- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-1425-543/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- E. L.
procesinio dokumento kategorijos: 39.2; 45.4.3; 45.4.7; 52.3.
2015 m. lapkričio 26 d.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L., jo įgaliotam atstovui advokatui A. B., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui A. R., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui transporto priemonės savininko UAB ,,S.“ atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruojančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracinėmis nuobaudomis, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2015 m. rugpjūčio 15 d. 2.20 val. Alytaus r. sav. Daugų sen. Daugų k. vairavo automobilį V. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0.96 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o sustabdžius policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo.
E. L. kaltės dėl pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad š. m. rugpjūčio 15 d. iš savo sodybos (duomenys neskelbtini) kaime su pusbroliu J. L., kuris vairavo automobilį, važiavo iki degalinės paimti E. K., kuris buvo Dauguose. Sustojus prie degalinės, J. L. su savo pažįstamais kažkur trumpam išvažiavo su reikalais. Buvo išgėręs, matė, kad kitoje kelio pusėje stovi pareigūnai, kurie po kiek laiko privažiavo prie jo automobilio, tuo metu jis vienas sėdėjęs automobilyje, keleivio pusėje, pareigūnams pasakęs laukiantis vairuotojo ir jie nuvažiavo. Belaukiant priėjo E. K., kurį leidęs sėsti į keleivio pusę, o pats, neišlipdamas iš mašinos, perlipęs į vairuotojo sėdynę, gal paspaudęs pedalą. Kaip tik tuo metu labai greit iš galo jo automobilio prisistatė tie patys pareigūnai ir apkaltino jį vairuojant automobilį. Aiškino pareigūnams, kad jis niekur nevažiavo ir nevairavo, jie liepė nesiginčyti. Tada automobilyje buvo jis ir jo posūnis E. K.. Teigė, kad automobilis nebuvo pajudėjęs iš vietos lyginant su pirmu kartu, kai buvo priėję pareigūnai. Buvo praėję apie 10 minučių nuo pirmo pareigūnų priėjimo prie jo iki apkaltinimo jį vairavus automobilį. Automobilį V. V. pasiskolino iš žmonos brolio trumpam pavažinėti, nes jų automobilis buvo sugedęs, juo naudojosi dvi dienas. Neturintis teisės vairuoti, tačiau turi žmona. Anksčiau buvo baustas už saugos diržo neprisisegimą, baudą sumokėjęs. 2008 m. nubaustas už automobilio vairavimą neturint teisės. Teisės vairuoti niekada nėra turėjęs.
Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas paaiškino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidėjo kaltę padarius pažeidimus, tai - tarnybiniai pranešimai ir policijos pareigūnų parodymai. Teigė, kad jei pareigūnai būtų norėję suforminti L., tai jie būtų padarę iš pirmo karto, tačiau pareigūnai pirmą kartą privažiavę pamatė, kad nėra pažeidimo, tačiau asmuo jiems kėlė įtarimą ir pareigūnai laukė, kol automobilis pradės važiuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai pasirinko vietą laukti, kol nuvažiuos pareigūnai, ne degalinėje, kur laukti penkiolikmečio posūnio būtų daug saugiau, o šalikėje šalia degalinės, todėl darytina išvada, kad jis pats vairavo automobilį