- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- eI-4620-872/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02756-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas
- Kategorijos
- 7.6.8Kitos valstybinės socialinio draudimo pašalpos ir išmokos
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-4196 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“; 2) panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (9.64) DV_S-9260 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“; 3) įpareigoti priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjui 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoką.
Paaiškina, jog kreipėsi su prašymu į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas padidinti ilgalaikio darbo išmoką (toliau – ir IDI) nuo dviejų mėnesių iki trijų mėnesių ir nurodė, kad 2000 metais buvo perkeltas dirbti į kitą darbovietę, užskaitant ankstesnėje darbovietėje turėtą darbo stažą.
VSDFV Alytaus skyrius pareiškėjui atsakė, kad teisę į IDI turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Teisę į IDI turinčiam darbuotojui, atleidus jį iš darbo ir, kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama: jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimties metų, dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų ar trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų.
Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas dirbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (toliau – ir LASS) IĮ „Mūsų žodis“, o laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – UAB „Brailio spauda“ (dabar – VšĮ „Brailio spauda“), iš kurios buvo atleistas pagal DK 57 straipsnį. Darbo santykiai VšĮ „Brailio spauda“ nepertraukiamai tęsėsi 18 metų ir beveik 5 mėnesius. Todėl VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis įstatymo 9–11 straipsniais bei remdamasis Registro duomenimis, 2019 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-1628 skirti pareiškėjui 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI.
Atsakovas pažymėjo, kad darbo santykių tęstinumu nelaikomi atvejai, kai asmuo perkeliamas iš vienos darbovietės į kitą darbdavių susitarimu, darbo santykių tęstinumu laikomi tik atvejai, kai asmuo perkeliamas iš vienos darbovietės į kitą dėl reorganizacijos. Tačiau nei Registre, nei pareiškėjo 2000 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutartyje su UAB „Brailio spauda“, taip pat 2000 m. liepos 4 d. susitarime „Dėl darbuotojų perkėlimo“ (pateiktuose kartu su 2019 m. balandžio 23 d. prašymu VSDFV Alytaus skyriui), nei 2000 m. liepos 4 d. LASS centro tarybos nutarimuose Nr. 17 ir Nr. 18 „Dėl LASS personalinės įmonės „Mūsų žodis“ likvidavimo“ ir „Dėl UAB „Brailio spauda“ darbuotojų“ nėra duomenų, kad pareiškėjas iš vienos darbovietės į kitą buvo perkeltas dėl reorganizacijos.
Pareiškėjo įsitikinimu, toks vertinimas yra neteisingas, kadangi nebuvo jokio darbo santykių nutrūkimo, darbuotojai buvo perkelti iš vieno juridinio asmens į kitą. LASS personalinės įmonės nebuvo galima reorganizuoti, pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, todėl formalus teisės aiškinimas negali būti pagrindu vertinti arbo stažo nepertraukiamu.
2000 m. birželio 23 d. darbo sutartyje, pagal kurią pareiškėjas buvo perkeltas dirbti į UAB „Brailio spauda“ redaktoriaus pareigas buvo sulygta, kad darbo stažą LASS personalinėje įmonėje „Mūsų žodis“ ir darbo laikotarpį UAB „Brailio spauda“ laikyti kaip nepertraukiamą darbo stažą vienoje įmonėje. Ši darbo sąlyga buvo įtraukta įgyvendinant savininko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos 2000 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 17 nuostatas.
Pareiškėjas pažymi, jog nepertraukiamas darbo stažas – tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų.
Atsakovo nuoroda į DK 125 straipsnį yra negalima, nes 2000 m. šis teisės aktas negaliojo, o galiojo Darbo sutarties įstatymas ir Darbo įstatymų kodeksas (1972 m.), kurie taip pat leido darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl nepertraukiamo darbo stažo. Be to, pagal 2000 m. teisinį reguliavimą, visuomeninių organizacijų, individualių įmonių nebuvo galima reorganizuoti į UAB, todėl tik formalaus pagrindo taikymas, kuris iš esmės prieštarauja darbuotojo ir darbdavio susitarimui, yra teisiškai nepagrįstas ir negalimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
IDI skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). IDI, remdamasis Registro duomenimis, kitų duomenų bazių informacija, buvusių darbdavių pateiktais dokumentais, skiria ir moka VSDFV Alytaus skyrius.
Pažymėjo, jog IDI, remdamasis Registro duomenimis, kitų duomenų bazių informacija, buvusių darbdavių pateiktais dokumentais, skiria ir moka VSDFV Alytaus skyrius. Vadovaujantis DK nuostatomis, į darbuotojo nepertraukiamą darbo trukmę įskaitomos atostogos, nurodytos DK 125 straipsnyje, DK numatyti nedraudiminiai laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę (Nuostatų 7 punktas). Nuostatų 8 punkte nustatyta, kad darbdavio reorganizavimo atveju laikoma, jog darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai, jeigu tarp atleidimo iš reorganizuojamo darbdavio dienos ir priėmimo į darbą pas veikiantį po reorganizacijos darbdavį dienos nėra nė vienos dienos pertraukos. Pareiškėjo atleidimo iš LASS IĮ „Mūsų žodis“ perkeliant tolimesniam darbui į UAB „Brailio spauda“ dieną galiojo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kuriame nebuvo numatyta, jog nepertraukiamais darbo santykiais būtų laikomi atvejai, kai darbuotojas iš vieno darbdavio į kitą yra perkeliamas darbdavių susitarimu; darbo santykių tęstinumu laikomi tik tie atvejai, kai asmuo perkeliamas iš vienos darbovietės į kitą dėl reorganizacijos (Darbo sutarties įstatymo 32 punktas). Tuo tarpu nei pareiškėjo 2000 m. birželio 23 d. darbo sutartyje, nei Registre nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas iš vienos darbovietės į kitą buvo perkeltas dėl reorganizacijos. Be to, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo įstatymo kodekso 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas aiškiai nurodė, kad darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba perėjimas į renkamąsias pareigas; darbo sutartis pasibaigia perkėlimo į kitą darbą atveju, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją. Darbo sutartis tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas UAB „Brailio spauda“ pradėjo naujus darbo santykius. Nors sprendimas likviduoti LASS IĮ „Mūsų žodis“ buvo priimtas LASS Centro tarybos 2000 m. liepos 4 d. nutarimu, ši įmonė Mokesčių mokėtojų registro duomenimis buvo išregistruota tik 2014 m. kovo 25 d., t. y. praėjus beveik 14 metų po to, kai pareiškėjas buvo paskirtas dirbti UAB „Brailio spauda“. Pažymi, kad terminai „likvidavimas“ ir „reorganizacija“ nėra tapatūs ir lemia skirtingas teisines pasekmes.
VSDFV Alytaus skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo pasielgti kitaip, nei nustatyta galiojančiuose teisės aktuose ir į pareiškėjo nepertraukiamą darbo trukmę įskaičiuoti ir darbo laiką LASS IĮ „Mūsų žodis“ vien tuo pagrindu, kad tokia nuostata buvo įtraukta į LASS 2000 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 18 – tokio teisinio pagrindo galiojantys teisės aktai nenumatė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas iš vienos darbovietės buvo perkeltas į kitą dėl reorganizacijos. Tai, kad LASS nebuvo reorganizuojama, rodo Mokesčių mokėtojų registras, kurio duomenimis ši įmonė buvo išregistruota tik 2014 m. kovo 25 d., t.y. praėjus beveik 14 metų po to, kai pareiškėjas darbdavių susitarimu buvo perkeltas dirbti į UAB „Brailio spauda“, todėl trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, VSDFV Alytaus skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jo naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV ir VSDFV Alytaus skyriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui skirti trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI, o paskirtas dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI.
Byloje nustatyta, jog VSDFV Alytaus skyrius 2019 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-1628, kuriuo skyrė pareiškėjui 77,58 procento dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI (e. b. l. 49).
2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjas dėl šio sprendimo kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas jį peržiūrėti ir skirti pareiškėjui trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI, kadangi jo nepertraukiamas darbo stažas vienoje įmonėje, t. y. „Mūsų žodis“ redakcijoje - 30 metų (e. b. l. 54).
2019 m. gegužės 2 d. VSDFV Alytaus skyrius priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (9.64) DV_S-9260 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ (e. b. l. 25). Sprendime nurodyta, jog pagal Registro duomenis viešojoje įstaigoje „Brailio spauda“, iš kurios buvo atleistas pagal DK 57 straipsnį, pareiškėjas dirbo nuo 2000 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., jo darbo santykiai šioje darbovietėje nepertraukiamai tęsėsi 18 m. 4 mėn. ir 24 d., todėl VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 9–11 straipsniais, atsižvelgdamas į Registro duomenis, priėmė sprendimą skirti pareiškėjui 77,58 proc. dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI.
Sprendime pažymima, jog pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 23 d. papildomai pateiktus dokumentus buvo pakartotinai įvertinta nepertraukiama darbo stažo viešojoje įstaigoje „Brailio spauda“ trukmė ir nustatyta, kad pareiškėjo darbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos individualioje įmonėje „Mūsų žodis“ laikotarpio nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. liepos 4 d. įskaityti į nepertraukiamą darbo stažą ir skirti 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo atleidimo iš darbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos metu (2000 m. liepos 4 d.) galiojo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kuriame nebuvo numatyta, jog nepertraukiamais darbo santykiais būtų laikomi atvejai, kai darbuotojas iš vieno darbdavio į kitą yra perkeliamas darbdavių susitarimu.
VSDFV 2019 m. birželio 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (11.1E) I-4196 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ (e. b. l. 5-6). Sprendime paaiškinta, jog pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, teisę į IDI turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo DK 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę į IDI turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kaip tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš IDI fondo skiriama: 77,58 proc. vieno jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimties metų, 77,58 proc. dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų ar 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų.
Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, IDI skirti reikalingi duomenys tikrinami naudojantis Registru ir kita informacija. Vadovaujantis Nuostatų 7 punktu, apdraustojo asmens priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo laikotarpis (nepertraukiamo darbo) nustatomas pagal Registro, asmens ir buvusių darbdavių pateiktus duomenis ir dokumentus (darbo sutartys, pažymos, įsakymų dėl perkėlimo į kitą to paties juridinio asmens padalinį, kai dėl to keičiasi asmens draudėjas, ar perkėlimo pas kitą darbdavį darbdavių susitarimu kopijos ir kiti dokumentai, įrodantys darbo santykių tęstinumą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus), nustatomas apdraustojo asmens nepertraukiamo darbo (nuo priėmimo į darbą iki atleidimo iš jo) laikotarpis. Vadovaujantis DK, į darbuotojo nepertraukiamą darbo trukmę įskaitomos atostogos, nedraudiminiai laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukme (Nuostatų 7 punktas.)
VSDFV pakartojo VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendime konstatuotus faktus, jog pagal Registro duomenis VšĮ „Brailio spauda“, iš kurios buvo atleistas pagal DK 57 straipsnį, pareiškėjas dirbo nuo 2000 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., jo darbo santykiai šioje darbovietėje nepertraukiamai tęsėsi 18 metų 4 mėnesius ir 24 dienas, todėl VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 9–11 straipsniais, atsižvelgdamas į Registro duomenis, priėmė sprendimą skirti pareiškėjui 77,58 proc. dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI. Pažymėjo, jog pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 23 d. papildomai pateiktus dokumentus buvo pakartotinai įvertinta nepertraukiama darbo stažo viešojoje įstaigoje „Brailio spauda“ trukmė ir nustatyta, kad pareiškėjo darbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos individualioje įmonėje „Mūsų žodis“ laikotarpio nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. liepos 4 d. įskaityti į nepertraukiamą darbo stažą ir skirti 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais, teigdamas, jog atsakovas nepagrįstai jo nepertraukiamą darbo stažą skaičiuoja tik nuo 2000 m. liepos 5 d.
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jo darbdavys nuo pat jo darbo pradžios (1988 m.) buvo vienas – LASS. Kadangi pagal tuo metu galiojusius įstatymus asociacijos negalėjo turėti individualių įmonių, todėl LASS IĮ „Mūsų žodis“ tapo UAB „Brailio spauda“. Akcentavo, jog tiek pareiškėjo darbo vieta, tiek darbo pobūdis (tos pačios „Šulinio“ redaktoriaus pareigos) – nuo darbo pradžios iki pat jo atleidimo - nepasikeitė.
Atsakovas tvirtina, jog nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo perkeltas dėl reorganizacijos, todėl nėra pagrindo skirti trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo aiškinimu. Šioje byloje yra reikšmingi duomenys, kurie darbo teisėje laikomi svarbiais šaltiniais - darbo sutartys. Darbo sutarčių turinys yra apsprendžiamas dispozityviuoju metodu, t. y. darbdavys ir darbuotojas iš esmės gali susitarti dėl bet ko, kas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei.
Šioje byloje nustatyta, jog 1996 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo priimtas dirbti LASS IĮ „Mūsų žodis“ „Šulinio“ redaktoriumi (darbo sutarties Nr. 2 kopija, e. b. l. 102-103). Sutartyje įrašyta, jog darbo sutartis nutraukta 2000 m. rugpjūčio 7 d. pagal DSĮ 26 str. 12 p. (perkeliant į UAB „Brailio spauda“ 2000-08-07) įsakymo Nr. 26 K pagrindu.
Į bylą taip pat pateikta 2000 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutarties Nr. 14 kopija, kurios 5 punkte yra įtvirtinta, jog „darbo stažas LASS individualioje įmonėje „Mūsų žodis“ ir tolesnis darbas UAB „Brailio spauda“ skaičiuojamas kaip nepertraukiamas darbo stažas vienoje įmonėje“ (e. b. l. 55-56). Taip pat pareiškėjas pateikė į bylą 2000 m. liepos 1 d. jo sutikimą būti perkeltam dirbti į UAB „Brailio spauda“ „Šulinio“ redaktoriaus pareigoms nuo 2000 m. rugpjūčio 8 d. bei 2000 m. liepos 4 d. Susitarimą „Dėl darbuotojų perkėlimo“, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis LASS centro tarybos 2000 m. liepos 4 d. nutarimais Nr. 17 ir Nr. 18 ir atsižvelgus į raštiškus darbuotojų sutikimus, susitarė iš LASS IĮ „Mūsų žodis“ į UAB „Brailio spauda“ perkelti šiuos darbuotojus <...>. Šio susitarimo 3 punkte įrašyta, jog „darbo stažas LASS IĮ „Mūsų žodis“ ir tolesnis darbas UAB „Brailio spauda“ skaičiuojamas kaip nepertraukiamas darbo stažas vienoje įmonėje“ (e. b. l. 57).
LASS 2000 m. liepos 4 d. Nutarimu Nr. 17 „Dėl LASS personalinės įmonės „Mūsų žodis“ likvidavimo“ nurodyta, jog įsteigusi UAB „Brailio spauda“, kuri vykdys visas LASS personalinės įmonės „Mūsų žodis“ funkcijas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro taryba nutaria: likviduoti LASS personalinę įmonę „Mūsų žodis“, <...> LASS personalinės įmonės „Mūsų žodis“ darbuotojus, gavus jų raštiškus sutikimus, perkelti tolimesniam darbui į UAB „Brailio spauda“ (e. b. l. 80).
LASS 2000 m. liepos 4 d. Nutarimu Nr. 18 „Dėl UAB „Brailio spauda“ darbuotojų“ nurodyta pavesti UAB „Brailio spauda“ direktoriui priimti į darbą LASS personalinės įmonės „Mūsų žodis“ darbuotojus, nemažinant jų pagrindinių mėnesinių atlyginimų, buvusių LASS personalinėje įmonėje „Mūsų žodis“, o su jais sudaromose sutartyse numatyti sąlygą, kad darbo stažas LASS personalinėje įmonėje „Mūsų žodis“ ir tolesnis darbas UAB „Brailio spauda“ skaičiuojamas kaip nepertraukiamas darbo stažas vienoje įmonėje (e. b. l. 81).
Darbo sutarties įstatymo (1999-07-08 redakcijos, galiojusios nuo 1999-07-28) 23 straipsnis numatė, jog perkelti į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, leidžiama tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui <...>. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, jog pareiškėjas, jo sutikimu, buvo perkeltas iš IĮ „Mūsų žodis“ tolesniam darbui UAB „Brailio spauda“.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Be to, kaip jau minėta, Nuostatų 7 punktas numato, jog apdraustojo asmens priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo laikotarpis (nepertraukiamo darbo) nustatomas pagal Registro, asmens ir buvusių darbdavių pateiktus duomenis ir dokumentus (darbo sutartys, pažymos, įsakymų dėl perkėlimo į kitą to paties juridinio asmens padalinį, kai dėl to keičiasi asmens draudėjas, ar perkėlimo pas kitą darbdavį darbdavių susitarimu kopijos ir kiti dokumentai, įrodantys darbo santykių tęstinumą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus), nustatomas apdraustojo asmens nepertraukiamo darbo (nuo priėmimo į darbą iki atleidimo iš jo) laikotarpis.
Įvertinus byloje esančius duomenis (darbo sutartis, pareiškėjo sutikimą, LASS nutarimus), darytina išvada, jog į bylą buvo pateikti dokumentai, įrodantys darbo santykių tęstinumą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti, kad pareiškėjo nepertraukiamą darbo stažą viešojoje įstaigoje (buvusi UAB) „Brailio spauda“ sudaro jo dirbtas laikas tiek individualioje įmonėje „Mūsų žodis“, tiek viešojoje įstaigoje (buvusi UAB) „Brailio spauda“.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. (11.1)I-4213 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. (9.64) DV_S-9260 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ naikintini, įpareigojant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjui A. V. 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-4196 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (9.64) DV_S-9260 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjui A. V. 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoką.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.