Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji N. V.) – 30 parų arešto bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. J.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis J. M.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis J. M.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis J. A. S.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji R. Š.) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis J. T.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti: N. V. iš M. D. ir E. T. priteista solidariai 180 Eur; J. J. iš M. D. ir E. T. priteista solidariai 495 Eur; J. M. iš M. D. ir E. T. priteista solidariai 2350 Eur; J. M. iš M. D. ir E. T. priteista solidariai 555 Eur; J. A. S. iš M. D. ir E. T. priteista solidariai 360 Eur; R. Š. iš M. D. ir E. T. priteista solidariai 1890 Eur; J. T. iš M. D. ir E. T. priteista solidariai 420 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. T. nuteista už tai, kad:Turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdama kartu su M. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdama įgyti N. V. priklausančius pinigus, 2017 m. birželio 18 d., apie 21 val. 45 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus N. V. į jos namuose įrengtą fiksuotojo ryšio telefono abonentą iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išgalvotų istorijų pagrindu, panaudojęs apgaulę, įtikino N. V. pateikti patikrinimui namuose turimus grynuosius pinigus. Į N. V. namus (duomenys neskelbtini) netrukus atėjo M. D. ir E. T., kurie prisistatė policijos pareigūnais ir perėmė iš N. V. 180 Eur grynaisiais pinigais tariamam patikrinimui ir pasišalino iš namų, taip padarydama nukentėjusiajai N. V. 180 Eur turtinę žalą.Turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdama kartu su M. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdama įgyti J. J. priklausančius pinigus, 2017 m. birželio 20 d., apie 18 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus J. J. į jos namuose įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išgalvotų istorijų pagrindu, panaudojęs apgaulę, įtikino J. J. pateikti patikrinimui namuose turimus grynuosius pinigus. Į J. J. namus (duomenys neskelbtini) netrukus atėjo M. D. ir E. T., kurie prisistatė policijos pareigūnais ir perėmė iš J. J. 495 Eur grynaisiais pinigais tariamam patikrinimui ir pasišalino iš namų, taip padarydama nukentėjusiajai J. J. 495 Eur turtinę žalą.Turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdama kartu su M. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdama įgyti J. M. priklausančius pinigus, 2017 m. birželio 23 d., apie 14 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus J. M. į jo namuose įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išgalvotų istorijų pagrindu, panaudojęs apgaulę, įtikino J. M. pateikti patikrinimui namuose turimus grynuosius pinigus. Į J. M. namus (duomenys neskelbtini) netrukus atėjo M. D. ir E. T., kurie prisistatė policijos pareigūnais ir perėmė iš J. M. 2350 Eur grynaisiais pinigais tariamam patikrinimui ir pasišalino iš namų, taip padarydama nukentėjusiajam J. M. 2350 Eur turtinę žalą.Turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdama kartu su M. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdama įgyti J. M. priklausančius pinigus, 2017 m. birželio 23 d., apie 18 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus J. M. į jo namuose įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išgalvotų istorijų pagrindu, panaudojęs apgaulę, įtikino J. M. pateikti patikrinimui namuose turimus grynuosius pinigus. Į J. M. namus (duomenys neskelbtini) netrukus atėjo M. D. ir E. T., kurie prisistatė policijos pareigūnais ir perėmė iš J. M. 555 Eur grynaisiais pinigais tariamam patikrinimui, ir pasišalino iš namų, taip padarydama nukentėjusiajam J. M. 555 Eur turtinę žalą.Turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdama kartu su M. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdama įgyti J. A. S. priklausančius pinigus, 2017 m. birželio 25 d., apie 11 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus J. A. S. į jo namuose įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išgalvotų istorijų pagrindu, panaudojęs apgaulę, įtikino J. A. S. pateikti patikrinimui namuose turimus grynuosius pinigus. Į J. A. S. namus (duomenys neskelbtini) netrukus atėjo M. D. ir E. T., kurie prisistatė policijos pareigūnais ir perėmė iš J. A. S. 360 Eur grynaisiais pinigais tariamam patikrinimui, ir pasišalino iš namų, taip padarydama nukentėjusiajam J. A. S. 360 Eur turtinę žalą.Turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdama kartu su M. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdama įgyti R. Š. priklausančius pinigus, 2017 m. birželio 26 d., apie 11 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus R. Š. į jos namuose įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išgalvotų istorijų pagrindu, panaudojęs apgaulę, įtikino R. Š. pateikti patikrinimui namuose turimus grynuosius pinigus. Į R. Š. namus (duomenys neskelbtini) netrukus atėjo M. D. ir E. T., kurie prisistatė policijos pareigūnais ir perėmė iš R. Š. 1890 Eur grynaisiais pinigais tariamam patikrinimui, ir pasišalino iš namų, taip padarydama nukentėjusiajai R. Š. 1890 Eur turtinę žalą.Turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdama kartu su M. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdama įgyti J. T. priklausančius pinigus, 2017 m. birželio 26 d., apie 19 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus J. T. į jo namuose įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išgalvotų istorijų pagrindu, panaudojęs apgaulę, įtikino J. T. pateikti patikrinimui namuose turimus grynuosius pinigus. Į J. T. namus (duomenys neskelbtini) netrukus atėjo M. D. ir E. T., kurie prisistatė policijos pareigūnais ir perėmė iš J. T. 420 Eur grynaisiais pinigais tariamam patikrinimui, ir pasišalino iš namų, taip padarydama nukentėjusiajam J. T. 420 Eur turtinę žalą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad E. T. padaryti nusikaltimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta ir abejonių nekelia. Skirdamas bausmę teismas konstatavo, kad bausmės tikslais gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistosios E. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė (toliau – nuteistosios gynėja) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendį dalyje dėl veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės dydžio ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.Skunde teigiama, kad teismas netinkamai kvalifikavo E. T. veiksmus, dėl to jai buvo paskirta neteisinga bausmė. Teismas jos veikas kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, o ne kaip vieną tęstinę veiką ir tai turėjo įtakos neteisingos bausmės paskyrimui. Be to, šiuo atveju buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pasak nuteistosios gynėjos, E. T. padarytos nusikalstamos veikos yra vienarūšės, jos padarytos vieninga tyčia, per trumpą laiką. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kokios veikos pripažįstamos tęstinėmis ir šiuo atveju E. T. padarytos veikos atitinka teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą. Pagal teismų praktiką sprendžiant dėl nusikalstamos veikos tęstinumo sukčiavimo bylose turi būti atsižvelgiama į tai, keliems fiziniams ar juridiniams asmenims buvo padaryta žala, padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais leidžia paneigti tęstinį sukčiavimo pobūdį.Skunde pažymima, kad šiuo atveju nuteistoji su bendrininku veikė vieninga tyčia – taikydami tuos pačius apgaulės metodus iš patiklių asmenų siekė išvilioti kuo daugiau pinigų, šias veikas padarė per trumpą laiką, apgaulės mechanizmas buvo analogiškas ir nukreiptas tam pačiam tikslui. Todėl E. T. veiksmai kvalifikuotini kaip viena tęstinė veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kvalifikavus veiką kaip vieną tęstinį nusikaltimą, už tokią veiką bausmė turi būti paskirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į nuteistosios kaltę lengvinančias aplinkybes.Skunde taip pat nurodoma, kad jei teismas manys, kad veikos kvalifikuotinos kaip atskiri nusikaltimai, turi būti ištaisyti prieštaravimai tarp nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių: teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nukentėjusiosios N. V. atžvilgiu E. T. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl šios veikos ji pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.Gynėjos nuomone, šiuo atveju buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad nusikaltimų padarymo metu buvo materialiai priklausoma nuo M. D.. Vėliau ji kreipėsi dėl priklausomybės gydymo, šiuo metu gyvena tvarkingai, pradėjo dirbti, ėmė rūpintis savo trimis vaikais, moka ankstesniais nuosprendžiais priteistus civilinius ieškinius. Gyvena su draugu, laukiasi vaiko. Nuteistosios elgesys rodo, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo gyvenimui pakeisti.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neteisingai subendrino nuteistajai paskirtas bausmes. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas subendrino bausmę su nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė jau buvo subendrinta 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje, o šis nuosprendis skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dieną jau buvo įsiteisėjęs. Tai reiškia, kad teismas bausmę turėjo bendrinti su paskutiniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu. 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu E. T. nuteista už analogišką veiką, kas leidžia teigti, kad bendrinant bausmes su 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu ši veika, kaip ir šiuo nuosprendžiu kvalifikuotos veikos, turi būti laikoma viena tęstine veika, už kurią turi būti paskirta viena bausmė.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji dėl bausmės švelninimo neprieštaravo. Prokurorė su apeliaciniu skundu sutiko iš dalies, prašė ištaisyti nuosprendyje padarytus rašymo apsirikimus.Nuteistosios E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, tačiau nesutinkama su nusikalstamų veikų kvalifikavimu teigiant, kad E. T. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o ne atskiras veikas, kaip tai nustatyta nuosprendyje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimus, Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-650/2010). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2015). Skundžiamu nuosprendžiu E. T. nuteista dėl septynių nusikalstamų veikų, kvalifikuotų kaip sukčiavimas, padarymo. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, laiko, kad nuteistosios gynėjos skundo argumentai dėl E. T. padarytų nusikaltimų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos yra nepagrįsti. Skunde teisingai nurodoma, kad nuteistoji nusikalstamas veikas padarė per trumpą laiką (nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. birželio 26 d.), veikimo metodas, apgaulės mechanizmas skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu iš esmės buvo analogiški, tačiau šių aplinkybių buvimas nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad E. T. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad E. T. turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, veikė vieninga tyčia, turėdama vieną sumanymą. Sukčiavimas buvo vykdomas skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu, nusikalstamos veikos buvo vykdomos tiek, kiek leido aplinkybės, t. y. sėkmingai pavykus apgauti vieną nukentėjusįjį, buvo vykdoma nusikalstama veika kito nukentėjusiojo atžvilgiu. E. T. nurodė, kad ji dėl visų nusikalstamų veikų prisipažįsta. Paaiškino, kad tiesiog eidavo su M. D.. Pinigų jai niekas neduodavo, pinigus paimdavo M. D.. Ji buvo M. D. išlaikoma. Tuo metu vartojo narkotikus. Iš nuteistojo M. D. teisme duotų paaiškinimų visumos taip pat galima spręsti, kad kiekviena nusikalstama veika buvo vykdoma atskirai, t. y. sėkmingai įvykdžius vieną nusikaltimą, būdavo daroma kita nusikalstama veika. Kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad E. T., darydama pirmą nusikaltimą, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kitų nusikalstamų veiksmų. Nenustačius vieningo kaltininko sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, padarytas skirtingu laiku, prieš skirtingus asmenis, E. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Skunde teisingai pastebima, kad kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais leidžia paneigti tęstinį sukčiavimo pobūdį. Tačiau šiuo atveju sukčiavimo mechanizmas, pačios nuteistosios paaiškinimai, jos atliktų veiksmų pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos kvalifikuodamas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

Nuteistosios gynėjos nuomone paskyręs bausmę pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, kadangi nuteistosios elgesys rodo, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų keisti savo gyvenimo būdą. Kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nuteistosios E. T. atžvilgiu nėra galimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. T. nuteista dėl septynių nusikalstamų veikų (vieno baudžiamojo nusižengimo ir šešių tyčinių nesunkių nusikaltimų) padarymo. Paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Esant paminėtoms aplinkybėms formaliai BK 75 straipsnis galėtų būti taikomas, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga – manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar asmuo supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad svarstant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Tačiau kilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas.Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinus visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su E. T. asmenybe, sprendžia, kad pagrindo išvadai, jog nuteistosios resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, nėra ir bausmės tikslai, ne tik nubaudimo, bet ir prevenciniai, be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti. Nuteistoji E. T. padarė septynias tyčines baigtas nusikalstamas veikas. Veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, nuteistąją charakterizuojantys duomenys – ankstesni teistumai (teista už analogiškus nusikaltimus), duomenys apie padarytus kitus teisės pažeidimus (bausta administracine tvarka) – rodo, kad E. T. nepateisino teismų jai anksčiau parodyto pasitikėjimo (bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas ne kartą, tačiau tai nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, įtakos teigiamiems elgesio pokyčiams neturėjo), yra linkusi nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesių taisyklių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, kad E. T. deda pastangas keisti gyvenimo būdą, dirba, lankosi pas gydytojus, nesuteikia pagrindo išvadai, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Be to, nei pati nuteistoji, nei jos gynėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl nuteistosios nuostatų, gyvenimo būdo pasikeitimo.

