- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-379-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03778-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- D. A., L. G.
- Trečiasis asmuo
- notarei R
- Kategorijos
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-219-832/2014 pagal ieškovų D. A. ir L. G. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovei V. S., tretiesiems asmenims notarei R. R., Valstybės įmonei Registrų centras dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu bei patikslintais ieškiniais prašė pripažinti 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo – pardavimo sutarties 1 punktą negaliojančiu, pagal kurį V. S. nusipirko 44152/44422 dalis, t.y. 4,4152 ha ir D. A. nusipirko 27/44422 dalis, t.y. 0,0270 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., ir išdėstyti jį taip:„Pardavėjai V. G. ir L. G. parduoda, o pirkėjai V. S. ir D. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise perka: V. S. perka 41722/44422 dalis, t.y. 4,1722 ha, ir D. A. perka 2700/44422 dalis, t.y. 0,2700 ha, žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., paskirtis: žemės ūkio; naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, kurio plotas yra 4,4422 ha, esančio (duomenys neskelbtini).“ Taip pat prašė priteisti ieškovams D. A. ir L. G. iš atsakovės V. S. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas D. A. ir ieškovė L. G. bei jos sutuoktinis V. G. (kuris jau yra miręs) 2007 m. pabaigoje susitarė parduoti D. A. 0,2700 ha žemės sklypą iš 4,4422 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). L. G. sutuoktinis V. G. žemės sklypą planavo padalinti į 4 dalis, tuo pagrindu buvo paruoštas žemės sklypo padalinimo projektas, kuriame numatyta padalinti 4,4422 ha žemės sklypą į 2,1657 ha, 1,0000 ha, 1,0000 ha ir 0,2765 ha žemės sklypus. Vieną iš keturių dalinamų žemės sklypų, t. y. 0,2765 ha buvo sutarta parduoti D. A.. 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjai pardavė ieškovui D. A. 0,2700 ha žemės sklypo. Ieškovas D. A. sutartį pasirašė suvokęs, kad jo įsigyjamos dalies skaičius 27 reiškia 27 arus, t.y. tiek, kiek buvo susitarta prieš sudarant notarinį sandorį. Vėliau išaiškėjo, kad pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis neatitinka tikrosios ieškovo D. A. ir pardavėjų valios, nes joje nurodyta ieškovo įsigyta žemės sklypo dalis neatitinka ieškovo ir pardavėjų ketinimų. L. G. patikslintą ieškinį palaikė ir nurodė, kad dėl žemės pardavimo 2003 m. tarėsi jos vyras, jie pardavė 25 arus.
Atsiliepimas
Atsakovė V. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neįtikėtina, jog asmuo galėtų apsirikti dėl įgyjamos žemės ploto 0,243 arais. Suklysti neįmanoma, nes sandorį patvirtino notaras. Ieškovo ketinimas įsigyti dešimt kartų didesnį žemės sklypą nei žodžiu, nei raštu niekada išreikštas nebuvo.
Tretysis asmuo Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2007 m. gruodžio 3 d. patvirtino pirkimo – pardavimo sandorį, sutartyje buvo pažymėta, kad pardavėjai parduoda, o pirkėja V. S. perka 44152/44422 dalis, t. y. 4,4152 ha, o D. A. perka 0,0270 ha.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas panaikinti visą 2007-12-03 pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją prieštarauja įstatymuose įtvirtintam teisinių santykių stabilumui. Nurodė, kad turėtų būti sprendžiama tik dėl 2007-12-03 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos D. A. dalies ištaisymo, t. y. vietoje 27/44422 turėtų būti 270/44422, bet ne dėl visos sutarties panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biure sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo punkto pirmą pastraipą ir ją išdėstė taip:
„1. Pardavėjai V. G. ir L. G. parduoda, o pirkėjai V. S. ir D. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise (konkrečios naudojimosi tvarkos neaptariant) perka: V. S. perka 41722/44422 dalis, t.y. 4,1722 ha (keturis hektarus ir vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt du kv. m), ir D. A. perka 2700/44422 dalis, t.y. 0,2700 ha (du tūkstančius septynis šimtus kv. m), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., paskirtis: žemės ūkio; naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, kurio plotas yra 4,4422 ha (keturis hektarai ir keturi tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt du kv. m), esančio (duomenys neskelbtini).“ Teismas priteisė iš atsakovės V. S. ieškovui D. A. 2477,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybei - 19,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovui D. A. 159 Lt žyminio mokesčio permoką.
