Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus pareigūnas 2007 m. gruodžio 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad 2007-10-26 apie 10.20 val. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai L. P. , J. R. ir R. P. patikrinimo metu nustatė, kad prekybos kioske, esančiame Respublikos g. 10, Rokiškyje, dirba D. B. ir pil. R. J. . Prekybos veikla jos užsiima, išsipirkusios verslo liudijimus (V0579458 ir V0579551), kurie nesuteikia teisės šioms veikloms vykdyti. Už šiuos pažeidimus D. B. ir R. J. skirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 172 str. 1 d. Patikrinimo metu gautas R. J. paaiškinimas, kad ji veiklą vykdo nesavarankiškai, t.y. grynuosius pinigus, gautus iš prekybos, atiduoda D. B. , kuri pagal žodinį susitarimą išmoka R. J. minimalų atlyginimą kartą per mėnesį už darbą prekybos paviljone antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Darbo sutartis nesudaryta. Apibendrinus patikrinimo medžiagą, nustatyta, kad R. J. dirbamas darbas turi darbo sutarties požymius, numatytus Darbo kodekso 93 straipsnyje, t.y. R. J. dirba tam tikros profesijos darbą (pardavinėja kioske prekes), gautus pinigus iš prekybos atiduoda D. B. . D. B. R. J. moka nustatyto dydžio minimalų užmokestį. R. J. paklūsta nustatytai darbo tvarkai (dirba antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais), tačiau darbo sutartis su R. J. nesudaryta. Protokole pažymėta, kad R. J. dirbamas darbas turi darbo sutarties požymių, tačiau darbo sutartis su ja nesudaryta. Tuo D. B. pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 3 d., 99 str. 2, 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. B. prašė bylą nutraukti. Paaiškino, kad ji ir R. J. dirbo savarankiškai pagal verslo liudijimus, atlyginimo jai nemokėjo. Nežinojo, kad taip negalima organizuoti komercinės veiklos. Patikrinimą atlikę mokesčių inspekcijos pareigūnai nurodė, kad pagal vykdomą veiklą turi būti įforminta individuali veikla ir su R. J. sudaryta darbo sutartis, todėl ji taip ir padarė.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja: IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. <...> Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis – privalo vadovautis DK ir CK ir atsižvelgti į bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Pavyzdžiui: „Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra“ („Administracinių teismų praktika“ Nr. 7. Psl. 246, 247, LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta visuma aplinkybių, iš kurių galima spręsti, kad D. B. ir R. J. siejo ne darbo santykiai, bet civilinės sutarties (jungtinės veiklos) pagrindu atsiradę santykiai. Operatyvaus patikrinimo pažymoje (b.l. 5), fiksuota, kad D. B. ir R. J. turėjo verslo liudijimus prekybai kioske, o jų vykdyta prekyba kioske neatitiko tik tam tikrų pagal šiuos verslo liudijimus vykdomos prekybos veiklos sąlygų (didesnis kiosko plotas, prekyba vykdoma ne per langelį ir kt.). Panaudos sutartis (b.l. 8) įrodo, kad D. B. ir R. J. pagal šią sutartį bendram naudojimui priėmė kiosko patalpas, esančias Respublikos g. 10, Rokiškio m. Byloje taip pat esama duomenų, kad D. B. ir R. J. vienodą laiką dirbo kioske, viena kitos vardu pirkdavo prekes, buvo susitarusios dėl tam tikros išlaidų ir pelno paskirstymo tvarkos. Teismas neturi pagrindo atmesti R. J. teisme duotus paaiškinimus, kad vykdydama tokią veiklą nepilną mėnesį ji dar nežinojo kiek uždirbs, jokio uždarbio nebuvo gavusi ir patikrinimą atlikusiems pareigūnams apytiksliai nurodė, kiek ji planuoja uždirbti (b.l. 27).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad D. B. ir R. J. darbas buvo individualus ir savarankiškas, o darbo santykiai tarp D. B. ir R. J. nebuvo atsiradę.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose. Teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.