Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-279-190-2012

Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso kategorija: 1-10-1-01007-2010-4

2012 m. spalio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Linai Žalaitei, dalyvaujant prokurorui R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendžio, kuriuo Č. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. ir nuteistas 40 MGL, tai yra 5200 Lt, dydžio bauda; BK 68 str. pagrindu nuteistajam Č. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimas, 2 metams 6 mėnesiams; iš UADB „Ergo Lietuva“ išieškota 100 Lt turtinės žalos atlyginimo I. J. naudai; iš UADB „Ergo Lietuva“ išieškota 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. J. naudai; iš Č. U. išieškota 1500 Lt proceso išlaidų I. J. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. U. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala:

jis 2009-11-19 apie 16.55 val., būdamas neblaivus, ir dėl to neatsargus ir neatidus, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo jam priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, likus apie 300 metrų iki (duomenys neskelbtini) tilto, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, todėl atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir automobilių eilėje sustojusį L. K. vairuotą automobilį „Toyota Carina“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje jo sustojusį I. J. vairuotą automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šis nuo smūgio dar atsitrenkė į priekyje stovėjusį A. D. vairuotą automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja I. J., kuriai padaryta didelė turtinė žala, be to, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais Č. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. taisyklių 9 p. numatytą eismo dalyvių prievolę laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 14 p. numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir 134 p. numatytą reikalavimą vairuotojui, jog, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Nepatogumus, anot apeliantės, sudarė negalėjimas pilnavertiškai gyventi, bendrauti su žmonėmis, normaliai apsirengti, gražiai atrodyti, normaliai vaikščioti, nes kaklo raiščių patempimas sukėlė judėjimo trikdžius, nenormalią laikyseną.

I. J. atkreipia dėmesį, jog dėl kaltinamojo sukelto autoįvykio padarytų sveikatos sužalojimų ji patyrė didelę neturtinę žalą. Draudikas atlygino tik 640 Lt, o teismas nepagrįstai priteisė tik 2000 Lt iš draudiko, o iš kaltinamojo nepriteisė nei dalies.

Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios teigimu, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įtvirtintą nukentėjusiosios teisę gauti teisingą žalos atlyginimą ir pilnai neužtikrino, kad teisinėmis priemonėmis - civilinio ieškinio tenkinimu baudžiamojoje byloje, būtų teisingai atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė bei neturtinė žala. Taip pat, anot apeliantės, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. numatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijai bei nesivadovauta LAT apžvalga.

I. J. manymu, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir neanalizavo neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, neišdėstė nei faktinių, nei išsamių teisinių argumentų, susietų su byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nepagrįstai ženkliai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Teismas visiškai neišdėstė argumentų, kodėl nepriteisiama žala iš paties kaltinamojo, neįvertino jo galimybių, tai, kad jis nei dalies žalos neatlygino, nesigailėjo dėl autoįvykio, pakankamai jaunas, darbingas.

Apeliantė atkreipia dėmesį, jog turtine žala pripažįstama negautos pajamos, turėtos išlaidos, nuostoliai, susiję su autoįvykiu, jo tyrimu. Teismas, anot I. J., be pagrindo nepriteisė 605 Lt už gydytojo surašytą specialisto išvadą bei 400 Lt už atvykimą į teismą. Šis rašytinis įrodymas bei parodymai buvo būtini pagrįsti civilinį ieškinį, nes pareiga pagrįsti reikalavimus įrodymais įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

Taip pat nepagrįstai nepriteista 47 Lt turėtų išlaidų taksi paslaugoms apmokėti, kai buvo vykta po įvykio į komisariatą. Teismo argumentas, kad neįrodytas neišvengiamumas, yra nepagrįstas, nes ji autoįvykio metu buvo sužalota, todėl negalėjo į policiją vykti nei savo automobiliu, nei visuomeniniu transportu, todėl šios išlaidos buvo neišvengiamos.

Skunde pažymima, jog automobilio likutinė vertė buvo nustatyta 2961 Lt ir teismas privalėjo priteisti papildomai žalos atlyginimui skirtumą, kuris gaunasi atėmus iš likutinės vertės pinigus, gautus pardavus sugadintą automobilį. Pardavus automobilį gauta tik 400 Lt, todėl akivaizdu, kad ji negavo specialisto spėjamų (skaičiuojamųjų) pajamų, ir prašo priteisti 2561 Lt.

Teismo posėdyje nukentėjusioji I. J., jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nuteistasis Č. U. ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios I. J. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, tam tikrus nepatogumus, neigiamų emocijų, t. y. jai buvo padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais ir įvertinęs kitas reikšmingas aplinkybes, I. J. priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, be to, 640 Lt neturtinės žalos anksčiau jai buvo sumokėjusi draudimo kompanija.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes, savo sprendimą motyvavo tinkamai ir išsamiai. Atkreiptinas nukentėjusiosios dėmesys, kad Č. U. nusikalstamais veiksmais I. J. buvo padaryta didelė turtinė žala. Patirtų kūno sužalojimų aspektu nukentėjusiosios patirta neturtinė žala negali būti vertinama didele pinigų suma, kadangi, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, kai padarytos neturtinės žalos dydis vertinamas didelės turtinės žalos, o ne sveikatos sutrikdymo aspektu, prašomai aiškiai didesnei sumai priteisti reikėtų ypatingų sąlygų ir aplinkybių, kurios nulemtų teismo sprendimą priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, o tokių ypatingų sąlygų apylinkės teismas šioje byloje neįžvelgė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutinka.

