Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 d., nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 4 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 4 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2018 m. balandžio 2 d. apie 15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių konflikto metu tyčia du kartus mėsos gaminiu - kiaulienos karka sudavė O. A. K. į galvą ir tokiu būdu mušdamas šeimos narę nukentėjusiajai O. A. K. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, S. K. 2018 m. balandžio 2 d. apie 15 val. 02 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, virtuvėje dėl asmeninių priežasčių konflikto metu su posūniu A. G., A. G. paminėjus, kad pastarasis iškvies policiją, pagrasino, kad jį nužudys, bei, paėmęs į ranką virtuvėje ant stalo buvusį peilį, rankoje jį laikydamas ir akivaizdžiai jį demonstruodamas, nukreipęs peilio ašmenis tiesiogiai į nukentėjusįjį, ėjo link jo, tokiu būdu grasino nužudyti A. G., suteikdamas nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

S. K., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. balandžio 2 d. jis nuo ryto namuose išgėrė apie penkis butelius 1 litro talpos 7,5 procentų stiprumo alaus. Apie 15 val. jo žmona O. A. K. virtuvėje gamino valgyti. Jis girtas sėdėjo virtuvėje prie stalo. Žmona išėmė iš šaldytuvo virtą šaldytą mėsos karką, nors šaldytuve buvo kita prapjauta mėsos karka. Jis dėl girtumo supykęs paėmė minėtą išvirtą ir šaldytą mėsos gaminį – kiaulienos karką ir ja tyčia sudavė du kartus savo žmonai į galvą, taip sukeldamas šiai fizinį skausmą. O. A. iš virtuvės šaukdama išbėgo iš namo į lauką. Maždaug už poros minučių atėjo jo posūnis A. G., kuris jo pasiteiravo, dėl ko jis taip pasielgė su jo mama. Tada jis A. G. atsakė, kad čia yra ne jo reikalas ir kad jis turi teisę auklėti ir mušti savo žmoną, nes ši nežino, kur yra karka, tai jis jai parodė. Tuomet A. G. jį įsiutino dar labiau, kai jam pasakė, kad jis ketina iškviesti policiją. Dėl savo girtumo, jis, būdamas įsiutęs, susinervinęs ir piktas, savo posūniui A. G. pagrasino, kad jei šis iškviesiąs policiją, jis jį nužudysiąs, ir, paėmęs virtuvinį peilį ir jį nukreipęs į A. G., norėdamas pagąsdinti, ėjo link jo. A. G. išsigandęs išbėgo į lauką. Posūnio nužudyti ar kitaip sužaloti nenorėjo ir neketino taip daryti, taip pasakė dėl įsiutimo. Neužilgo atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 1,88 promilių girtumą. Jis dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 73-74,75).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji O. A. K. parodė, kad 2018 m. balandžio 2 d. apie 15.00 val. jai virtuvėje ruošiant maistą, į virtuvę atėjo neblaivus jos sutuoktinis S. K., kuris jai pradėjo dėl kažko priekaištauti bei, paėmęs ant stalo stovėjusį mėsos gaminį – virtą šaldytą (dar neatšilusią) kiaulienos karką, ja tyčia jai sudavė du kartus į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji iš išgąsčio pabėgo į kiemą, kur sutiko savo sūnų A. G. ir šiam papasakojo, kas nutiko. T. A. nuėjo pas S. Kas vyko virtuvėje tarp jos sūnaus ir S. K., ji nematė, nes buvo naujai pastatytame name. Neužilgo atėjęs, sūnus A. pasakė, kad S. K. jam grasino peiliu jį nužudyti. A. G. iškvietė policijos pareigūnus. Minėtų smūgių sudavimo metu jai sveikata nesutrikdyta, todėl pas medicinos ekspertus vykti atsisako. Jos sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, visuomet smurtauja būdamas girtas. Civilinio ieškinio byloje ji nereiškia (b. l. 6, 31-32,33).

Nukentėjusysis A. G. parodė, 2018 m. balandžio 2 d., būdamas namuose, jis išgirdo triukšmą, sklindantį iš sodyboje esančio senojo namo, bei pastebėjo per kiemą bėgančią ir šaukiančią pagalbos savo motiną. Tuomet jis, išėjęs į kiemą, paklausė motinos, kas nutiko. Ši jam pasakė, kad prieš kelias minutes, jai būnant virtuvėje, jos sutuoktinis S. K. ją sumušė, suduodamas jai du smūgius virtos mėsos gabalu į galvos sritį. Tuomet jis nuėjęs į senojo namo virtuvę, joje rado neblaivų S. K.. Paklaustas, kodėl taip elgiasi, šis pasakė, kad turi teisę mušti savo žmoną. Jam pagrasinus iškviesti policiją, S. K. pasakė, kad jei jis iškvies policiją, jis jį nužudys, bei, paėmęs virtuvėje ant stalo buvusį peilį, jį atstatė į jį ir ėmė artintis. Tai pamatęs, jis, labai išsigando, kad jo gyvybei gali grėsti pavojus, ir pabėgo iš virtuvės į lauką. S. K. jo nesivijo. Peilis, kuriuo S. K. jam grasino, buvo virtuvinis, geltonos spalvos. Peilio ašmenys buvo apie 12 cm. ilgio. Apie šį įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu „112“. S. K. yra labai agresyvus, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, prieš jo motina smurtauja ne pirmą kartą. Civilinio ieškinio jis baudžiamojoje byloje nereiškia (b. l. 38, 39-40,41).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė (b. l. 6).

2018 m. balandžio 3 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis A. G. pateikė virtuvinį peilį (b. l. 16, 17).

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis S. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis S. K. teistas du kartus už analogiškų nusikalstamą veikų padarymą (b.l. 54-65), nebaustas administracine tvarka (b. l. 66), nedirba (b. l. 67), yra senatvės pensininkas, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b.l. 53). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas du kartus teistas už analogiškų nusikaltimų, nukreiptų prieš savo šeimos narį, padarymą, vėl smurtavo prieš savo šeimos narį, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, būdamas neblaivus, darytina išvada, kad ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis S. K., jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl jam siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 80-85).

Kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos, bausmes iš dalies sudedant.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. balandžio 2 d. 16.00 val. iki 2018 m. balandžio 3 d. 14.30 val. (b. l. 76-77) (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai O. A. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 75 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. (1 parą), S. K. išbūtą laikinajame sulaikyme, jį prilyginant 1 parai arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai O. A. K.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.