- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- P2-19-922/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Skolininkas
- K. J.
- Kreditorius
- UAB „Akmenės vandenys“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą dėl vykdymo procese mirusio skolininko K. J. pakeitimo jo teisių perėmėja – valstybe, atstovaujama Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas – UAB „Akmenės vandenys“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Išieškotojo prašymu antstolė pradėjo išieškojimą iš skolininko vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-08-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2²-689-1999 dėl 5868,87 Lt skolos išieškojimo UAB „Akmenės vandenys“ naudai. Vykdymo eigoje gautas skolininko mirties akto įrašas, iš kuro matyti, kad skolininkas mirė 2001-[...]-[...]. Akmenės rajono 2-asis notaro biuras 2006-[...]-[...] išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2001-[...]-[...] mirusį skolininką K. J. jo teisių perėmėja – valstybe, atstovaujama Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Antstolė kaip precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2011, nurodydama, kad priteisus skolą išsprendžiamas materialinis klausimas ir prasideda skolos išieškojimo priverstinis vykdymas, o kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą. Tuomet neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl grįžti į vykdymo procesą. Tokia tvarka tik sukurtų papildomą procedūrinę naštą.
Atsiliepimas
Išieškotojas UAB „Akmenės vandenys“ apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ir galimybę pateikti teismui atsiliepimą į antstolės pareiškimą buvo informuotas, tačiau atsiliepimo nepateikė.
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad su antstolės prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti, t.y. nekeisti vykdymo procese mirusio skolininko į jo teisių perėmėją valstybę. Savo poziciją Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija iš esmės grindžia tuo, kad išieškotojas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos ir terminų bei tuo, kad yra suėjęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad 5868,87 Lt skola nebuvo įtraukta į antstolės Elenos Miliauskienės 2006-[...]-[...] sudarytą K. J. palikimo apyrašą, nors būtent antstolės žinioje buvo vykdomoji byla dėl šios skolos išieškojimo. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kaip precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2011.
Motyvuojamoji dalis
Antstolės prašymas netenkintinas.
Antstolė ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija iš esmės nesutaria dėl to, ar po skolininko mirties valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas, teismui pagal antstolio prašymą pakeitus vykdymo procese skolininką į jo teisių perėmėją.
Be antstolės ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos nurodytų nutarčių, ginčo išsprendimui reikšmingos teisės taikymo taisyklės, nuosekliai išplėtotos vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr.3K-3-533/2011 ir Nr.3K-3-540/2011 bei 2012-02-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-18/2012. Šalies pakeitimui vykdymo procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, o būtina vadovautis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kokios aplinkybės turi būti įrodytos, kad būtų galima daryti išvadą, jog tam tikros subjektinės teisės ar pareigos buvo perimtos, lemia anksčiau procese dalyvavusių šalių materialusis teisinis santykis, kuriuo atitinkamos teisės ar pareigos buvo nustatytos. Jeigu vykdymo procese siekiama pakeisti skolininką, būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos. Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas. CK 5.63 straipsnio taisyklės nenustato jokių išimčių tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Todėl kreditorius, siekiantis patenkinti savo reikalavimą iš mirusiojo turto, turi pareikšti reikalavimus valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka.
CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog vėliau, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galėtų įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys, tarp jų ir skolos išieškojimą iš palikėjo turto pagal pavedimą vykdantys asmenys. Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio tikslus taip pat atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus, pvz., nekilnojamojo turto. Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir įpėdinis, jei tai ne valstybė, turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.
Šioje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad skolininkui mirus jo palikimas perėjo valstybei, patvirtina nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai – Gyventojų registro tarnybos pažyma apie K. J. mirties faktą (b.l. 6) ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas 2006-[...]-[...] (b.l. 7). Tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nors kokiu būdu buvo informuota apie palikėjo turtines prievoles, įeinančias į palikimo sudėtį. Priešingai: iš antstolės Elenos Miliauskienės 2006-[...]-[...] sudaryto K. J. palikimo apyrašo matyti, kad jokios palikėjo skolos į jį neįtrauktos (b.l. 14, 15). Duomenų apie palikėjo skolinių prievolių išviešinimą registre taip pat nėra, nes iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjo butas antstolės buvo areštuotas nuo 2000-03-[...] iki 2000-07-[...], t.y. dar palikėjui esant gyvam, o vėliau šiam palikėjo turtui jokie suvaržymai taikomi nebuvo. Palikimas perėjo valstybei praėjus beveik šešiems metams po arešto panaikinimo, todėl įrašas viešame registre apie šį areštą negali būti laikomas tinkamu palikėjo prievolių išviešinimu. Išieškotojas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais pats ar per atstovus būtų informavęs galimus įpėdinius apie jo turimą vykdytiną reikalavimo teisę į palikėją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išieškotojas į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl palikėjo įsiskolinimo kreipėsi tik 2006-[...]-[...], t.y. praėjus daugiau nei penkiems su puse metų po palikimo atsiradimo ir devyniems mėnesiams po jo perėjimo valstybei. Iš vykdomajame rašte antstolio padarytų įrašų spręstina, kad vykdomojoje byloje jokie veiksmai nebuvo atliekami nuo pat 2000-[...]-[...], t.y. beveik dvylika metų, o vykdomasis raštas nebuvo grąžintas išieškotojui (b.l. 5).
Pažymėtina, kad CPK 639 straipsnis numato išieškotojo teises, o CPK 640 straipsnis – išieškotojo pareigas, tarp kurių numatyta išieškotojo pareiga bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga. Taigi tiek išieškotojas, tiek antstolė, tinkamai vykdydami savo pareigas ir būdami aktyvūs, turėjo galimybę sužinoti apie skolininko mirtį ir pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 ir 596 straipsniais teismas
nutaria:
Antstolės prašymo netenkinti ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese 2001-[...]-[...] mirusio skolininko K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekeisti į jo teisių perėmėją – valstybę, atstovaujamą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188729542, Vilniaus g. 265, LT-76337 Šiauliai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.