ir, pamatęs pareigūnus, laukiančius tralo, kuris nuveš motociklą, sustojo ir persėdo į keleivio vietą, kad pareigūnams jį patikrinus galėtų teigti, jog jis automobilio nevairavo, o neva kažko laukė. Telemetrinės įrangos ir pažeidėjo atstovo pateiktos nuotraukos yra visiškai nesusiję, pažeidėjo atstovo pateiktose nuotraukose matyti kažkokie manomi matavimai nuo manomos vietos. Be to, ir telemetrinės įrangos parodymai nėra tikslūs ir jos parodymai negali būti vertinami teisme kaip įrodymai, nes iš jo patirties ne kartą buvo taip, kad tarnybinis automobilis iš tikro stovi komisariato garaže, o pagal telemetrinės įrangos parodymus jis stovi viduryje Nemuno. Kartais būna ir taip, kad išsiėmus telemetrinės įrangos parodymus matyti, kad automobilis važiavo laukais, nors iš tikro jis važiavo keliu. Telemetrinė įranga buvo įdiegta operatyvaus pajėgų valdymo kontrolei, o ne tam, kad jos parodymus vertinti kaip įrodymus teisme.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens transporto priemonės V. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra nurodyto savininko UAB ,,S.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimo suinteresuotam asmeniui įteiktas, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Liudytojas D. B. parodė, kad yra Alytaus apskrities VPK patrulių kuopos Mobiliojo būrio Vyriausiasis patrulis, įvykio dieną su kolega V. Z. buvo nusiųsti į Daugų miestelį, kur sulaikė motociklu važinėjančius girtus jaunuolius, po to išvažiavo į pagrindinį kelią, pamatė prie degalinės ant žvyrkelio stovintį automobilį be šviesų, kuriame keleivio vietoje sėdėjo pažeidėjas, kuris sakė, kad vairuotojas nuėjo pas draugą. Liepė jam įjungti avarinį, šviesas, tačiau asmuo sakė neturintis raktelių. Matė, kad spynelėje raktelių nebuvo. Jie nuvažiavo. Jo kolega, kuris yra iš Daugų, pasakė, kad ten aplinkui niekas negyvena, sakė, žinantis keliuką, kaip galima apsukti degalinę, nes jam atrodė, kad tas asmuo vis tiek važiuos. Jie apsuko degalinę žvyrkeliu per keletą minučių, grįžtant prie degalinės pamatė, kad tas automobilis be šviesų juda į priekį, kolega įjungė švyturėlius, jis pribėgo prie VW automobilio, už kurio vairo sėdėjo pažeidėjas, kuris pirmą kartą privažiavus sėdėjo keleivio vietoje, o keleivio vietoje sėdėjo jaunuolis, kuris greit iššoko iš automobilio, jo kolega pribėgo prie jaunuolio. Iš pradžių sulaikytas jaunuolis sakė nepažįstantis vairuotojo ir nebuvęs tame automobilyje. Pažeidėjas išlipo iš automobilio, automobilyje buvo automobilio raktelis, apžiūrėjo automobilį, rado dujinį pistoletą. Pranešė PK, prašė iškviesti tralą. L. prašė paleisti posūnį, kuris, atrodo, irgi buvo neblaivus. Abu nusivežė į PK, kur nepilnametis buvo perduotas mamai, jam PK buvo nustatytas girtumas apie 1 promilę. Patikslino, kad L. galėjo pavažiuoti kokius 50 metrų. Kai tik kolega įjungė šviesos švyturėlius, užsidegė L. automobilio ,,stopai“, nors mašina buvo be šviesų ir važiavo tamsoje. Jam išlipus iš policijos automobilio L. užspaudė stabdį ir sustojo, kitos šviesos nedegė. Kai jis pribėgo VW automobilio, jo variklis jau buvo išjungtas, o raktelis numestas prie sėdynės. Tikrai matė, kad automobilis judėjo.
