- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-230-606/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00782-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- V. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. B. (V. B.) administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininko G. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. B. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 209 straipsnio 7 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, 1000 Eur dydžio bauda, remiantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 2 dalimi, paskirta 1000 Eur dydžio bauda pakeista į 200 valandų viešųjų darbų, nustatant, kad viešieji darbai turi būti atlikti per vienerius metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, už tai, kad 2019 m. gegužės 2 d. 11 val., savo namuose (duomenys neskelbtini) , turėjo įsigytus 230 cigarečių pakelių „Korona“, 130 cigarečių pakelių „Minsk Super Slims“, 411 cigarečių pakelių „Minsk“, 80 cigarečių pakelių „NL New Line“, 940 cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 5355,09 Eur. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 (pakeisto 2010 .m birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443) 3.3 punktą (gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729, 8.1.1. papunktį (keleiviams, atvykstantiems oro transportu, išskyrus šių taisyklių 6.1.1. papunktyje nurodytus asmenis, nustatomas įvežamų prekių, neapmokestinamų importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais, kiekis: cigaretės – 200 vienetų).
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas G. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti V. B. nuobaudą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, motyvuodamas tuo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai individualizavo V. B. skiriamą nuobaudą – paskyrė per švelnią nuobaudą.
2.1. Apelianto nuomone, teismas asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirdamas mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, ir pakeisdamas švelnesne nuobauda, nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinei nuobaudai keliami tikslai atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Aplinkybė, kad V. B. pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą per vienerius metus, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda, rodo, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai nepasiekti, asmuo ir toliau daro teisės pažeidimus, nesilaiko įstatymų. Ši aplinkybė turi užkirsti kelią ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Administracinį nusižengimą padariusio asmens interesas – išvengti padaryto administracinio nusižengimo neigiamų pasekmių, negali būti keliamas aukščiau visuomenės intereso.
Motyvuojamoji dalis
3.Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą ir paskirti nuobaudą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje.
6. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
8. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
10. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
12. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
13. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas G. P., prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti V. B. nuobaudą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, jokių argumentų, paneigiančių skundžiamo nutarimo motyvus, kuriais V. B. pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirta 1000 Eur dydžio bauda ir, remiantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 2 dalimi, paskirta 1000 Eur dydžio bauda pakeista į 200 valandų viešųjų darbų, nustatant, kad viešieji darbai turi būti atlikti per vienerius metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, iš esmės nenurodė, išskyrus aplinkybę, kad V. B. pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą per vienerius metus, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda, ir tai rodo, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai nepasiekti, asmuo ir toliau daro teisės pažeidimus, nesilaiko įstatymų.
14. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad V. B. pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą per vienerius metus, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, todėl skundžiamu nutarimu ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu pagal ANK 209 straipsnio 3 dalį paskirtą 300 Eur dydžio baudą sumokėjo netrukus po to, kai įsiteisėjo nutarimas, todėl yra pagrindo manyti, jog V. B. suprato savo neteisėtų veiksmų pasekmes, atsakomybės nevengė. V. B. naują administracinį nusižengimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, padarė praėjus metams laiko. Byloje duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka ir už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, ir tai parodytų, jog jis linkęs iš esmės nesilaikyti įstatymų, nėra. Skundžiamu nutarimu nustatyta V. B. ne tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bet ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Be to, V. B. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jis yra 62 metų amžiaus, gauna tik 80 Eur pašalpą. ANK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Nagrinėjamu atveju įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. amžių, jo sveikatos būklę bei gaunamas pajamas, vadovaujantis ir protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad jis, nors ir turėdamas tik 50 procentų darbingumo lygį, sutinka atlikti viešuosius darbus, nes pajamų sumokėti baudą neturi, parodo jo norą pasitaisyti, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę nei ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimali baudą, t. y. 1000 Eur dydžio baudą bei, remiantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 2 dalimi, paskirtą 1000 Eur dydžio baudą pakeitus į 200 valandų viešųjų darbų, nustatant, kad viešieji darbai turi būti atlikti per vienerius metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
16. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarimas nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininko G. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.