Teismas nustatė, kad tikrasis šalių ketinimas buvo pirkti – parduoti konkretaus dydžio sklypą. Vertino, kad D. A., sąžiningai klysdamas, manydamas kad įsigijo 27 arus, juos apsitvėrė tvora. Po tvoros aptvėrimo jokių pretenzijų jam nereiškė atsakovė V. S., todėl toks šalių elgesys po sutarties sudarymo rodo, kad šalys sudarydamos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį sąžiningai klydo dėl perkamų sklypo plotų. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog D. A. pagal matininko R. S. projektą buvo pamatuota parduoti 27 arai 65 m² ploto žemės sklypas iš bendro 4,4422 ha ploto žemės sklypo. Teismas manė, kad atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje nebūtų sudaręs tokį pat sandorį, nes neįtikėtina, kad iš tokio didžiulio žemės sklypo ploto – 4,4422 ha – būtų perkamas 2,7 a ploto žemės sklypas. Vertino, kad klaida pačioje sutartyje padaryta ne šalių, o notaro, kuris patvirtino sutartį su klaidomis, nurodydamas skirtingus ploto matus bei nenurodydamas ieškovo D. A. perkamos tikrosios sklypo dalies arais. Teismas vertino, kad notaro patvirtintas sandoris yra ydingas, su klaidomis, neatskleista tikroji šalių valia. Nurodė, kad sandoris sudarytas ne visiškai pagal šalių valią, nesant reikalavimo, o ir nesant tam teisinio pagrindo, ginčijamas sandoris visa apimtimi nenaikintinas, tačiau keistinas sutarties pirmas punktas. Teismas teigė, kad atsakovė V. S. pagal sutartį gavo daugiau nei jai priklausė, gera valia grąžinti tai kas jai nepriklauso nesutiko, elgėsi nesąžiningai, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovui D. A. dalį jam priklausančio žemės sklypo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei V. S. iš abiejų ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas ir pažeidė procesines teisės normas, tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
Šalies argumentai
2. Teismas be pagrindo išėjo už ieškinio dalyko ribos. Ieškovai patikslintame ieškinyje reikalavimo pakeisti ginčijamos sutarties sąlygas neprašė, buvo prašoma pripažinti 2007-12-03 pirkimo– pardavimo sutarties 1 punktą negaliojančiu. Be to, ginčiuose dėl sutarčių modifikavimo, t.y. už šį papildomą reikalavimą papildomai ieškovai turėjo sumokėti 500,00 Lt žyminį mokestį. Nesumokėjus žyminio mokesčio, ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
3. Teismo teiginiai sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra neteisingi ir nepagrįstai reziumuoti skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Ginčas vyko tik dėl to ploto, kuris pinigine išraiška, įvertinus viso parduoto žemės sklypo kainą, sudaro 1159,69 Lt, todėl už ieškinį turėjo būti sumokėtas 72,00 Lt žyminis mokestis.
4. Teismas, viso proceso metu, ragindamas ieškovus tikslinti ieškinio reikalavimus ir ginčo šalis, nesprendė klausimų ir nesiėmė iniciatyvos dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, tuo pažeidė CPK 45 straipsnio nuostatas. Atsakovu šioje byloje turi būti kitas asmuo, o ne V. S.. Teismas nenurodė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų grindžiamas atsakovės nesąžiningumas ar suklydimas sandorio sudarymo metu. Atsakovais turėjo būti notaras, kuris patvirtino ginčijamą sandorį arba pardavėjai L. G. ir V. G., kurie nepateikė notarui dokumentų dėl parduodamo žemės sklypo padalijimo ar paruoštų žemės padalijimo projektų.
5. Teismas savo iniciatyva privalėjo įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis vieno iš žemės sklypo pardavėjo V. G. įpėdinius: R. R., K. G., M. G., V. G., Ū. G., kuriems teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
6. Teismui konstatavus notaro kaltę, nepagrįstai nebuvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, aukščiau pasisakius, kad notarui turtinis reikalavimas nereiškiamas, nors teismo iniciatyva dėl notarės klaidos yra konstatuotas V. S. nepagrįstas praturtėjimas.