Liudytojas V. Z. parodė, kad yra Alytaus apskrities VPK VTS patrulių kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis. Įvykio dieną, rugpjūčio 15 d., važiuodami iš Daugų prie degalinės pastebėjo beveik viduryje kelio stovintį be šviesų VW Vento automobilį, kurio keleivio pusėje sėdėjo vyriškis, kas sukėlė įtarimų, todėl sustojo prie jo, kolega nuėjo prie automobilio, vyriškis teigė laukiantis draugo. Jam tai kėlė įtarimą, nes jis pats gyvena Dauguose ir žino, kad tokiu metu jie negalėjo pas nieką atvažiuoti. Apvažiavus ratą pastebėjo, kad tas automobilis važiuoja, įjungė švyturėlius, privažiavo, sustojo iš kairės pusės, kolega išlipo. Už vairo sėdėjo pažeidėjas, iš priekinės keleivio pusės išlipo jaunuolis. Pažeidėjas aiškino, kad jis laukia draugo, automobilio nevairavo, dokumentų nepateikė, todėl iškvietė tralą, pažeidėją nuvežė į PK, nes toje vietoje nebuvo kompiuterio ryšio. Kompiuteris su telemetrine įranga, kuri veikė, nesusietas. Pažeidėją sulaikė apie 2.20 val., tarp pirmo ir antro karto, kai jie buvo privažiavę prie VW automobilio, galėjo praeiti apie 10 minučių. Pažeidėjo automobilis pajudėjo nedaug, nes nelabai spėjo, tiksliai kiek, negali pasakyti. Vėliau paaiškėjo, kad jaunuolis yra sulaikyto vairuojant vyriškio posūnis. Patikslino, kad iš tos vietos, kur policijos automobilis stovėjo netoli degalinės, matėsi pažeidėjo automobilis, kuris jiems kėlė įtarimą, ir todėl jie privažiavo.
Liudytojas E. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., dalyvaujant jo įstatyminei atstovei – motinai J. L., paaiškino, kad įvykio dieną mama jį nuvežė į Daugus prie ežero, kur jis buvo su draugais. Buvo apie 2 val. jam paskambino E. L. ir liepė ateiti prie degalinės, kur jis laukia, atėjęs 2 kilometrus per kelias minutes, pamatė E. L. sėdint automobilyje priekyje keleivio pusėje. Jam atėjus, šis perlipo į vairuotojo pusę. E. L. sakė, kad lauksim J. L., kuris parveš namo. Automobilio E. L. nevairavo. Po kelių sekundžių atvažiavo pareigūnai, kurie liepė išlipti, jis išlipo, jie patikrino mašiną, prie sėdynės pareigūnai rado raktelius. Juos nuvežė į komisariatą, jam nustatė vienos promilės girtumą. Nesakė pareigūnams, kad L. nepažįsta ir nesėdėjo tame automobilyje. Girtumas netrukdė vertinti įvykio aplinkybių, alkoholį vartoja nedažnai, suprato viską, kas vyksta.
Liudytojas J. L. parodė, kad jam žinoma, jog pusbrolį ,,supakavo“ policija. Rugpjūčio mėnesį, nepaminė kada, vakare, apie 19 val., iš Trakų rajono savo automobiliu Audi C4 atvažiavo pas pusbrolį E. L. į svečius, pusbrolis jau buvo vartojęs alkoholio. Važiavo iš savo namų iki L. namų apie 30 km. Su pusbroliu sėdėjo, šnekėjo, L. gėrė alų, o jis pats nieko negėrė. 2 val. nakties reikėjo važiuoti iš Daugų degalinės paimti jo posūnį, todėl pusbroliui priklausančiu automobiliu, jam (liudytojui) vairuojant atvažiavo į degalinę, kur reikėjo šiek tiek palaukti. Degalinėje susitiko su drauge J. K., su kuria tą vakarą susirašinėjo, ir nuvažiavo su ja jos automobiliu į Daugus apie pora kilometrų, kur užtruko apie valandą. L. sakė truputį palaukti, sakė, kad grįš valandos bėgyje. Dauguose visą laiką sėdėjo su drauge automobilyje. Automobilio raktelius buvo palikęs automobilio spynelėje, automobilio variklis buvo išjungtas, L. paliko sėdintį automobilio priekyje, keleivio pusėje. Atsakydamas į policijos pareigūno klausimus, nurodė savo ir draugės Justinos telefono numerius.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Tarnybiniu pranešimu, kuriuo policijos pareigūnas pranešė, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. 2.20 val. Alytaus r. sav. Daugų kaime pastebėjo be šviesų važiuojantį automobilį V. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungus specialius signalus, automobilis sustojo viduryje kelio. Iš priekinės keleivio pusės išlipo jaunuolis E. K., kuris buvo neblaivus (1,07 promilės). Už automobilio vairo sėdėjo E. L., kuris aiškino, kad automobilio nevairavo, tik sėdėjo ir laukė draugo, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, paaiškino, kad automobilis - ne jo. Patikrinus duomenų bazėje, paaiškėjo, kad E. L. teisės vairuoti niekada neturėjo, jam buvo nustatytas 0.96 promilių girtumas (b. l. 4).
