Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1748-823/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
2S-1748-823/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11835-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Pareiškėjas
G. P., R. P., I. P.
Kategorijos
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1748-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11835-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 129.19.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų G. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. P., R. P. ir G. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V. ir AB „Citadele bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai G. P., I. P. ir R. P. kreipėsi į antstolį R. V., prašydami panaikinti antstolio 2014 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių, įpareigoti antstolį atlikti pakartotinę turto ekspertizę. Nurodė, kad antstolis turto vertintoją pasirinko vienašališkai. Pareiškėjai ne kartą pranešė antstoliui apie pageidavimą suderinti ekspertizę atliekančią įstaigą. Atlikta ekspertizė neteisėta, neobjektyvi, pažeidžianti skolininkų teises, nes nustatyta turto vertė yra žymiai mažesnė nei turto rinkos vertė.

Antstolis R. V. 2014 m. kovo 28 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad patvarkymas dėl turto ekspertizės skyrimo jau buvo apskųstas skolininkų 2013 m. balandžio 10 d. skundu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. priėmė nutartį, kuria skolininkų skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d., apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininkų atskirąjį skundą, paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, todėl patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo yra visiškai teisėtas. Kadangi iš šalių nebuvo gauti prieštaravimai dėl ekspertų nustatytos vertės, 2014 m. kovo 6 d. buvo priimti du patvarkymai dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių, tačiau iki šiol nei vienas iš skolininkų nebuvo atvykęs į antstolių kontorą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, ar derinti taikų atsiskaitymą su kreditoriumi. Skolininkai G. P., I. P. ir R. P. vykdymo procese nėra aktyvūs ir nesirūpina tinkamu savo teisių įgyvendinimu, visiškai nesidomi vykdymo eiga. Antstolis, siekdamas vykdomojo dokumento įvykdymo bei tinkamo išieškotojo AB „Citadele bankas“ interesų užtikrinimo, visiškai pagrįstai priėmė visus procesinius dokumentus vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/00401, o pareiškėjai skolininkai G. P., I. P. ir R. P. nepagrindė skunde pareikštų reikalavimų dėl atliktų procesinių antstolio veiksmų neteisėtumo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai G. P., I. P. ir R. P. kreipėsi į antstolį R. V., prašydami panaikinti 2014 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių reg. Nr. S-2834, įpareigoti antstolį atlikti pakartotinę objektyvią turto vertės ekspertizę, ją atliekantį subjektą derinant su skolininkais. Nurodė, kad turto vertinimą atlikusi įstaiga antstolio buvo pasirinkta vienašališkai, visiškai nederinant su skolininkais. Ekspertų nustatyta parduodamo turto vertė yra per maža, kas pažeidžia skolininkų teises bei teisėtus interesus, neužtikrina turto realizavimo maksimalios vertės principo. Pareiškėjai pažymėjo, kad vyksta derybos su kreditoriumi AB „Citadele bankas“, todėl yra didelė tikimybė, kad sutartiniai santykiai bus atnaujinti ir priverstinis išieškojimas bus sustabdytas, dėl ko turto pardavimas iš varžytynių yra netikslingas. Butas, kurį bankas siekia parduoti iš varžytynių, yra vienintelė pareiškėjų gyvenamoji vieta, šio buto netekę, pareiškėjai neturės gyvenamojo ploto. Antstolis skundžiamu patvarkymu neinformavo skolininkų apie teisę skųsti priimtą patvarkymą, toks antstolio elgesys laikytinas tyčiniu nutylėjimu bei skolininkų teisinių žinių stokos pasinaudojimu, siekiant, pažeidžiant skolininkų teises bei teisėtus interesus, kuo greičiau parduoti jų vienintelį gyvenamąjį būstą.

Antstolis R. V. 2014 m. balandžio 1 d. raštu nurodė, kad analogiškas 2014 m. kovo 18 d. tokio paties teksto skundas buvo netenkintas ir tuo pagrindu 2013 m. kovo 28 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skundų netenkinimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjų I. P., R. P. ir G. P. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai nesikreipė į antstolį, kad būtų paskirta papildoma ar pakartotinė turto ekspertizė, nenurodė eksperto, kuris galėtų ekspertizę, nesumokėjo pinigų į antstolio depozitinę sąskaitą, nepateikė prašymo atleisti nuo ekspertizės sumokėjimo, nesiūlė skirti savo eksperto, nepateikė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, o tik trečią kartą skundžia analogiškus antstolio patvarkymus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių realių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjų argumentus, kad nustatyta įkeisto turto kaina yra neatitinkanti turto rinkos kainos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai G. P. ir R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjų skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pareiškėjai žodžiu ir raštu kreipėsi į antstolį, tačiau jokio bendradarbiavimo iš jo nesulaukė. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėjų šeimą ištiko nelaimė – sunkiai susirgo pareiškėja I. P., todėl pareiškėjų psichologinė būsena buvo itin sunki. Proceso eigoje pareiškėja I. P. mirė.

2) Teismas neįvertino, kad antstolis nagrinėjamu atveju yra suinteresuotas pabaigti išieškojimo procesą. Siekdamas šio tikslo antstolis visiškai nebendradarbiauja su pareiškėjais, jų neinformuoja apie jų teises bei pareigas, jų tinkamai neišaiškina. Būdamas savo veiklos profesionalas, antstolis privalo užtikrinti teisingą protingą bei sąžiningą išieškojimą, tačiau nagrinėjamu atveju antstolis grubiai pažeidžia savo veiklos etiką, siekdamas skubaus išieškojimo visiškai neatsižvelgdamas į pareiškėjų prašymus, pastebėjimus bei pasiūlymus.

Žemesnės instancijos teismas

3) Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai turėjo galimybę prašyti pakartotinės ekspertizės, tačiau antstolis apie tokią galimybę pareiškėjų neinformavo. Apie tokią teisę pareiškėjai sužinojo vien tik iš teismo nutarties.

4) Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjai neturi specialių teisinių žinių, nežino ir negali žinoti ir suprasti išieškojimo proceso eigos bei teisės aktų nustatytų teisių. Šias teises silpnesnei šaliai turėtų išaiškinti antstolis, ko jis nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis R. V. prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų G. P., I. P. ir R. P. skundą dėl antstolio veiksmų. Šiais savo veiksmais pareiškėjai tik vilkina vykdymo procesą bei piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditoriumi.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Citadele“ bankas prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti; skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė nei faktinių, nei teisinių skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog antstolis visiškai nebendradarbiauja su pareiškėjais, jų neinformuoja apie jų teises ir pareigas, tinkamai jų neišaiškina. Minėtiems teiginiams pagrįsti pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų.

2) Pareiškėjai nesikreipė į antstolį, kad būtų apskirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė, nenurodė eksperto, kuris galėtų atlikti ekspertizę, nesumokėjo pinigų į antstolio depozitinę sąskaitą, nepateikė prašymo atleisti nuo ekspertizės sumokėjimo, nesiūlė skirti savo eksperto, nepateikė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, o tik skundžia trečią kartą analogiškus antstolio patvarkymus.

3) Pareiškėjai pareiškė nepagrįstą atskirąjį skundą, tačiau nenurodė jokių skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų. Toks pareiškėjų elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, siekiant vilkinti išieškojimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio patvarkymų, kuriais buvo nuspręsta pardavinėti iš varžytynių skolininkams priklausantį areštuotą turtą.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0128/12/00401 medžiagos matyti, kad antstolis R. V. 2012 m. sausio 19 d. priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. išduotą nutartį Nr. 447V/2011 dėl 578 943,16 Lt ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų I. P., R. P. ir G. P. (v. b. l. 5). 2012 m. sausio 20 d. antstolis R. V. surašė turto arešto aktus (v. b. l. 24-29, 38-40), o 2012 m. sausio 23 d. ir 2012 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto, pareiškėjams priklausančio, nekilnojamojo turto ekspertizės skyrimo (v. b. l. 36-37, 44). Apie atliktą ekspertizę antstolis 2012 m. vasario 29 d. raštu informavo pareiškėjus, nurodydamas, kad su pilnomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis pareiškėjai gali susipažinti atvykę į antstolių kontorą. Minėtas raštas pareiškėjams buvo įteiktas 2012 m. kovo 22 d. (v. b. l. 53). Antstolio R. V. 2012 m. kovo 12 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo sustabdyta (v. b. l. 59), o 2013 m. kovo 19 d. patvarkymu – vėl atnaujinta (v. b. l. 86). Atnaujinus vykdomąją bylą, antstolio 2013 m. kovo 20 d. patvarkymu buvo paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė. Dėl 2013 m. kovo 19 d. antstolio patvarkymo dėl vykdymo atnaujinimo ir 2013 m. kovo 20 d. antstolio patvarkymo skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę pareiškėjai pateikė skundą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi dalyje dėl 2013 m. kovo 20 d. patvarkymo panaikinimo buvo atmestas, o civilinė byla dalyje dėl antstolio 2013 m. kovo 19 d. patvarkymo buvo nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Antstolis R. V. 2013 m. spalio 29 d. patvarkymu patikslino 2013 m. kovo 20 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, o 2014 m. vasario 18 d. raštu informavo pareiškėjus, kad su nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis pareiškėjai gali susipažinti atvykę į antstolio kontorą (v. b. l. 134). Šis raštas pareiškėjams buvo įteiktas 2014 m. vasario 22 d. (v. b. l. 134). Antstolis R. V. 2014 m. kovo 6 d. priėmė patvarkymus dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių (v. b. l. 153 ir 166), kuriuose numatyta įkeistą turtą pardavinėti už 80 proc. ekspertų nustatytos turto vertės.

CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje, antstolis skolininkų nekilnojamojo turto vertei nustatyti skyrė ekspertizę. Dėl ekspertizės paskyrimo pagrįstumo šioje vykdomojoje byloje Vilniaus apygardos teismas jau pasisakė 2013 m. spalio 14 d. nutartimi, konstatuodamas, kad turtas vykdomojoje byloje jau buvo vieną kartą įvertintas tos pačios ekspertinės įstaigos ir skolininkai nei tada, nei dabar nereiškė nušalinimo ekspertui, nors antstolis priešingai nei teigia apeliantai, priimdamas skundžiamą patvarkymą bei atsisakydamas tenkinti skolininkų skundą, įvykdė savo pareigą išaiškinti, kad jie gali pareikšti motyvuotą nušalinimą ekspertinei įstaigai. Pareiškėjų skundą nagrinėję teismai konstatavo, kad konstatavo, jog įstatymas nenumato, kad prieš skirdamas ekspertizę antstolis būtų įpareigotas suteikti vykdymo proceso šalims galimybę siūlyti jų pageidaujamą ekspertą ar ekspertizės įstaigą ir nurodė, kad įstatymo leidėjas numatė kitokią procedūrą, t.y. vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui, tačiau šiuo atveju pareiškėjai tokia teise nepasinaudojo. Po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo vykdomojoje byloje buvo priimtas tik 2013 m. spalio 29 d. patvarkymas patikslinti 2013 m. kovo 20 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo t. y. tą antstolio patvarkymą, dėl kurio teisėtumo jau buvo priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis. Pažymėtina, kad apeliantai, teikdami skundą dėl antstolio veiksmų, iš esmės kartoja argumentus, dėl kurių jau pasisakytas įsiteisėjusias teismų procesiniais sprendimais. Be to, ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia turto rinkos vertės.

CPK 694 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Įstatyme nustatyta speciali tvarka, kurios turi laikytis vykdymo proceso dalyviai ir varžytynes organizuojantis bei vykdantis asmuo – antstolis – tam, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai. CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkai iki šiol nėra pasiūlę savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už didesnę kainą, taip pat patvirtina, kad ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra reali ir atitinka turto rinkos vertę.

Susipažinus tiek su civilinės, tiek su vykdomosios bylos medžiaga, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis šiuo atveju nebendradarbiavo su pareiškėjais (skolininkais). Įrodymų, patvirtinančių minėtus atskirojo skundo argumentus, apeliantai kartu su atskiruoju skundu nepateikė, o iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantai buvo tinkamai informuojami apie visus antstolio vykdomojoje byloje atliktus procesinius veiksmus.

Aplinkybė, kad apeliantai neturi teisinių žinių, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantai galėjo kreiptis profesionalios teisinės pagalbos į advokatą (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat apeliantai galėjo kreiptis pagal gyvenamąjį vietą į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės finansuojamo advokato paskyrimo, jeigu jų finansinė padėtis ir turimas turtas atitinka kriterijus, leidžiančius pasinaudoti valstybės lėšomis garantuojama teisine pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia pareiškėjo teisė išaiškinta ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi, nagrinėjant ankstesnį pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teismų praktikoje pažymima, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005). Vien atskirojo skundo pateikimas nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjai akivaizdžiai piktnaudžiauja apeliacijos teise, todėl suinteresuoto asmens AB „Citadele“ prašymas pareiškėjams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjų G. P. ir R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens AB „Citadele“ prašymą skirti apeliantams baudą atmesti.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė