Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei J. K., atsakovui M. R., atsakovo atstovei advokatei Liubovei Šiušienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „DFDS Seaways“(pateikiant ieškinį AB „DFDS LISCO“) ieškinį atsakovui M. R. dėl turtinės nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 10723,81 Lt skolos, 297,08 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11020,89 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 331,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2010-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad už vieną suteiktą paslaugą yra atsiskaityta, o apie atsiskaitymą už kitas paslaugas įrodymai bus pateikti vėliau (b.l. 55-56).

2011-04-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškovės atsiliepimas į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad pareiškimas yra formalus ir neargumentuotas, o pateiktas įrodymas apie sumokėjimą už paslaugą netinkamai įformintas (b.l. 63).

2011-04-19 Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi panaikino sprendimą už akių, tuo pagrindu, kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašo teismo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo lipama į keltą, apmokėjimas buvo gautas, bet vėliau paaiškėjo, kad pinigai buvo pervesti iš svetimų kortelių ir tie apmokėjimai buvo anuliuoti. Atsakovui paslauga buvo suteikta, jis buvo užsakovas, todėl turi apmokėti. Taip pat prašo sumažinti ieškinio sumą 1064,00 Lt, nes šie pinigai yra gauti, taip 56,67 Lt mažinti delspinigių sumą(b.l.147).

Teismo posėdžio metu atsakovas prašo teismo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad bilietus pirko iš asmens, kuris prisistatė DFDS LISCO darbuotoju, nes pats užsisakyti nemoka ir tai buvę patogu. Šiam asmeniui pinigus mokėdavo grynais Anglijoje. Po to gaudavo žinutę ar elektroninį laišką su duomenimis apie bilietą. Šiuo metu jo telefonas nuolat išjungtas, daugiau nieko, išskyrus telefono numerį apie tą asmenį nežino. Taip pat nurodė, kad visus 7 kartus paslauga buvo suteikta.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė L. Šiušienė prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, persikėlęs su kitais keleiviais, neprivalo mokėti už visus. Be to, už bilietus neatsikaityta ne dėl atsakovo, o dėl trečiųjų asmenų kaltės. Nenustatyta, kad už pinigų nurašymą ir pinigų grąžinimą atsakingas atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos septynios vežimo jūra sutartys: pagal pirmąją (bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsipareigojo 2010-02-05 pervežti atsakovą, kartu su juo keliaujantį A. S. ir automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos į Kylį už 1064,00 Lt (b.l. 6-7); pagal antrąją (bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsipareigojo 2010-02-19 pervežti atsakovą, kartu su juo keliaujančius V. K., A. S., S. Č. bei du automobilius, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos į Kylį už 576,00 Eur (b.l. 11-13); pagal trečiąją (bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsipareigojo 2010-02-15 pervežti atsakovą ir bei kartu keliaujantį A. S. bei du automobilius, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kylio į Klaipėdą už 573,00 Eur (b.l. 17-18); pagal ketvirtąją (bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsipareigojo 2010-03-01 pervežti atsakovą, kartu su juo keliaujančius A. S., S. Č., V. S. bei automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kylio į Klaipėdą už 581,00 Eur (b.l. 22-24); pagal penktąją (bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsipareigojo 2010-03-22 pervežti atsakovą bei automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos į Kylį už 394,50 Eur (b.l. 28-29); pagal šeštąją (bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsipareigojo 2010-04-02 pervežti atsakovą, kartu su juo keliaujantį A. S. bei automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos į Kylį už 358,00 Eur (b.l. 34-35); pagal septintąją (bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsipareigojo pervežti atsakovą, kartu su juo keliaujantį P. Z. bei automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos į Kylį už 318,00 Eur (b.l. 39-40). Iš ieškovės pateiktų bilietų užsakymų, kurie patvirtina sutarties sudarymą, matyti, kad už vežimo paslaugas buvo sumokėta elektroniniu atsiskaitymo būdu. Ieškovė pripažįsta, kad tuo metu, kai atsakovas su kartu keliaujančiais asmenimis bei automobiliais buvo laipinamas į keltą, apmokėjimas už bilietus buvo atliktas. Tačiau visais atvejais bilietai buvo apmokami trečiųjų asmenų kortelėmis, ir visais atvejais paaiškėjo, kad kortelių turėtojai netvirtina mokėjimų, todėl pinigai jiems buvo grąžinti ir ieškovė patyrė 10723,81 Lt nuostolius (b.l. 8-10, 14-16, 19-21, 25-27, 30-33, 36-38, 41-43).

Pažymėtina, kad keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis (CK 6.807 str. 1 d.), keleivio vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu (CK 6.809 str. 2 d.). Pagal keleivio vežimo sutarties dalyką vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties vietą, o keleivis sumokėti už vežimą nustatytą mokestį (CK 6.809 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudarytos septynios vežimo jūra sutartys dėl keleivių su transporto priemone vežimo. Paslaugos suteiktos tinkamai ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitos šalies nuostolius bei sumokėti netesybas. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, šiuo atveju atsakovas turi įrodyti, kad jis sumokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas, o ieškovė – kad atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su bendrove „Nets Denmark A/S“ (buvęs pavadinimas PBS International A/S) sudarė kortelių aptarnavimo sutartį, pagal kurią bendrovė „Nets Denmark A/S“ teikia kortelių aptarnavimo paslaugas ieškovei, palaiko atsikaitymus kreditinėmis kortelėmis tarp ieškovės ir kortelių turėtojo. Nustatyta, kad bendrovė „Nets Denmark A/S“ nurašė iš ieškovės sąskaitos 10723,81 Lt, kadangi kortelių savininkai užginčijo operacijas už bilietų (duomenys neskelbtini) apmokėjimą, jų netvirtino, nes pinigų pervedimo niekada neatliko ir pinigai buvo grąžinti kortelių turėtojams (b.l. 84-111). Pažymėtina, kad pagal Mokėjimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį tinkamas mokėjimo įvykdymas priklauso ne nuo lėšų gavėjo, o nuo mokėtojo (sąskaitos savininko). Mokėtojas turi teisę atšaukti mokėjimą tiek dar iki jo įvykdymo, tiek jau jį į įvykdžius priklausomai nuo mokėtojo ir mokėjimo paslaugų tiekėjo susitarimo. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, kad ieškovė įrodė, kad atsakovas savo prievolę sumokėti pagal keleivio vežimo sutartį įvykdė netinkamai. Ieškovė pinigų už vežimą negavo, kadangi mokėjimai buvo atlikti iš svetimų kortelių ir šių kortelių savininkai atsisakė šiuos mokėjimus patvirtinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai įvykdė savo prievolę pagal sutartis – sumokėjo vežimo kainą. Nurodė, kad bilietus pirko iš nepažįstamo asmens, kuriam sumokėjo grynaisiais pinigais, t.y. atsakovas prievolei įvykdyti pasitelkė trečiąjį asmenį. Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 str. 1 d.). Tačiau, skolininkas, pasitelkęs prievolę įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai dėl šių trečiųjų asmenų kaltės (CK 6.257 str.). Nagrinėjamoje byloje, prievolės sumokėti ieškovei už bilietus atsakovas neįvykdė, kadangi sumokėti pinigai grąžinti kortelių turėtojams, nes mokėjimų jie nepatvirtino. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę bei padaryti išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad savo prievolę ieškovei įvykdė tinkamai (CK 6.256 str.).

Atsakovo teiginys, kad jis neprivalo mokėti už kartu su juo vykusius asmenis, atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Visuotinai pripažįstami sutarčių teisės principai - sutarties privalomumas ir uždarumas. Abu šie principai bendriausia prasme atsispindi CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje sutarties sampratos apibrėžtyje: sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikros rūšies veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Be to, sutarties privalomumo principo turinys tiesiogiai įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties uždarumo principas pažodžiui konkrečioje CK normoje neapibrėžtas, teisės doktrinoje ir praktikoje jis suformuluotas remiantis civilinių santykių reglamentavimo ypatumais ir sutarčių teisės normų sisteminiu vertinimu. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė, t.y. sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme numatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas šių atvejų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje, tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė ta, jog sutarties šalis gali išlygti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip pastarajam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/20110). Nagrinėjamoje byloje buvo sudarytos septynios sutartys, kurių sudarymas patvirtintas bilietais (b.l. 6-7, 11-13, 17-18, 22-24, 28-29, 34-35, 39-40). Šių sutarčių šalimis yra ieškovė kaip vežėja ir atsakovas kaip paslaugos užsakovas, taigi šios sutartys susaisto tik ieškovę ir atsakovą, kaip jos šalis, t. y. šalys tarpusavio sutartimis sukuria teises ir pareigas tik viena kitai ir jokiu būdu ne tretiesiems asmenims (CK 6.154 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, išimtį sudaro tik taip vadinamos sutartys trečiojo asmens naudai. Tačiau, net ir esant sutarčiai trečiojo asmens naudai, trečiasis asmuo, nedalyvaujantis sutarties sudaryme, gali įgyti tik naudą, t. y. teises, bet jam negali būti nustatytos pareigos (CK 6.191 str.). Taigi kartu su atsakovu keliavę A. S., V. K., S. Č., V. S., P. Z. galėjo tik reikalauti, kad ieškovė vykdytu sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, bet negalima reikalauti, kad šie asmenys apmokėtų už suteiktas paslaugas, t.y. negali susidaryti tokia situacija, kad atsakovo kaip užsakovo sudarytų sutarčių pagrindu šiems asmenims atsirastų pareigų. Atsižvelgiant į tai, visos pareigos kylančios iš sutarčių su ieškove, patvirtintų bilietais Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pareiga sumokėti vežimo kainą, tenka tik atsakovui.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, nustatytas bylos aplinkybes, bei į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 1064,00 Lt priteisimo, atsisakymą patvirtinant parašu protokole (b.l. 147), todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.), ieškovei iš atsakovo priteistina 9659,81 Lt (10723,81 Lt – 1064,00 Lt) (CK 6.259 str. 1 d.).

Atsakovas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Ieškovė prašo priteisti 297,08 Lt palūkanų, bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 56,67 Lt palūkanų priteisimo, atsisakymą patvirtinant parašu protokole (b.l. 147), todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.), ieškovei iš atsakovo priteistina 240,41 Lt (297,08 Lt – 56,67 Lt) palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Šios palūkanos skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 9900,22 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo reikalavimo priteisti iš atsakovo dalį skolos, t.y. 1064,00 Lt skolą, 56,67 Lt palūkanų, atsisakė, atsakovui sumokėjus skolą iki bylos iškėlimo teisme, todėl ieškovei grąžintini 75 procentai toje dalyje sumokėto žyminio mokesčio sumos, t.y. 25,50 Lt (CPK 87 str. 2 d.), o atitinkamai iš atsakovo ieškovei nepriteistini 25 procentai toje dalyje sumokėto žyminio mokesčio sumos, t.y. 8,50 Lt, kadangi skola toje dalyje apmokėta iki bylos iškėlimo teisme. Ieškinį dėl 9659,81 skolos, 240,41 Lt palūkanų priteisimo patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 297,00 Lt likusio žyminio mokesčio, 106,90 Lt vertimo išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

priimti ieškovės AB „DFDS Seaways“, į.k. 110865181, atsisakymą dėl 1064,00 Lt skolos, 56,67 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „DFDS Seaways“, į.k. 110865181, iš atsakovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 9659,81 Lt skolos, 240,41 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 9900,22 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 403,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei AB „DFDS Seaways“, į.k. 110865181, 25,50 Lt (dvidešimt penki Lt 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2010-09-22, AB SEB bankas, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), įmokėta suma 331,00 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.