- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- II-442-408/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00246-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kategorijos
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 8 d. 19.53 val., vairuodamas automobilį Crysler Aspen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, važiuodamas atbuline eiga neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Auris ir padarė nusižengimą numatytą administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, už pažeidimą pareiškėjui paskirta 500 eurų bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 11 mėnesių laikotarpiui.
2024 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo V. U. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. vasario 28 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. sausio 8 d. 19.53 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme automobilis Chrysler Aspen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga užkliudė stovintį automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. K. ir sugadino Toyota Auris galinį bamperį. Kadangi gyvena tame pačiame name, todėl nuėjo pasikalbėti su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos automobiliui, nors automobilį Chrysler Aspen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o V. J.. Tačiau, kadangi atėjo pasikalbėti dėl padarytos žalos, o automobilį vairavęs asmuo V. J. liko automobilyje, D. K. apkaltino jį, jog jis vairavo automobilį Chrysler Aspen. Automobilį vairavęs asmuo V. J. šį faktą patvirtino rašytiniu paaiškinimu elektroniniu laišku, taip pat prašė, jog nagrinėjimas vyktų jam dalyvaujant, tačiau svarstymą vykdęs pareigūnas atmetė V. J. bei jo teiktus prašymus, kad su V. J. būtų kontaktuojama vaizdo ryšiu (b. l. 3–4).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodo, kad byloje išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, todėl prašo skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 23–25).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. U. prašė tenkinti jo skundą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad jie su V. J. išvažinėjo kieme, ten labai siaura ir atsitrenkė į kitą automobilį. Nukentėjusiojo tuo metu nebuvo. Patraukė mašiną, po to atėjo nukentėjusysis ir nuėjo prie jo, tačiau jam nesakė, kad vairavo jis. Su nukentėjusiuoju susitarė, kad atlygins žalą. Tačiau kitą dieną jam paskambinus, jis nurodė, kad parašė pareiškimą policijai. Iš vyrų važiavusių BMW, pasiėmė kontaktus, kadangi nukentėjęs pasirodė tik po 5-10 min. Bylos nagrinėjimo metu policijoje prašė kviesti apklausti liudytojus, tačiau jie jo prašymo netenkino.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad jis buvo namuose ir jam paskambino į duris kaimynas D. G. ir jam pasakė, jog vienas automobilis apgadino jo automobilį. Abu išėjo į lauką, nuėjo prie Chrysler automobilio, bet nieko ten nebuvo. Apžiūrėjus savo automobilio apgadinimus, išėjo kaimynas V. ir pasakė, jog jis vairavo automobilį ir nurodė, kad gali užpildyti deklaraciją arba gali jo servise sutvarkyti automobilį. Jis sutiko su kaimyno pasiūlymu, jog sutvarkytų jo automobilį. Pasakė, kad kitą dieną jam paskambintų, tačiau jam telefono nekėlė, todėl jis išsikvietė policiją, jie supildė deklaraciją. Taip pat policijai paaiškino, jog V. U. nepabėgo iš įvykio vietos, tačiau buvo susitarę. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateiktos nuotraukos atpažinimui ir jis V. atpažino.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. parodė, kad per langą matė, jog juodos spalvos džipas važiuodamas atbuline eiga kliudė Toyota automobilį. Kadangi žinojo, kam priklauso Toyota automobilis, stebėjo kas vyko pro langą ir po to nuėjo pas kaimyną pasakyti, kad jo automobilį kliudė. Stebėdamas įvykį pro langą, nepastebėjo, jog būtų šalia sėdėjęs dar vienas asmuo. Nuėjus į lauką su nukentėjusiuoju, atėjo kaimynas V. U., kuris pasakė, jog jis kliudė automobilį. V. U. nesakė, jog vairavo kažkas kitas, jie tarėsi dėl žalos. Ikiteisminio tyrimo metu jį atpažino iš nuotraukų.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad buvo pasiskolinęs automobilį, atbulas važiuodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Negali nurodyti, kokios markės automobilį vairavo, nurodo, jog buvo didelis džipas, šviesios spalvos. Nurodo, jog automobilį buvo pasiskolinęs iš pažįstamo, tačiau įvardinti negali. Atsitrenkus, patraukė automobilį į šalį. Su nukentėjusiuoju kalbėjo V. U., su juo susitarė.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. P. parodė, kad automobilis Chrysler, juodos spalvos, priklauso jam. Paskolino automobilį, kadangi J. ar U. reikėjo pervežti daiktus, tiksliai pasakyti kam, negali. Automobilio raktelius davė J., tačiau apie įvykio aplinkybes nieko nežino.
