Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinė byla Nr. P-662-170-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
P-662-170-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Panevėžio teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P662–170/2009 Procesinio sprendimo kategorija 80.13
(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-1754/2005 pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Panevėžio teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas A. L. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2–3, 220–221, I t.) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovės Panevėžio teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) viršininko 2002 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 40K dalį, kuria jis buvo atleistas iš tarnybos muitinėje už pareigūno vardo diskreditavimą, ir grąžinti jį į vyresniojo inspektoriaus pareigas, priteisti atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo po 66,40 litus už kiekvieną darbo dieną. Iki 2007 m. lapkričio 12 d. priteistina pinigų suma sudaro 85 549,69 litus. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2002 m. birželio 3 d. Institucijos viršininko įsakymu buvo atleistas iš pareigų pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 48 straipsnio 1 dalies 24 punktą (už pareigūno vardo diskreditavimą). Manė, kad tai buvo padaryta nepagrįstai ir neteisėtai. Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nurodyta, jog jis yra įtariamas tarnybos metu įvykdęs sunkų nusikaltimą, be to, kitoje baudžiamojoje byloje buvo teisiamas, todėl tuo diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Teigė, kad jis buvo tik įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, o kita baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, todėl kol nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio jo atžvilgiu, teigti, kad jis savo veiksmais diskreditavo pareigūno vardą, nes buvo įtariamasis ir teisiamasis, nebuvo teisinio pagrindo. Be to, pabrėžė, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, iš jo nepareikalautas joks pasiaiškinimas, sprendimas priimtas jam nežinant.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog Statuto (nuo 2002 m. gegužės 4 d. galiojusi redakcija) 36 straipsnis reikalavo, kad muitinės pareigūnas, kuriam skiriama nuobauda, raštu pasiaiškintų, ir konstatavo, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui, šio reikalavimo formaliai laikytasi nebuvo. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu buvo suimtas, todėl galimybės iš jo paimti rašytinį pasiaiškinimą nebuvo, teismas pripažino šį tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimą formaliu ir neturėjusiu esminės įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę apskųsti priimtą sprendimą teismui, bet ja nepasinaudojo, davė paaiškinimus apie savo veiksmus. Nurodė, kad pareiškėjo atleidimo metu galiojusios Statuto redakcijos 48 straipsnio 1 dalies 24 punktas numatė vieną iš atleidimo iš tarnybos pagrindų – kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja pareigūno vardą, tačiau tokios sąvokos, kaip diskreditavimas neapibrėžė. Pažymėjo, kad nuo 2003 m. birželio 30 d. įsigaliojusi Statuto redakcija apibrėžė muitinės pareigūno vardo diskreditavimą kaip su tarnybinių pareigų atlikimu susijusią ar nesusijusią muitinės pareigūno veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Teismo manymu, šiuo apibrėžimu galima remtis ir vertinant pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisėtumą. Pabrėžė, kad pagal 2004 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pareiškėjas buvo išteisintas tik dėl bendrininkavimo padarant sukčiavimą, tuo tarpu dėl tarnybinio suklastojimo (kad jis, būdamas valstybės pareigūnu, 1998 m. lapkričio 24 d. įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie krovinio eksportą, patvirtino šias žinias savo parašu ir tarnybiniu spaudu) jo veika buvo perkvalifikuota pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir jo atžvilgiu byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę, priėjo prie išvados, kad dėl šios veikos pareiškėjas nėra reabilituotas. Pažymėjo, kad apkaltinamojo nuosprendžio nebuvimas nereiškia, jog pareiškėjas neatliko veiksmų, diskredituojančių pareigūno vardą. Minėtame nuosprendyje nustatyta, kad jis suklastojo muitinės deklaraciją. Nurodė, kad pareiškėjui pateiktame kaltinime dėl šio dokumento tarnybinio suklastojimo nebuvo inkriminuota kvalifikuojanti veiką aplinkybė „didelė žala“, todėl jo veika perkvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir jis pagal šį straipsnį nėra išteisintas. Atkreipė dėmesį, kad nors ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų 2002 m. gegužės 17 d. nutrauktas, tačiau, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo konstatuota, kad jo darbe užfiksuoti grubūs darbo trūkumai, nesilaikyta darbo grafiko. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad netinkamas pareigų atlikimas, sąlygojęs nusikaltimo įvykdymą, vertintinas kaip diskredituojantis pareigūno vardą. Pažymėjo, jog veikų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas minėtais veiksmais menkino muitinės autoritetą ir griovė visuomenės pasitikėjimą šia institucija, jo elgesys akivaizdžiai kirtosi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš muitinės pareigūno, kas pagrįstai įvertinta kaip pareigūno vardo diskreditavimas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 1–4, II t.) prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartojo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, taip pat nurodė, kad teismo išvada, jog byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta nereabilituojančiais pagrindais yra nepagrįsta, kadangi apie jo kaltę nei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nuosprendyje nėra kalbama, kaltės klausimai nebuvo svarstomi, įrodymai dėl kaltės nebuvo vertinami. Pažymėjo, kad tuo metu nebuvo baigtas ir 2002 m. gegužės 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos, kaltumas nenustatytas, todėl samprotavimai apie pareigūno vardo diskreditavimą nepagrįsti. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Baudžiamojo proceso kodekse, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas principas, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas teisės aktų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, kaltės klausimas nesprendžiamas. Nurodė, jog teismo išvados nepagrįstos teisės aktų nuostatomis, teismų praktika, faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas diskreditavo pareigūno vardą.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinio skundo nepatenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos ne už nusikaltimo padarymą, dėl ko kaltu asmuo gali būti pripažintas tik teismo nuosprendžiu, o už pareigūno vardo diskreditavimą, todėl šiuo atveju nebuvo būtinas teismo nuosprendis. Nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas gali būti padaryti ta pačia veika, tačiau veikoje ir nesant visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta diskredituojančia pareigūno vardą. Pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar pakanka duomenų pripažinti, kad buvo pažemintas pareigūno vardas. Pažymėjo, kad pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu galiojusi Statuto redakcija, pareigūno vardo diskreditavimo sąvokos neapibrėžė, tačiau visuose kituose statutuose, reglamentuojančiuose statutinių valstybės tarnautojų teisinį statusą, pareigūno vardo diskreditavimu pripažįstamos veikos, susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, kuriomis akivaizdžiai menkinamas institucijos autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Konstatavo, jog apkaltinamojo nuosprendžio dėl to, kad pareiškėjas, būdamas muitinės pareigūnu, 1998 m. lapkričio 24 d. įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie krovinio eksportą, patvirtino šias žinias savo parašu ir tarnybiniu antspaudu, nebuvimas (byla šioje dalyje nutraukta dėl senaties termino), nepaneigia, pareiškėjo neteisėtos veikos. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad muitinės pareigūno veika, klastojant muitinės deklaraciją, yra vertintina kaip akivaizdi, kaltais veiksmais atlikta neteisėta veika, diskredituojanti pareigūno vardą. Tai, kad pareiškėjas suklastojo muitinės deklaraciją, yra konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendyje.

