Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-756-238/2012;

Teisėjas N. Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00321-2012-6;

2012 m. lapkričio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam R. D., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2009-06-29 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-06-28 nuosprendžiu skirta bausmės dalis ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas A. G., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir R. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad bendrai veikdami, 2012-03-27, apie 23.15 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), patalpoje esant kitiems asmenims, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčiniais, įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl menkavertės priežasties A. G. sudavė nukentėjusiajam A. Z. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą, po to nukentėjusiam išėjus iš patalpos nusiprausti ir vėl sugrįžus, R. D. kojomis ir rankomis sudavė A. Z. nenustatytą skaičių smūgių į krūtinės sritį, sukeldamas nukentėjusiam fizinį skausmą, o A. G. mediniu kočėlu vieną kartą sudavė smūgį į galvos sritį bei vieną smūgį į kairės rankos alkūnę, du kartus peiliu dūrė į kairį šoną bei parklupdęs ant kelių, elgdamasis ciniškai, peiliu perpjovė dešinį rankos nykštį ir kairę ausį. Tokiais bendrais veiksmais nuteistieji sukėlė nukentėjusiajam A. Z. fizinį skausmą, padarė dešinio paakio hematomą, nosies sumušimą, kairio žasto sumušimą, viršugalvio srities hematomą, kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir kairio žasto apatiniame trečdalyje, pjautines žaizdas kairės išorinės ausies ir dešinės plaštakos I piršto naginės falangos srityse, o tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 426 straipsnio 1 dalis numato, kad jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo veikos padarymo dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

LR BPK 428 straipsnio 2 dalies 3 punktas suteikia teismui galimybę atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

LR BPK 432 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priima nutartį grąžinti bylą prokurorui.

Nustatyta, kad šioje byloje prokurorė BPK 426 straipsnio pagrindu kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė nuosprendį, nuteisdamas apeliantą R. D..

Atvejai, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, baudžiamojo proceso įstatyme nenurodyti ir neatskleisti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar šios aplinkybės yra aiškios. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumas yra tiek faktinė, tiek vertinamoji pagreitinto proceso sąlyga. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai yra žinomi veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padarinai, šią veiką padaręs asmuo ir jį apibūdinantys duomenys, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Paprastai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai asmuo užklumpamas jam bedarant nusikalstamą veiką; kai mačiusieji įvykį asmenys, tarp jų ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo nusikalstamą veiką padariusį asmenį; kai ant asmens, jo drabužių ar jo būste surandami nusikalstamos veikos pėdsakai; kai asmuo atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir pan. Jeigu teisiamojo posėdžio metu nustatoma, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, teismas priima motyvuotą nutartį grąžinti bylą prokurorui. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamąjį, atvykusius nukentėjusiuosius, kitus proceso dalyvius, liudytojus, išnagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos kai kurios nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės) ir šias aplinkybes galima nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. apklausiant naujus liudytojus, specialistus, išreikalaujant dokumentus, kitus įrodymus, skiriant ekspertizes ar atliekant kitokius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytus veiksmus.

Tiek iš pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiek ir iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliantas nuteistas už tai, kad viešoje vietoje esant kitiems asmenims, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčiniais, įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkavertės priežasties R. D. kojomis ir rankomis sudavė A. Z. nenustatytą skaičių smūgių į krūtinės sritį, ranka vieną smūgį sudavė nukentėjusiajam į veidą, sukeldamas nukentėjusiam fizinį skausmą, o A. G. atliko kitus nusikalstamus veiksmus, sukėlė anksčiau paminėtas pasekmes. Pastarasis nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo tarpu apeliantas R. D., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas įtariamuoju, kaltinamuoju, neigė kaltę, teigdamas, kad dalyvavo konfliktinėje situacijoje, matė įvykį, aiškinosi santykius su nukentėjusiuoju ir sudavė jam į petį, tačiau tai buvo ne smūgis, o prisilietimas, kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. D. taip pat nurodė, jog jis buvo pripažintas kaltu nepagrįstai, nes sprendžiant apie jo kaltę pagreitinto proceso tvarka, neteisėtai nebuvo apklausti įvykį matę arba jo nekaltumą galėję patvirtinti liudytojai. Teisme apklaustas A. G. nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių dėl R. D. veiksmų. Nuteistojo R. D. parodymai yra priešingi nukentėjusiojo A. Z. parodymams. Teisme nebuvo apklausti liudytojai, jų atvykimo į teismą neužtikrino prokurorė, nors apeliantas teisme prašė juos apklausti. Jau vien dėl šios aplinkybės negalima daryti išvados, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios ir įrodytos. Jos būtų aiškios, jeigu byloje būtų surinkti ir patikrinti kiti duomenys, kurie būtų pakankami apelianto kaltei pagrįsti. Šiuo atveju tokių pakankamų duomenų byloje teismui pateikta nebuvo. Nors pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu galėjo apklausti liudytojus, išsamiai ištirti įrodymus, tačiau to padaryta nebuvo, nebuvo atlikti veiksmai kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimas, neaiškumams pašalinti. Dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai įvertinti apelianto R. D., nukentėjusiojo A. Z. nurodytų aplinkybių bei daryti neabejotinų išvadų apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą.