Iš alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad E. L. 2015-08-15 02.27 val. nustatytas 0.96 promilių girtumas (b. l. 5).
Patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 6810 Nr. ARFM-0239 yra tinkamas naudoti iki 2015-11-26 (b. l. 6).
VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilio V. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB ,,S.“ (b. l. 8).
Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad E. L. nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 14-15).
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2015-08-17 duomenimis E. L. nebuvęs teistas (b. l. 13).
Telemetrinės įrangos duomenys, iš kurių matyti tarnybinio automobilio Hyundai ix35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutas ir sustojimai 2015-08-15 nuo 0.00 val. iki 3.00 val. (b. l. 43-49).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad E. L. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o sustabdžius policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje. Nors E. L. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. B. ir V. Z. bei policijos pareigūno V. Z. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) fiksuoti duomenys. Tarnybiniu pranešimu policijos pareigūnas pranešė, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. 2.20 val. Alytaus r. sav. Daugų kaime pastebėjo be šviesų važiuojantį automobilį V. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungus specialius signalus, automobilis sustojo viduryje kelio. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai D. B. ir V. Z. patvirtino, kad tikrai matė savo akimis, kad automobilis, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo E. L., judėjo be įjungtų šviesų. Liudytojas D. B. netgi nurodė, kad, kai tik kolega įjungė šviesos švyturėlius, užsidegė L. automobilio stabdžių žibintai, nors mašina buvo be šviesų ir važiavo tamsoje. Šie pareigūnų parodymai paneigia jo nurodytą aplinkybę, kad jis neturėjo automobilio raktelių ir tik sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje ir netyčia galėjo užminti pedalą. Pažeidėjo įgaliotas atstovas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad policijos pareigūnas Z. nurodė, kad artėdamas prie degalinės matė, kad L. važiavo apie 50 metrų, tačiau atstumas nuo degalinės krašto iki kelio krašto yra 50 metrų, todėl Z. kalbėjo netiesą, o pareigūnas B. nurodė, kad L. automobilis net nepajudėjo, nes jį iš karto sustabdė. Tačiau iš 2015-11-04 posėdžio protokolo (b. l. 55-59) matyti, kad liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas V. Z. parodė, kad apvažiavę ratą pastebėjo, kad automobilis važiuoja, įjungė švyturėlius, privažiavo, sustojo iš kairės pusės. Už vairo sėdėjo pažeidėjas, iš priekinės keleivio pusės išlipo jaunuolis. Nurodė, kad pažeidėjo automobilis pajudėjo nedaug, nes nelabai spėjo, tiksliai kiek, negalėjo pasakyti (b. l. 57-58). Tuo tarpu, priešingai nei teigė pažeidėjo įgaliotas atstovas, liudytojas D. B. nurodė, kad apvažiavę degalinę matė Lekevičiaus automobilį be šviesų lėtai judant į priekį. L. galėjo pavažiuoti kokius 50 metrų (b. l. 57). Taigi, D. B. netvirtino, kad L. automobilis nejudėjo, kaip tai nurodė baigiamųjų kalbų metu pažeidėjo įgaliotas atstovas. To netvirtino nei liudytojas V. Z., priešingai, jis neabejodamas nurodė, kad automobilis pajudėjo nedaug, nes nelabai spėjo (b. l. 57-58). Netikėti šių policijos pareigūnų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais teismas neturi pagrindo, byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai turėjo tikslą nekaltai apkaltinti pažeidėją pažeidimo padarymu, nes, kaip teigė institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas, jie tai galėjo padaryti iš pirmo privažiavimo prie L., tačiau pareigūnai, tik visiškai įsitikinę, kad pažeidimas yra daromas, sustabdė Lekevičių ir įformino pažeidimą. Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-21 priimtame baudžiamajame įsakyme, kuriuo E. L. pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo to paties įvykio metu, liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat buvo parodę, jog pažeidėjo automobilį sustabdė pastebėję jį važiuojantį be šviesų (b. l. 64-66).
Pastebėtina, kad bendrine lietuvių kalbos prasme, vairuoti reiškia valdyti vairu, todėl vairavimo esant neblaiviam veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). Akivaizdu, kad važiuojant automobiliu net ir keletą metrų jis yra valdomas vairu, todėl konstatuotina, kad E. L. vairavo automobilį, o jo nuvažiuotas atstumas (vienas ar penkiasdešimt metrų) pažeidimo kvalifikacijai įtakos neturi.
E. L. pozicija, kad jis nevairavo automobilio, tik laukė pusbrolio, vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas liudytojų: pažeidėjo posūnio E. K. ir pažeidėjo pusbrolio J. L. parodymus, kad E. L. nevairavo automobilio, vertina kaip siekį padėti šeimos nariui ir giminaičiui išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja, tuo labiau, kad liudytojas J. L. pažeidimo darymo metu net nebuvo įvykio vietoje ir objektyviai negalėjo matyti automobilio (ne)vairavimo fakto. Byloje nustatytos aplinkybės, kad E. L. pirmojo policijos pareigūnų patikrinimo metu sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje, o antrojo patikrinimo metu – jau vairuotojo vietoje, kelia pagrįstas abejones pažeidėjo nurodoma įvykio versija. Liudytojas J. L. nurodė, jog raktelius jis paliko užvedimo spynelėje, todėl pažeidėjas nebuvo sąžiningas policijos pareigūnui pirmojo patikrinimo metu teigdamas, kad jis neturi automobilio raktelių. Pažeidėjas nenurodė, kokiu būdu rakteliai atsirado šalia vairuotojo sėdynės, kur jie buvo rastai antrojo patikrinimo metu. Be to, tarp pažeidėjo E. L. ir liudytojo J. L. parodymų taip pat yra prieštaravimų, leidžiančių abejoti jų parodymų patikimumu: pažeidėjas, apklausiamas 2015-11-04 teismo posėdyje, teigė, kad sustojus prie degalinės J. L. su savo pažįstamais kažkur trumpam išvažiavo su reikalais (b. l. 56), tuo tarpu liudytoju 2015-11-17 teismo posėdyje apklaustas J. L. parodė, kad jis degalinėje susitiko su drauge J. K. ir nuvažiavo su ja jos automobiliu į Daugus. Tokie prieštaravimai kelia pagrįstas abejones dėl parodymų teisingumo. Nepilnamečio liudytojo E. K. parodymai vertintini dar ir kontekste fakto, kad įvykio metu jis, būdamas viso labo (duomenys neskelbtini) metų, buvo neblaivus (nustatytas 1.07 promilės neblaivumas) ir galėjo adekvačiai nesuvokti situacijos. Be to, šis 16 metų neturintis liudytojas nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Pažeidėjo įgaliotas atstovas teigė, kad telemetrinės įrangos duomenys turi lemiamą reikšmę ir pagal joje fiksuotą policijos automobilio judėjimą galima spręsti, kad Lekevičius nevairavo automobilio ir jis nejudėjo. Pastebėtina, kad telemetrinės įrangos duomenys patvirtina ne pažeidėjo automobilio, o tarnybinio automobilio Hyundai ix35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutą ir sustojimus, todėl jais vadovaujantis negalima spręsti apie tai, ar pažeidėjas vairavo automobilį, ar ne. Tuo labiau, kad iš telemetrinės įrangos duomenų negalima nustatyti, kur yra tiksli E. L. stovėjimo vieta pirmojo pareigūnų patikrinimo metu (kokiu atstumu nuo pagrindinio kelio jis stovėjo) ir kur tiksliai jis buvo sustabdytas važiuojant antrąjį kartą. Be to, kaip teigė institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas, telemetrinės įrangos parodymai nėra tikslūs, nes ši įranga įdiegta operatyvaus pajėgų valdymo kontrolei, o ne tam, kad šios įrangos parodymai būtų vertinami kaip įrodymai teisme.
