Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl 479808 Lt skolos ir 56955,12 Lt palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovas A. P. 2009-11-26 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl 479808 Lt skolos ir 56955,12 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo E. Ž.. Nurodė, kad paskolino atsakovui 479808 Lt, o šiam sandoriui įtvirtinti surašė 2004-10-30 skolos raštelį ir 2008-01-23 paskolos sutartį. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2008-02-28, tačiau negrąžino. Ieškiniui pagrįsti A. P. pateikė teismui 2004-10-30 skolos raštelį ir 2008-01-23 paskolos sutartį (b. l. 1 – 3).

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas A. P. ieškinį prašė tenkinti, paaiškino, kad pasitikėjo atsakovu, kuris žadėjo grąžinti skolą per mėnesį, tačiau pažado neištesėjo. Atsakovas E. Ž. žadėjo skolą grąžinti automobiliais, tačiau pažadų netesėjo. Supratęs, kad E. Ž. sukčiauja, ieškovas kreipėsi į policiją ir buvo iškelta baudžiamoji byla (b. l. 62 – 65).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 81 – 83).

Nagrinėjant bylą iš esmės atsakovo atstovas advokatas Nerijus Strazdas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad pateiktų raštelių turinys neįrodo, jog pinigai buvo perduoti atsakovui (b. l. 62 – 65, 81 – 83).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 6.870 str. – 6.875 str.).

Įvertinęs bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad atsakovo E. Ž. pasirašyti 2004-10-30 skolos raštelis ir 2008-01-23 paskolos sutartis (b. l. 33 – 34), įrodo, jog ieškovą A. P. ir atsakovą E. Ž. siejo paskolos sutartiniai santykiai. Tai patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu šalių duoti paaiškinimai (b. l. 62 – 65, 81 – 83, bei liudytojo N. N. parodymai (b. l. 82 – 83).

Pagal CK 6.870 straipsnio nuostatas paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra pinigų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjos įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, tarp šalių susiklosto paskolos teisiniai santykiai.

Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo faktą patvirtinančiame 2004-10-30 rašte nurodyta paskolos suma – 100000 Lt, 2008-01-23 sutartyje nurodyta paskolos suma 110000 Eurų. Šioje sutartyje numatyti paskolos gavėjo, E. Ž., įsipareigojimai: grąžinti 100000 Lt paskolą iki 2004-12-04, o 110000 Eurų iki 2008-02-28.

Ieškovas įrodinėja, kad pinigus paskolino E. Ž. ir prašo apginti jo pažeistas teises, priteisiant negrąžintą 479808 Lt paskolą ir 56955,12 Lt palūkanas iš paskolos gavėjo – atsakovo E. Ž..

Šalių ginčas byloje kilo dėl paskolos sutarties esminės sąlygos – ar ieškovas (paskolos davėjas) perdavė pinigus atsakovui (paskolos gavėjui).

Ieškovas A. P. paskolos sutartinių santykių buvimą tarp jo ir atsakovo E. Ž. įrodinėja teismui pateikta rašytine 2008-01-23 sutartimi dėl 110000 Eurų paskolos ir 2004-10-30 skolos rašteliu dėl 100000 Lt paskolos (b. l. 33 – 34). Ši sutartis ir skolos raštelis surašyti atsakovo ranka. Ginčo šalys ir liudytojas N. N. teismui paaiškino, kad skolos raštelio ir sutarties tekstas buvo šalių suderintas. Todėl, kolegijos vertinimu, galima daryti išvadą, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose surašytas tekstas atitiko šalių valią.

Sutarties tekste ir skolos raštelyje įrašyta, kad paskolos gavėjas – E. Ž. pasiskolino iš paskolos davėjo – A. P. 110000 Eurų ir 100000 Lt. Žodis „pa-si-skol-in-au“ – būtojo kartinio laiko sangrąžinis veiksmažodis. Būtasis laikas bendrinėje kalboje vartojamas kai kalbama apie praeityje įvykusį veiksmą. Rašytiniuose skolos dokumentuose įrašyti žodžiai „pasiskolinau“ turi priešdėlį „pa-“ ir sangrąžos dalelytę „-si-“, kurie suteikia žodžiui jau įvykusio veiksmo, taikomo sau pačiam, kai jau yra rezultatas, reikšmę (pvz., pasiskaitė, pasirašė – procesas jau padarytas). Nagrinėjamu atveju sutarties pasirašymo momentu paskolos gavėjo įrašytas žodis „pasiskolinau“, remiantis bendrinėje kalboje nusistovėjusia reikšme, turi būti suprantamas tik kaip patvirtinimas, kad paskolos pinigai jau perduoti paskolos gavėjui. Todėl, įvertinęs sutarties ir skolos raštelio surašymo ir pasirašymo aplinkybes bei lingvistinę šių tekstų reikšmę, teismas daro išvadą, kad 2004-10-30 skolos rašteliu ir 2008-01-23 paskolos sutartimi buvo raštiškai įteisinti tarp šalių atsiradę paskoliniai santykiai, o pinigų perdavimo faktą patvirtina šalių pasirašytų paskolos sutarties ir skolos raštelio turinys. Dėl to negalima sutikti su E. Ž. atsikirtimais, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalis iki sutarties sudarymo siejo draugiški tarpusavio santykiai. Tai lėmė jų tarpusavio pasitikėjimą, dėl ko ieškovas skolino atsakovui dideles pinigų sumas automobilių prekybos verslui plėtoti, nors pastarasis ir negrąžino sutartu laiku anksčiau gautų paskolų. Faktą, kad pinigai buvo skolinami ir grąžinami daug kartų teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovas E. Ž. (b. l. 83). Susitarimą dėl negrąžintos paskolos dydžio ir galutinio jos grąžinimo termino šalys patvirtino rašytine 2008-01-23 paskolos sutartimi. Šia sutartimi atsakovas, dalyvaujant liudytojui N. N., įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2008-02-28 100000 Eurų (379808 Lt) paskolą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino apklaustas liudytojas N. N., kuris parodė, kad dalyvavo surašant 2008-01-23 paskolos sutartį, kai šalys tarpusavyje suderino galutinę negrąžintos paskolos sumą - virš 100000 Eurų. Minėtoje sutartyje nurodyta paskolos suma – 110000 Eurų ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolą iki 2008-02-28. CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį sutarties laisvė reiškia tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiškai nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas E. Ž. yra verslininkas, pasirašęs ne vieną sutartį, todėl, turėdamas pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, pats surašydamas sutarties tekstą ir ją pasirašydamas, galėjo ir turėjo teisingai suvokti šios sutarties turinį (esmines sutarties sąlygas) ir pasekmes (sutarties šalių teises ir pareigas). Tokias išvadas teismas daro vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir atsižvelgiant į abiejų šalių tikruosius ketinimus, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokius šalių veiksmus. Įstatymu siekiama derinti tiek vidinės valios, tiek jos išorinės išraiškos reikšmę sandoriui, taip pat abiejų sandorio šalių interesus. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Dėl to negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad skolos raštelyje užfiksuotas pinigų perdavimo faktas reiškė pinigų perdavimą ateityje. Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada nepasirašytų ir neperduotų skolos dokumento, negavęs pinigų, o atsakovas tvirtina pasielgęs būtent taip. Vertindamas tokius atsakovo paaiškinimus teismas taiko protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t. y. atsakovo elgesį vertina objektyviuoju požiūriu kaip neprotingą ir nesąžiningą, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pagal CK 1.5 str. 1 d. nuostatas neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai besielgiančio asmens teisės neginamos.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė atsakovo valios trūkumų, surašant ir pasirašant 2008-01-23 paskolos sutartį. Minėta, kad paskolos sutartis buvo pasirašyta šalių suderinta valia. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad ginčo sutartis yra skolos dokumentas, o skolos dokumento buvimo pas kreditorių faktas, pagal CK 6.65 str. nuostatas įrodo, jog paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjai sutartyje nurodytus pinigus – 110000 Eurų. Jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pasinaudojo apgaule, gaudamas iš atsakovo jo pasirašytą sutartį, atsakovas teismui nepateikė.

Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, įvertina ir tai, kad atsakovas parengiamojo posėdžio metu skolą pripažino, siūlė ieškovui atsisakyti reikalavimo palūkanų dalyje ir teisminį ginčą baigti taikos sutartimi, o teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, nurodydamas, jog ginčo paskolos pinigai jam nebuvo perduoti. Tokia nenuosekli ir net prieštaringa atsakovo pozicija leidžia teismui spręsti, kad E. Ž., siekdamas išvengti skolos grąžinimo, klaidina teismą.

Apibendrindamas teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo ir jo atstovo pateiktus atsikirtimus į pareikštą ieškinį ir sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas negrąžino jam suteiktos paskolos – 110 000 Eurų (379808 Lt).

Įstatymas numato, kad šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.210 str.). Ieškovas prašomas priteisti šioje reikalavimo dalyje 33091,08 Lt palūkanas grindžia teismui pateikta skaičiuote (b. l. 3), kuri teismo vertinimu, yra teisinga.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškinys dėl skolininko E. Ž. negrąžintos paskolos dalies – 379808 Lt (110000 Eurų) ir nesumokėtų 5 procentų metinių palūkanų (33091,08 Lt) yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 412899,08 Lt (CK 6. 873 str.).

Kitoje reikalavimo dalyje ieškinys atmestinas, nes byloje neginčijamai nustatyta, jog abu rašytiniai įrodymai (2004-10-30 skolos raštelis ir 2008-01-23 sutartis) yra tarpusavyje susiję dokumentai, o 2008-01-23 sutartyje yra nurodytas šalių suderintas visų atsakovo negrąžintų ieškovui paskolų likutis – 110000 Eurų (379808 Lt). Šį faktą teismo posėdyje patvirtino liudytojas N. N. ir pripažino ieškovo atstovas (b. l. 81 – 83). Todėl ieškinys reikalavimo dalyje dėl 100000 Lt paskolos pagal 2004-10-30 paskolos raštelį ir 23864,04 Lt palūkanų priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo E. Ž. priteistinos ieškovo A. P. turėtos ir teismui pateiktais dokumentais įrodytos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (76,92 procentai), t. y. 145 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4). Taip pat iš atsakovo pritiestina valstybei 7060,63 Lt žyminis mokestis ir 9,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nuspre ndžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 412899,08 Lt (keturis šimtus dvylika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis Lt 08 ct).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas) 145 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 7060,63 Lt (septynis tūkstančius šešiasdešimt Lt 63 ct) žyminio mokesčio bei 9,61 Lt (devynis Lt 61 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.