- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- N-438-2857-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pažeidėjas
- J.Č.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarimo J.Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. rugsėjo 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J.Č. dėl to, kad jis, būdamas anksčiau baustas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 158 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku, neūkiškai prižiūrėjo savo gyvenamas patalpas. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pažymėta, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. 12.40 val. vykusio patikrinimo nustatyta, kad šiame bute J.Č. sukaupė įvairias šiukšles, tuo pažeidė Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių 2 dalį ir ATPK 158 straipsnio 2 dalį.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 15 d. nutarimu J.Č. pripažino kaltu padarius ATPK 158 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 1000 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad pats J.Č. savo kaltę neigia ir nurodė, jog bute yra daiktai, o ne šiukšlės, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta administracinės bylos medžiaga.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J.Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Negalima sutikti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus specialisto surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes nėra duomenų ar protokolą surašęs pareigūnas turėjo įgalinimus tai daryti.
2. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti faktai neatitinka tikrovės, be to, pasak apelianto, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnis). Apelianto teigimu, jokių šiukšlių savo bute jis nelaikė ir nelaiko. Bute laikomi juvelyro, tautodailininko darbo įrankiai, medžiagos, tapybos priemonės, vitražo gamybos priemonių likučiai, paveikslų rėmai. Be to medžiagos ir priemonės yra supakuotos, laikomos saugiai, paruoštos išvežimui. Dalis minėtų priemonių ir medžiagų buvo perkelta į apeliantui priklausantį butą, nes sodyba ir sodo sklypas, kuriame buvo laikomi darbo įrankiai ir medžiagos buvo keletą kartų apvogta. Pasak apelianto, jis niekam netrukdo, patalpų, kartu ir bendro naudojimo patalpų, inžinerinių įrenginių negadina, jokių taisyklių nepažeidžia. Buvo atlikti buto ir jo prieigų oro cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai, jokių pažeidimų nenustatyta. Pelėsiniai grybai ir mielės auga, kaip nustatyta minėtame tyrime, nes vasaros metu patalpos nešildomos ir bute kaupiasi drėgmė, namas senos statybos. Apelianto teigimu, daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininke jis palaiko blogus santykiuose, nes iškėlė bendrijos finansinius - buhalterinius pažeidimus, todėl pirmininkė jį šmeižia ir tokiu būdu kerštauja, neteisėtai inicijuodama tariamus pažeidimus.
3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų, nenustatytos ir nutarime neišdėstytos pažeidimo padarymo aplinkybės. Buvo pažeisti ir ATPK 284 straipsnio reikalavimai, t. y. nenurodyta ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas pažeidimo padarymu, o pats teismo posėdis truko kelias minutes. Pasak apelianto, jis negalėjo išsamiai išdėstyti net savo pozicijos, nesilaikyta ATPK 272 straipsnio reikalavimų. Buvo pažeisti įrodymų rinkimo ir jų vertinimo reikalavimai, faktiškai byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas neturint jokių faktinių duomenų apie pažeidimo padarymą, tuo būdu taip pat pažeisti ATPK 256, 257 straipsnių reikalavimai. Apelianto manymu, teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, išsilavinimą, amžių ir kitas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, iš J.Č. administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis kaltinamas ATPK 158 straipsnio 1 dalies pažeidimu (neūkiškai prižiūrėjo savo gyvenamas patalpas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukaupė įvairias šiukšles ir tuo pažeidė Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisykles) nematyti, jog apie administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimą, išskyrus patį J.Č., būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytoju D.K. ir kitų asmenų, kurių duomenys buvo administracinio teisės pažeidimo byloje ir kurie būtų galėję paliudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes bei galimą Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių pažeidimo faktą užfiksuotą 2008 m. rugsėjo 10 d. vykusio patikrinimo metu. Byloje nėra duomenų, kad apie teismo posėdį būtų buvę pranešta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 straipsnio 3 punktas).
Taip akcentuotina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, nesurašytas teismo posėdžio protokolas. Dėl to nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apelianto J.Č. argumentų bei motyvų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus ir vertinti įrodymų visumą. Taip pat akcentuotina, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti tinkamai motyvuotas (ATPK 284, 286 straipsniai), t. y. jo turinyje turi būti nurodyta bei įvertinta ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės taip patvirtina ar paneigia. Tuo tarpu ginčijamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarimas yra grindžiamas tik vieninteliu teiginiu, kad J.Č. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t. y. nutarimas nėra motyvuotas ir neatitinka bendrųjų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui.
Dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarimas panaikinamas, perduodant šiam teismui J.Č. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J.Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarimą panaikinti ir J.Č. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.