Pažeidėjo įgalioto atstovo pateiktos fotonuotraukos iš www.maps.lt tinklalapio taip pat nepatvirtina pažeidėjo nekaltumo, kadangi iš jų nėra aišku, kodėl pasirinktas išmatuoti būtent šis 47 metrų atstumas, tuo labiau, kad byloje nėra užfiksuota, kokiu atstumu nuo pagrindinio kelio Vilnius – Alytus buvo sustabdytas L. vairuojamas automobilis.
ATPK 129 straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, ir užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnio numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Administracinė nuobauda yra individuali atsakomybė ir atsakyti turi tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, o taip pat ir papildomą nuobaudą – transporto priemonės, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, konfiskavimą. Nuobauda skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, todėl administracinė nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo pavojingumą ir, užtikrinant administracine nuobauda siekiamų tikslų realizavimo, turi būti proporcinga.
Skiriant nuobaudą pažeidėjui atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažeidėjas kaltės dėl pažeidimo nepripažino, nesigailėjo jį padaręs, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (ATPK 31 straipsnio 1 dalis). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad E. L. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, t. y. būdamas 2015-02-26 nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to pažeidėjui anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda už vairavimą neturint teisės ir nors jos vykdymas nutrauktas ir nuobauda negaliojanti, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja pažeidėją. Šiuos pažeidimus E. L. padarė būdamas neteistas, tačiau neužilgo po jų padarymo jo atžvilgiu yra priimti du teismo baudžiamieji įsakymai (b. l. 63). Dabar pažeidėjas padarė šiukštų administracinį teisės pažeidimą, kuris kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, dėl šių pažeidėjo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t. t. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes pažeidėjui skirtinos straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, didesnės nei jų dydžio vidurkis. Paskirtosios nuobaudos subendrintinos, taikant ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas.
A. V. Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas pažeidimas, įregistruotas UAB ,,S.“ vardu (b. l. 8). Šis automobilis atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo įrankis, o ATPK 26 straipsnio 1 dalis numato išimtinę teisę konfiskuoti ir kitam asmeniui, ne pažeidėjui, priklausančią transporto priemonę, jei ji buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis. ATPK 129 straipsnyje, paskyrus baudą, transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas. Sprendžiant klausimą dėl straipsnio, pagal kurį kvalifikuotas pažeidimas, sankcijoje numatyto daikto, buvusio pažeidimo padarymo įrankiu ir nesančio pažeidėjo nuosavybe, konfiskavimo, būtina išsiaiškinti, ar šis daiktas buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje nurodyto transporto priemonės V. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko atstovas į teismo posėdį neatvyko ir nepaaiškino, kokiu būdu automobilis atsirado E. L. žinioje. Pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį V. V. pasiskolino iš žmonos brolio trumpam pavažinėti, kol jų automobilis buvo sugedęs. Taigi, byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas būtų perdavęs automobilį neblaiviam asmeniui, todėl jis negali būti baudžiamas už jo neatsakingą ir teisę pažeidžiantį elgesį, nes objektyviai negalėjo numatyti tokių jo veiksmų. Automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o su pažeidimu automobilio savininkas nesusijęs. Dėl to manytina, jog šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Esant šioms aplinkybėms, automobilio konfiskavimas laikytinas akivaizdžiai neproporcinga priemone administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,
nutarė:
E. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje, skirti 1350 (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, skirti 9 (devynių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą 1350 (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.