Nurodė, kad dėl pareiškėjo 2002 m. gegužės 17 d. veiksmų ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, tačiau pareiškėjas iš tarnybos atleistas kitu pagrindu, t. y. už pareigūno vardo diskreditavimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo darbe užfiksuoti atitinkami grubūs tarnybinių pareigų atlikimo faktai: atliekant muitinį patikrinimą net neišeidavo iš muitinės posto patalpos, neapžiūrėdavo transporto priemonės, krovinio, plombų, apsiribodami tik dokumentų įforminimu, kas sudarė prielaidas ir sąlygas vykdyti nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas paminėtų veikų visumą pagrįstai pripažino kaip neteisėtą veiką, akivaizdžiai menkinančią muitinės autoritetą ir griaunančią visuomenės pasitikėjimą muitine, nurodė, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš muitinės pareigūno. Vien pats eksporto deklaracijos suklastojimo faktas vertintinas kaip akivaizdus pareigūno vardo diskreditavimas. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti pareiškėjo veiksmai neabejotinai žemina muitinės pareigūno ir institucijos, kurioje jis dirbo, autoritetą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad paaiškinimo nepaėmimas iš pareiškėjo, kuris tarnybinio patikrinimo metu buvo sulaikytas, vertintinas kaip formalaus pobūdžio pažeidimas, nes šis pažeidimas neįtakojo pačios veikos vertinimo teisėtumo ir nėra besąlyginis pagrindas atleidimą iš tarnybos pripažinti neteisėtu.