Teismo posėdžio metu liudytojas I. Ž. parodė, kad važiavo su pažįstamu kiemu ir pamatė, kad automobilis atbuline eiga stuktelėjo į kitą automobilį. Važiavo dviese, vairavo juodą džipą. Nurodo, jog vairavo V. J..
Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad važiavo pro šoną. Matė, jog atbuline eiga važiuojant žmogus atsitrenkė į kitą automobilį. Vairavo V. J.. Telefono ir kitų duomenų prašė V. U..
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2024 m. sausio 8 d., 19.53 val., jis vairuodamas automobilį Chrysles Aspen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, važiuodamas atbuline eiga neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Auris. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis Toyota Auris.
Pareiškėjas V. U. nesutinka su priimtu nutarimu. Nurodo, kad jis automobilio nevairavo, o vairavo V. J., nukentėjusysis jį apkaltino. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius pažeidėjo V. U. deklaratyvaus pobūdžio argumentus.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Nors pareiškėjas ginčija vairavęs transporto priemonę, teismo vertinimu byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai policijos tarnybinis pranešimas (b. l. 6), eismo įvykio schema (b. l. 25), 2024-01-08 D. K. rašytinis paaiškinimas (b. l. 17), 2024-01-16 D. G. rašytinis paaiškinimas (b. l. 16), 2024-01-16 D. K. rašytinis paaiškinimas (b. l. 15) bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad inkriminuojamą administracinį nusižengimą įvykdė būtent pareiškėjas, o jo skunde bei teismo posėdyje išdėstytos aplinkybės vertintinos kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu V. J. tikino, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo jis, o V. U. tik susitarė su nukentėjusiuoju. Teismas abejoja liudytojo V. J. parodymų patikimumu, teismo posėdžio metu V. J. negalėjo nurodyti kokį automobilį vairavo, kokios spalvos jis buvo bei negalėjo įvardinti iš kokio asmens pasiskolino automobilį. Taip pat savo rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdžio metu liudytojas D. G. paaiškino matęs įvykį ir patvirtino, jog automobilyje vairuotojas buvo vienas bei ikiteisminio tyrimo metu, parodymo atpažinimo protokolu, atpažino V. U.. Nukentėjusysis nurodė, jog nuėjęs prie automobilio apžiūrėti apgadinimus, pasirodė V. U., kuris tvirtino, jog automobilį vairavo jis, su juo ir tarėsi dėl žalos atlyginimo. Taip pat nurodė, jog kalbant su V. U., daugiau nieko prie automobilio nebuvo, jis buvo vienas. Teismas neturi pagrindo netikėti D. G. bei D. K. parodymais, kadangi jie nuoseklūs, nekintantys, juos pagrindžia ir papildo visa kita bylos medžiaga. Iš administracinių nusižengimų pažymos matyti, kad V. U. per penkerių metų laikotarpį net 33 kartus baustas administracine tvarka, o iš jų 7 kartus baustas vairuojant neturint teisės vairuoti, 2 kartus iš jų nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo byla b. l. 38–55). Taip pat pareiškėjo V. U. argumentas, jog automobilio Crysler Aspen savininkas V. P. gali patvirtinti kam davė automobilį, nepasitvirtino, kadangi liudytojas L. P. nurodė, jog tiksliai nurodyti kam automobilį skolino negali, nurodė, jog skolino V. U. ar V. J.. Tai, jog raktelius padavė V. J., vairavimo aplinkybių nepatvirtina, kadangi liudytojas paaiškino, jog apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka nagrinėjamose bylose būtent bylą nagrinėjanti institucija turi pareigą nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas laikytis įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK reikalavimų ir savo išvadas dėl ANK numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir tai atitinkamai suponuoja jų pareigą surinkti pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas mano, kad Institucija šią pareigą įvykdė tinkamai, surinkta rašytinė medžiaga, apklausti liudytojai, kuriuos teismas iš esmės dar kartą apklausė ir teisme.
Teismas visų aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, pareigūnas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė V. U. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl naikinti ar keisti nutarimą pagrindo nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir V. U. skundo netenkinti.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.