- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-526-238-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-01095-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- P. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam P. M., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 281 straipsnio 2 dalį arešto bausme 40 (keturiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 1997-10-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 3 d. apie 19.25 val., vairuodamas automobilį „MB SLK 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr., reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 169 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę neturėdamas tam skirtos teisės, neblaivus (kraujyje rasta 2,55 promilės alkoholio), įvažiuodamas į reguliuojamąją sankryžą su (duomenys neskelbtini) g., degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad užtikrintų saugumą kitiems eismo dalyviams, nesustojo prieš šviesoforą, kliudė nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. įvažinėjusį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to trenkdamasis į kitą gretima juosta važiavusį automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą jo vairuotojui J. B. bei nežymų sveikatos sutrikdymą jo keleiviui V. P., o taip pat „VW LT 35“ nuo smūgio vertėsi ir apgadino (duomenys neskelbtini) g. prieš reguliuojamą sankryžą stovėjusį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti, pagal LR BK 281 str. 2 d. skirti bausmę – baudą. Apelianto nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas dėl pernelyg griežtos jam paskirtos bausmės. Nuteistasis nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog byloje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nepagrįstai neįvertino kiekvienos iš šių aplinkybių reikšmę, nepaskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas, skirdamas arešto bausmę, vadovavosi nuostata, kad nuteistasis nusikalto neišnykus teistumui ir būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, tačiau šie teiginiai, apelianto nuomone, tiktų tik tuomet, jeigu būtų padarytas tyčinis nusikaltimas. Be to, anot nuteistojo, nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad nusikalstamą veiką jis padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, žymiai viršijo saugų greitį, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui, nes visos šios aplinkybės įtrauktos į BK 281 str. 2 d. sudėtį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis P. M. rūpinasi neįgalia, tik iš dalies darbinga savo motina S.V., su abiem nukentėjusiaisiais susitaikė, autoįvykio metu pats buvo sužalotas.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
P. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis P. M. neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiu nuteistajam P. M. bausmė skirta tinkama.
Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.
Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę apeliantui, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir nuosprendyje išvardintas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas trečią kartą, nusikalto neišnykus teistumui ir būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, viršijo saugų važiavimo greitį, į reguliuojamą sankryžą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui t.y. nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisykles. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, apeliantui skiria arešto bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Bausmės skyrimą teismas nuosprendyje argumentavo. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam arešto bausmė skirta pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Teisinio pagrindo skirti kitą bausmės rūšį, byloje nenustatyta, nes ji būtų nepakankama įgyvendinti bausmės tikslus.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmės dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
LR BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, todėl švelninti bausmę įstatyminio pagrindo nėra.
BK 64 straipsnis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Teismas, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, negali keisti pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, t.y. teismas, vadovaudamasis BK 64 str. bendrina bausmes paskirtas nuosprendžiais, tačiau nekeičia ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Kadangi apeliantas naują nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir pilnai neatlikęs ankstesnės bausmės, todėl teismas pagrįstai subendrino bausmes skirtas teismo 1997-10-20 ir 2009-06-05 nuosprendžiais, jas iš dalies sudėdamas. Kadangi neatliktoji bausmė pagal 1997-10-20 nuosprendį yra didesnio dydžio nei naujai skirtoji bausmė 2009-06-05 nuosprendžiu, todėl prie 1997-10-20 nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta tik dalis 2009-06-05 nuosprendžiu skirtos bausmės. Taigi, įstatymu numatytų bausmių bendrinimo taisyklių teismas nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Kolegija konstatuoja, kad taikyti minėtą įstatymo normą(BK 75 str.) nėra įstatyminio pagrindo.
LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Remiantis šia įstatymo norma, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tada, kai padaryti nusikaltimai nėra sunkūs ar labai sunkūs ir už juos paskirta atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmė.
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką dėl bausmės vykdymo atidėjimo sprendžiama po to, kai išsprendžiamas bausmių bendrinimo klausimas. Nagrinėjamoje byloje BK 75 straipsnio taikymas negalimas. P. M. 1997-10-20 nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkaus, apysunkių bei labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nuosprendis buvo subendrintas su Kauno apygardos teismo 1997-10-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Esant šioms aplinkybėms, taikyti BK 75 straipsnį negalima.
Teismas pagrįstai nuosprendyje pasisakė bei nurodė aplinkybes, jog apeliantas nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, žymiai viršijo saugų greitį, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Teismas, skirdamas bausmę, privalo analizuoti visas aplinkybes, todėl pagrįstai jas nurodė nuosprendyje.
Tai, kad P. M. rūpinasi neįgalia, tik iš dalies darbinga savo motina, su abiem nukentėjusiaisiais susitaikė, autoįvykio metu pats buvo sužalotas, nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtą bausmę.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.