Konstatuojama, kad nuteistajam ginčijant savo kaltę dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir teismui nepateikus papildomų ikiteisminio tyrimo duomenų kaltei pagrįsti, įstatymas nesuteikė prokurorei pagrindo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių laikyti aiškiomis ir kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bylos išnagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad prokurorė neužtikrino asmenų, kurie galėjo būti liudytojai ir kurie galėjo patvirtinti nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, atvykimo į teismą (BPK 426 str. 2 d.). Taip liko netirtos ir neišaiškintos nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sprendžiant apelianto kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimus. Juo labiau kad kaltinime teigiama, jog nusikaltimas padarytas „patalpoje esant kitiems asmenims“.

Atsižvelgiant į tai, kad pagreitinto proceso tvarka išnagrinėtoje byloje teismo sprendimai priimami gali būti tik tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, būtent šias aplinkybes ir buvo būtina aptarti bei pagrįsti prokurorės surašytame pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Kadangi nusikalstamos veikos aplinkybės nebuvo aiškios, todėl teismui buvo privalu vykdyti LR BPK 432 straipsnio 2 dalies, 428 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir prokuroro pareiškimą atmesti, priimti nutartį dėl bylos grąžinimo prokurorui.

Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą teismams. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai paviršutiniškai ir neišsamiai atliko ikiteisminį tyrimą, neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, siekiant nustatyti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pašalinti prieštaravimus tarp apelianto ir nukentėjusiojo A. Z. parodymų ar išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, t. y. nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios ir dėl šios priežasties negalint daryti neabejotinų išvadų apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą R. D. veiksmuose bei esant pagrindui manyti, jog bylą perdavus prokurorui ir atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, bus pašalinti apelianto ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimai bei kilę neaiškumai, tai leis nustatyti objektyvią tiesą byloje, imtis priemonių nusikalstamos veikos aplinkybėms išaiškinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-06-28 nuosprendis naikintinas, o byla kaltinamojo akto surašymui perduotina prokurorui. Kadangi buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, jie turėjo neigiamos įtakos ne tik apeliantui R. D., bet ir kitam nuteistajam A. G., todėl nepaisant to, kad jis apeliacinio skundo nepadavė, nuosprendis naikinamas ir jo atžvilgiu (LR BPK 320 str. 3 d.). Be to, apeliantas nuteistas už tai, kad bendrais veiksmais su A. G. sukėlė nukentėjusiajam A. Z. fizinį skausmą, padarė dešinio paakio hematomą, nosies sumušimą, kairio žasto sumušimą, viršugalvio srities hematomą, kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir kairio žasto apatiniame trečdalyje, pjautines žaizdas kairės išorinės ausies ir dešinės plaštakos I piršto naginės falangos srityse, o tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl ši aplinkybė turi būti tikrinama iš naujo, individualizuojant kiekvieno bendrininko veiksmus ir pasekmes.

Kadangi byla perduodama prokurorui, todėl negali būti tenkinamas apelianto prašymas jį išteisinti. Ši apeliacinio skundo dalis atmetama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį, kuriuo R. D. ir A. G. nuteisti pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti.

Baudžiamąją bylą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai kaltinamojo akto surašymui.