7. Teismas sprendime nepasisakė dėl paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje įregistruota ir neišaiškino, kokiais būdais turėtų būti atlikta restitucija. Nepasisakė dėl V. G. įpėdinių valios sugrąžinti pirkėjams gautus pinigus už parduotą žemės sklypą ar perskirstyti dar nesuformuotą ir neįteisintą bendrosios dalinės nuosavybės objektą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. A. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovams iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prašė pripažinti Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo – pardavimo sutarties 1 punktą negaliojančiu, bet prašė ir atitinkamai tą punktą išdėstyti. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškovai prašė pripažinti Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo – pardavimo sutarties 1 punktą negaliojančiu ir nurodė, kaip tą punktą išdėstyti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį visiškai – pakeitė sutarties 1 punkto 1 pastraipą ir išdėstė ją taip, kaip ieškovai nurodė savo reikalavime. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovai reiškė reikalavimą dėl ieškovo D. A. ir atsakovės V. S. įsigytų žemės sklypo dalių pakeitimo, žyminis mokestis buvo sumokėtas įvertinus visą įsigyto žemės sklypo kainą. Nurodo, kad notarė į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Atsakovė galėjo motyvuotu prašymu kreiptis dėl trečiojo asmens – notarės, įtraukimo dalyvauti šioje civilinėje byloje atsakovės pusėje. Nurodo, kad V. G. įpėdiniai šiuo metu yra išvykę į užsienį, kur turi ne tik nuolatinį darbą bet ir gyvenamąją vietą. Tik dukra Ū. G. gyvena su ieškove, todėl nesutinka su apeliantės teiginiu, kad skundžiamas sprendimas turi įtakos mirusio V. G. įpėdinių teisėms ir pareigoms. Nurodo, kad D. A. įsigijo 27 arus žemės ir juos atsitvėrė tvora. Atsakovė nereiškė pretenzijų, nekėlė klausimo dėl neva didesnio žemės sklypo užtvėrimo ar jai priklausančios dalies pasisavinimo. Atsakovės teiginys, kad ieškovas ketino įsirengti keliuką, buvo paneigtas faktinėmis aplinkybėmis. Pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta parduodamo 4,4422 ha žemės sklypo kaina – 6139,94 Eur. Ieškovas už įsigytą žemės sklypą sumokėjo 347,54 Eur, atsakovė – 5792,40 Eur, vertinant kad ieškovas ketino įsigyti tik 0,0270 ha žemės sklypo dalį, jam tenkanti mokėti suma būtų buvusi – 37,31 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio1 dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje kilo ginčas dėl 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkto pripažinimo negaliojančiu, kadangi išaiškėjo, jog pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka tikrosios ieškovo D. A. ir pardavėjų valios.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Remiantis šia įstatymo nuostata, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo atsakovė V. S. ir ieškovas D. G.. Minėtą žemės sklypą pardavė V. G. ir L. G.. Pirmosios instancijos teismas pakeitė 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biure sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo punkto pirmą pastraipą ir ją išdėstė taip: „1. Pardavėjai V. G. ir L. G. parduoda, o pirkėjai V. S. ir D. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise (konkrečios naudojimosi tvarkos neaptariant) perka: V. S. perka 41722/44422 dalis, t.y. 4,1722 ha (keturis hektarus ir vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt du kv. m), ir D. A. perka 2700/44422 dalis, t.y. 0,2700 ha (du tūkstančius septynis šimtus kv. m), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., paskirtis: žemės ūkio; naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, kurio plotas yra 4,4422 ha (keturis hektarai ir keturi tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt du kv. m), esančio (duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties pirmo punkto pirmos pastraipos, tuo pačiu ir žemės sklypo dalių pakeitimo yra tiesiogiai susijęs ne tik su ieškovės L. G. ir jos mirusio sutuoktinio V. G., bet ir su mirusio V. G. įpėdinių – R. R., K. G., M. G., V. G., Ū. G. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šie asmenys byloje turėtų teisę teikti įrodymus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, pasisakyti jiems aktualiais klausimais, t. y. teismo sprendimas šioje byloje šiems asmenims sukelia materialines teises ir pareigas. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog išnagrinėjus bylą neįtraukus joje dalyvauti R. R., K. G., M. G., V. G., Ū. G. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą sprendimą ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.
Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžintinas atsakovei 20,85 Eur žyminis mokestis. Mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakovei pateikus šią nutartį. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,85 Eur (dvidešimt eurų, 85 centus) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.