Be to, paminėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

Apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai, kad nukentėjusioji po avarijos patyrė didelį emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus dėl sutrikdytos sveikatos, skausmų, gydymosi negalėjo pilnavertiškai gyventi asmeninio gyvenimo, atlikti darbinių pareigų, buvo kamuojama nesaugumo jausmo, apygardos teismo nuomone, šiuo atveju nėra pakankami, kad galėtų nulemti skundžiamo nuosprendžio pakeitimą ir sprendimo priteisti nukentėjusiosios naudai 17000 Lt neturtinės žalos priėmimą, juolab, kad minėti argumentai yra paremti išimtinai nukentėjusiosios subjektyvia nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad tiek pats autoįvykis, tiek jo metu patirti nuostoliai ir papildomi turto netekimo rūpesčiai, tiek sveikatos sutrikdymas sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas ir kasdienio gyvenimo dezorganizaciją, t. y. nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau jos dydis neatitinka civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytų sumų. Apylinkės teismo sprendimas priteisti I. J. naudai 2000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją yra pagrįstas ir teisingas, juolab, kad draudimo kompanija yra sumokėjusi nukentėjusiajai 640 Lt neturtinės žalos. Pažymėtina, kad tai, jog neturtinė žala priteista iš civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“, o ne iš kaltinamojo, nepanaikina Č. U. prievolės atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą.

Apygardos teismas nesutinka ir su tais apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė netinkamus, nekorektiškus, nukentėjusiąją žeidžiančius argumentus dėl jos ligos, kuria ji sirgo dar iki autoįvykio. Tokie skundo argumentai yra neabejotinai nepagrįsti, todėl atmetami. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, vertindamas ligonės sveikatos būklę bei gydymosi laikotarpį ir šių aplinkybių įtaką, rėmėsi specialisto, apklausto teisiamajame posėdyje, parodymais, jo pateiktomis išvadomis, nukentėjusiosios ligos istorija bei kita bylos medžiaga, todėl teigti, kad teismo motyvai dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės sumenkina nukentėjusiosios interesus, prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams, logiškumo, sąžiningumo principams, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apygardos teismas netenkina ir kito nukentėjusiosios prašymo – priteisti jos naudai 605 Lt už gydytojo surašytą specialisto išvadą bei 400 Lt už specialisto atvykimą į teismą. Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad šios išlaidos BPK 104 str. 2 d. pagrindu tenka pačiai nukentėjusiajai I. J., jos nelaikytinos patirta turtine žala. Nukentėjusioji pati savo iniciatyva samdė privatų specialistą, kas nebuvo būtina nagrinėjant šią bylą, o atvykti į teisiamąjį posėdį buvo specialisto įstatyminė prievolė, kadangi į teismą jis buvo kviečiamas teismo šaukimu, o ne asmeniškai nukentėjusiosios prašymu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 400 Lt atvykimo į teismą išlaidos neatitinka jokių loginių kriterijų, o nukentėjusiosios sprendimas sumokėti tokią sumą specialistui nesukuria teismui pagrindo priimti sprendimą tokias išlaidas atlyginti.

Neįrodžius išlaidų neišvengiamumo bei jų sąsajos su byla nepriteistinos ir I. J. patirtos 47 Lt išlaidos taksi paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad minėtas išlaidas nukentėjusioji patyrė vykdama į Kelių policiją, tačiau iš pateiktų kelionės kvitų matyti, kad į policiją buvo vykta praėjus 18 dienų po autoįvykio, taip pat du kartus važiuota „po miestą“. Apeliacinio skundo argumentas, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji negalėjo vykti į policiją nei savo automobiliu, nei visuomeniniu transportu, yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Aukščiau minimos aplinkybės patvirtina tai, kad minėtos išlaidos nebuvo būtinos bei yra nesusijusios su byla.

Aptariant skundo argumentus dėl automobilio likutinės vertės priteisimo, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme gautame UADB „Ergo Lietuva“ pranešime dėl apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-279-190/12 nagrinėjimo nustatyta, jog tai, kad nukentėjęs asmuo populiarios rinkoje transporto priemonės likučius pardavė nepagrįstai pigiai (už 400 Lt), negali sąlygoti atsakingiems asmenims prievolę atlyginti nepagrįstus nukentėjusio asmens nuostolius, juolab, kad nukentėjusioji nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių automobilio pardavimą už minėtą sumą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais logiškais argumentais, todėl netenkina nepagrįsto nukentėjusiosios prašymo priteisti jos naudai 2561 Lt žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios I. J. apeliacinis skundas atmetamas, nepriteistinos ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje.

Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiosios I. J. apeliacinį skundą atmesti.