V.

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą.

Lygina ir analizuoja Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. A. L. administracinę bylą su 2008 m. sausio 24 d. V. F. administracine byla, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. ir 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis bei konstatuoja, kad analogiškos kategorijos administracinėse bylose dėl to paties Institucijos 2002 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 40K panaikinimo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo Panevėžio apygardos administracinis teismas priėmė iš esmės skirtingus teismo sprendimus, apeliaciniai skundai dėl šių sprendimų išspręsti taip pat skirtingai, analogiškos faktinės aplinkybės įvertintos nevienodai. Pažymi, jog V. F. byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą aplinkybių, kurių pagrindu buvo atleistas pareiškėjas iš tarnybos, nebeliko. Pabrėžia, kad vadovaujantis šia nutartimi, jo atleisti nebuvo galima vien dėl Statuto 36 ir 37 straipsniuose nurodytų procedūrinių pažeidimų padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

VI.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjas A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. ir 2008 m. sausio 24 d. sprendimų ir apeliacine tvarka atitinkamai 2008 m. spalio 27 d. ir 2008 m. lapkričio 17 d. priimtų sprendimų prieštaringumu. ABTĮ 145 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė teismui 2009 m. sausio 26 d. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymu nustatyto termino.

Pareiškėjas iš esmės prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40 K (b. l. 4, I t.) A. L. ir V. F. atleisti iš tarnybos muitinėje pagal Statuto 48 straipsnio 24 punktą (pareigūno vardo diskriminavimas). Šis įsakymas priimtas remiantis, be kita ko, 2002 m. gegužės 31 d. patikrinimo išvada (b. l. 5, I t.), iš kurios matyti, kad šie muitinės pareigūnai įtariami tarnybos metu įvykdę sunkų nusikaltimą, todėl diskredituoja muitinės pareigūno vardą ir yra neverti toliau tęsti tarnybos muitinėje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 2008 m. spalio 27 d. nutartyje A. L. administracinėje byloje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo reikšmės konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio nebuvimas (byla nutraukta dėl senaties termino) nepaneigia pareiškėjo neteisėtos veikos. Nurodė, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas už pareigūno vardo diskreditavimą, atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo darbe užfiksuoti atitinkami grubūs tarnybinių pareigų atlikimo faktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje V. F. administracinėje byloje, priešingai, konstatavo, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą aplinkybių, kurių pagrindu buvo atleistas pareiškėjas iš tarnybos, nebeliko. Pabrėžė, kad teismas negali papildyti atlikto tarnybinio patikrinimo kitais faktais, kuriais nebuvo grindžiamas atleidimas. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje reikšmingais ir pagrindiniais procedūrų pažeidimais pripažino tai, kad Institucija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, pažeidė Statuto 36 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartyje tokius Institucijos pažeidimus vertino tik kaip formalaus pobūdžio, neįtakojančiais pačios veikos vertinimo teisėtumo.

Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamai situacijai yra aktualus vienodos administracinių teismų praktikos formavimo užtikrinimo klausimas aiškinant ir taikant Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 48 straipsnio 1 dalies 24 punktą, 36 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnio 3 dalį (2002-04-18 įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija), todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto taikymo prasme pripažintinas pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti, atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-1754/2008.

Perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė