arti A. C. veido, todėl A. C. turėjo galimybę pamatyti tarnybinį pažymėjimą bei susipažinti su jo turiniu. Vadovaujantis liudytojo T. K. parodymais, jis A. C. prisistatė, pasakydamas savo vardą, pavardę, parodė savo tarnybinį pažymėjimą. Kai jį vijosi pareigūnas T. K. šaukė „Stok policija“. Kaip teismo posėdžio metu nurodė A. G., antrankiai A. C. buvo uždėti iš antrojo karto. Tai reiškia, kad, dedant antrankius, t.y. antrankiais priliečiant A. C. rankas, pirmąjį kartą, A. C. suvokė, jog jam dedami antrankiai. Šis suvokimas galėjo ir turėjo būti dar vienas iš požymių, A. C. leidžiančių suprasti, jog jį sulaikinėja ir jam antrankius deda policijos pareigūnai, kadangi antrankius paprastai sulaikinėjant asmenį uždeda policijos pareigūnai. Iš teismo posėdžio metu duotų T. K. parodymų matyti, kad A. C. antrankių jam uždėjimo metu priešinosi, t.y. bandė ištraukti rankas, stumti nuo savęs policijos pareigūnus S. Ž., A. A.. Taigi, įrodyta, jog reikalavimų sudėti rankas už nugaros momentu A. C. suvokė, jog jam teisėtus nurodymus sudėti rankas už nugaros duoda policijos pareigūnai ir šio nurodymo nevykdė, t.y. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

A. C. taip pat kaltinamas padaręs ATPK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. ATPK nėra reglamentuotos administracinių teisės pažeidimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ATPK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Pastebėtina, kad pačiame ATP protokole (kuris buvo pataisytas ir surašytas ne iš karto teisingai), analizuojant jo turinį A. C. nekaltinamas pasipriešinu policijos pareigūnams. ATP protokolas itin svarbus dokumentas, kuriuo asmuo kaltinamas pažeidimo padarymu, asmeniui užtikrinama teisė gintis nuo pateikto kaltinimo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Iš apklaustų pareigūnų parodymų seka, kad A. C. neabejotinai neleido uždėti jam antrankių, tačiau nėra aišku kuo pasireiškė jo priešinimasis policijos pareigūnams. Kitų veiksmų apart neleidimo uždėti antrankių (protokole parašyta nesudėjo rankų už nugaros) pareigūnai nenurodė. Priešingai, pareigūnas T. K. paaiškino, kad „ne tai, kad jis priešinosi, bet jis neleido uždėti antrankių“. Administracinėje teisėje nėra tokios sąvokos, kaip pasikėsinimas padaryti teisės pažeidimą, įvertinus prieštaringus liudytojų parodymus apie pasipriešinimo faktą bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal šį straipsnį nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skiriant A. C. nuobaudą už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padarymą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. C. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, jauno amžiaus, tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą. Teismas vertina, kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus jam minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutaria:

pripažinti A. C. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 86 eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. C. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto 187 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas) priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė