Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. M. ir M. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus supaprastinto proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatomis, patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria susitarė užbaigti šalių ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir kitų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas, taikos sutartis tvirtinama.

Vadovaujantis 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktu, sprendžiant šeimos ginčus, būtina pasinaudoti privalomąja mediacija – išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Nepasinaudojusios privalomąja mediacija ir laiku nepašalinusios procesinių trūkumų, šalys praranda teisę šeimos ginčą spręsti teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, tinkamai pasinaudoję privalomąja mediacija, iš šeimos santykių kilusį ginčą išsprendė taikiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei tie veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjų pateiktame prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir pateiktoje taikos sutartyje yra aiškiai išreikšta pareiškėjų valia ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo. Pareiškėjai patvirtino, kad jiems žinomos ir suprantamos teisinės taikos sutarties sudarymo pasekmės, pateikta taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų, jų nepilnametės dukros interesų, teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjų prašymams tenkinamas, taikos sutartis tvirtinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983, 6.985 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 – 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų J. M. ir M. S. prašymą tenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2020 m. spalio 27 d. tarp pareiškėjų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria pareiškėjai bendradarbiaudami, mediacijos būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė civilinį ginčą, kilusį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, užbaigti taikiai tokiomis sąlygomis:

1. Pareiškėjų nepilnametės dukros E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. M., jos gyvenamojoje vietoje.

2. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja savo nepilnametės dukros E. S., gimusios 2012 m. liepos 7 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokėti po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo suma mokama nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

4. Išlaikymą M. S. sumoka kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip paskutinę mėnesio dieną, pervedant išlaikymą į J. M. nurodytą banko sąskaitą.

5. J. M. neribos M. S. bendravimo su dukra. M. S. stengsis bendrauti kaip įmanoma dažniau su dukra. Norėdamas bendrauti su dukra, M. S. praneša J. M. telefonu ar kitu būdu iš anksto ir suderina su J. M. konkretų laiką bei bendravimo trukmę.

Nutartis neskundžiama.