Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. pareikštą patikslintą ieškinį atsakovei J. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei J. K. procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. rugsėjo 25 d., vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu (b. l. 151), per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, todėl, esant tokioms aplinkybėms bei ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), priimant sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Atlikus formalų pateiktų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 128-129), 2017 m. rugpjūčio 17 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties (b. l. 130-137) UAB „Sauleneta“ parengto žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos plano (b. l. 138) ir kitų rašytinių įrodymų – vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų, teismas vertina, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas nustatyti tarp trijų bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarką yra teisiškai pagrįstas, atitinka tiek teismų suformuotą praktiką, tiek teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ieškinį patenkinti.

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypas, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu, o kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarką nustato teismas. Šiuo atveju ieškovui nepavyksta susisiekti su žemės sklypo bendraturte atsakove, todėl jis neturi objektyvių galimybių tarpusavio sutarimu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, tokiu būdu ieškovo kaip žemės sklypo bendrasavininko teisės yra suvaržytos. Atsižvelgiant į tai, naudojimosi tvarka tarp bendraturčiu nustatytina teismo sprendimu.

Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama.

Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus: siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovui S. K., atsakovei J. K. ir trečiajam asmeniui D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 10,0100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. S. K. priklauso 501/1001 dalis žemės sklypo, D. K. priklauso 333/1001 dalis žemės sklypo ir atsakovei J. K. priklauso 167/1001 dalis žemės sklypo. UAB „Sauleneta“ ieškovo užsakymu parengė žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos planą, kuriuo numatyta tokia žemės sklypu vidaus naudojimosi tvarka: ieškovui S. K. paskirta naudotis 50 100 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu C; atsakovei J. K. paskirta naudotis 16 700 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A; trečiajam asmeniui D. K. paskirta naudotis 33 300 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą, darytina išvada, kad ieškovo prašoma reikalavimas nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą, 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB „Sauleneta“ parengtą, planą atitinka proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklauso didesnė dalis turto, kuris juo rūpinasi, atsakovės turto dalis lyginant su visu žemės sklypu yra maža, darytina išvada, kad ieškovo siūloma žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarka, geriausiai užtikrintų turto naudojimo racionalumą. Konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41,60 Eur žyminis mokestis (b. l. 6A) ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 29-30, 143-146), 1,03 Eur pašto išlaidos (b. l. 22) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 370 Eur išlaidų už planų rengimą. Atsižvelgiant į tai, kad 300 Eur sumokėti už trijų atskirų žemės planų parengimą, iš kurių tik vieno dalis priklauso atsakovei, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1/3 dalis išlaidų susijusių su žemės sklypo, kuris yra šios bylos ginčo dalykas, naudojimosi tvarkos planų parengimu, tai yra 57 Eur (170 / 3 savininkų) (b. l. 29-30, 147-148). Taigi viso iš atsakovės ieškovui priteistina 399,63 Eur (41,60+300+1,03+57).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 18,96 Eur, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybės naudai taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti 100 100 m² žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Sauleneta“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirta atskirai naudotis indeksu C pažymėta 50 100 m² ploto žemės sklypo dalimi, J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirta atskirai naudotis indeksu A pažymėta 16 700 m² ploto žemės sklypo dalimi; trečiajam asmeniui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirta atskirai naudotis indeksu B pažymėta 33 300 m² ploto žemės sklypo dalimi.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 399,63 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 18,96 Eur (aštuoniolika eurų 96 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.