Dėl bausmių bendrinimo ir kitų klausimų.

Apeliaciniame skunde keliamas bausmių bendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais klausimas. Aukštesnysis teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. T. paskirtos ir subendrintos bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Priimant skundžiamą 2018 m. vasario 12 d. nuosprendį nuteistosios E. T. atžvilgiu buvo įsiteisėjęs 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendis, kuriuo jai paskirta 3 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 3 metams. Įsiteisėję nuosprendžiai turi būti bendrinami tarpusavyje. Tačiau šiuo atveju atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžio priėmimo E. T. buvo pripažinta kalta ir nuteista 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu paskyrus nuteistajai bausmę, buvo išspręstas ir paskirtos bausmės subendrinimo su 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme klausimas. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su jau subendrinta bausme, t. y. atliko dvigubą bausmių bendrinimą, kuris nėra leidžiamas. 2018 m. sausio 19 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl juo paskirta bausmė su skundžiamu 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu negali būti bendrinama. Sutinkama su skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje aprašydamas ankstesnius E. T. teistumus padarė klaidą nurodydamas, kad E. T. nuteista 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu. Iš baudžiamosios bylos duomenų, teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad teismo nurodytas nuosprendis iš tikrųjų buvo priimtas ne 2016 m. lapkričio 22 d., o 2017 m. lapkričio 22 d. Aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje teismas nurodė teisingą nuosprendžio priėmimo datą, todėl paminėtą aplinkybę kolegija laiko akivaizdžiu rašymo apsirikimu.Rašymo apsirikimu apygardos teismo teisėjų kolegija laiko ir tai, kad Kauno apylinkės teismas, nustatydamas, kokias nusikalstamas veikas padarė E. T. ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažindamas ją kalta padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nukentėjusiosios N. V. atžvilgiu, padarė klaidą. Iš kaltinime nurodytų ir nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad iš N. V. apgaule įgyta pinigų suma atiko BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą nedidelės vertės turto sampratą, todėl E. T. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas. Nuosprendžio motyvuose dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo nurodyta, kad E. T. veiksmai atitinka požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad šioje byloje buvo sprendžiamas E. T. atsakomybės dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo (nukentėjusiosios N. V. atžvilgiu) klausimas. Nuosprendyje nurodydamas neteisingą BK 182 straipsnio dalį teismas padarė klaidą, tačiau ši klaida, įvertinus kvalifikavimo motyvus, už šią veiką teisingai paskirtos bausmės rūšį (areštas) ir dydį (30 parų), neturėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai pripažino E. T. kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Bausmę paskyrė atsižvelgdamas į BK 54 straipsnyje nurodytas bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, įvertino nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir už kiekvieną veiką paskyrė teisingą bausmę. Taip pat teisingai už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino pagal BK 63 straipsnio taisykles, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Tačiau teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su bausme, skirta 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, kadangi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė jau subendrinta 2018 m. sausio 19 d. nuosprendyje. Todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Taip pat teismas padarė rašymo apsirikimus, kurie ištaisytini apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Ištaisyti nuosprendyje padarytus rašymo apsirikimus: neteisingai nurodytą 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio datą ištaisyti į 2017 m. lapkričio 22 d.; klaidingai nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas nukentėjusiosios N. V. atžvilgiu) ištaisyti į BK 182 straipsnio 3 dalį.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.