Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jie su G. atsinešė alaus pas A. N. Dienos neatsimena, bet buvo vakaras. Pas E. gėrė „samagoną“, kuriuo prekiauja F. E. išėjo į lauką parūkyti ir nebenorėjo atiduoti jo daiktų, todėl uždegė E. N. buto duris su spiritu. Durys medinės. E. jas užgesino ir tada atvažiavo pareigūnai, gaisrinė. Tą dieną daug alkoholio nevartojo, tik pusę butelio samanės. Padarė blogai, labai gailisi. Duris užgesino E., atsinešė kibirą vandens ir užpylė. Dėl kitos veikos nurodė, kad tai buvo po pietų. Su G. nusipirko 3 butelius alaus ir nuėjo pas A. N. Jie gėrė ir atėjo nuogas F. Pradėjo jam daužyti galvą. Gėrė alų pas A. N. ir G. (pavardės neatsimena). F. po kelių minučių atėjo ir pradėjo duoti komandas eiti vogti motinos pinigus. Ir tada trenkė jam į galvą. Įvyko muštynės. Vieną kartą jam trenkė, bet nežino, kur pataikė. Jis nukrito ir tada spardė iš kojos į pilvą. Vieną kartą trenkė iš kumščio į galvą, gal porą kartų į žandikaulį, ir porą kartų į pilvą iš kojos. Įvykio aplinkybių gerai nepamena. Jis jam liepė eiti vogti pinigus ir atsinešti gerti, bet jis neklausė. Gali būti, kad sudavė daugiau smūgių. Nukentėjusiojo dar neatsiprašė, neleido susitaikyti jo žmona N. Jis norėjo susitaikyti, buvo nuėjęs į namus. Nori nukentėjusiojo atsiprašyti. Tą dieną nusipirko 3 „bambalius“ alaus: 1 išgėrė, o du parsinešė namo. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi, kad taip padarė, galėjo nedaryti. Dėl smurto buvo teistas ir anksčiau, kai mamą pastūmė. Jei būtų blaivas ir labai stipriai susinervinęs, tai taip pat būtų sumušęs. Nurodė, kad duris padegė, nes norėjo pasiimti savo daiktus. Ten buvo pasas, degtinė, o jis užsirakino ir neįsileido. Jie išėjo parūkyti į lauką ir tada jis greit įbėgo atgal ir užsirakino. Uždegė su spiritu, kurio yra pirkti (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Uždegė su žiebtuvėliu. Degimas truko trumpai, nes E. atidarė duris ir pradėjo gesinti. Jis įėjo į vidų, pasiėmė daiktus ir išėjo. Gesinti nepadėjo. Buvo jis, E. ir B. F. D. dar „samagono“ atnešė. Su E. vartojo alkoholį, jis įtakos tam neturėjo. Jei būtų blaivus ir užpykęs, tai taip pat būtų pasielgęs. Su E. susitaikė. Pretenzijų jis nereiškia. Prie A. nelindo, o kai jis atėjo, trenkė į galvą ir liepė eiti vogti pinigus, nekreipė dėmesio, dar kartą trenkė, tada jis atsistojo ir trenkė. Dėl civilinio ieškinio sutinka, bet daug pinigų neturi. Ne su visu ieškiniu sutinka. Dėl mušimo ir skausmo sutinku atlyginti, taip pat sutinka atlyginti išlaidas dėl vykimo į medicinos įstaigas. Šiek tiek sutinka ir su neturtinės žalos atlyginimu. Sutinka atlyginti 500 Eur. Pripažįsta, kad sužalojimai buvo padaryti. Nurodė, kad Užimtumo tarnyboje jau daug laiko registruojuosi, darbo pasiūlymų nėra gavęs.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

A. K. kaltė padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas, be jo prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai):

– E. N. liudytojo apklausos metu parodė, kad apie 15.30 val. pas jį į namus atėjo jo draugas A. K., kuris atsinešė vieną butelį alkoholinio gėrimo, degtinės. Vartojo alkoholį su juo dviese, niekas pas juos daugiau nebuvo atėjęs. Tik apie 16.00 val. į jo buto duris pradėjo belstis, tačiau jis prie buto durų nebuvo priėjęs, tik matė, kaip A. nuėjo prie durų ir grįžęs jam pasakė, kad į jo duris beldžiasi jo mama su jo broliu ir prašė, kad durų jiems neatidarytų. Tikslaus laiko nepamena, tačiau jiems bevartojant alkoholį jam užėjo miegas ir pasakė A., kad eina miegoti, šis atsistojęs pasakė, kad eina namo. Jis A. K. pro duris išleido, buto duris užsirakino ir nuėjo į kambarį miegoti. Jam miegant, tikslaus laiko nepamena, išgirdo, kaip į jo buto duris kažkas beldžiasi, pradaręs buto duris pamatė laiptinėje daug dūmų ir pastebėjo, kad jo durys smilksta. Jam šalia esanti kaimynė iš 4 buto pasakė, kad dega jo durys, jis tuomet bėgo į vonią pasisemti vandens, kad užgesintų duris. Užgesinęs duris jis jas paliko praviras, kad išsivėdintų ir nuėjo į kambarį. Po kiek laiko į butą pas jį užėjo jo draugas A. K. ir tuo metu atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kartu su policija. Jis bute klausė savo draugo A., gal jis matė, kas uždegė jo duris, tačiau šis atsakė, kad nieko nematė. Nori pasakyti, kad šiuo metu su niekuo jis nėra susipykęs, skolingas niekam nėra ir įtariamųjų kas galėjo padegti jo duris, neturi. Kokia jam šiuo metu tiksliai padaryta žala negali pasakyti, nes buto durys senos ir kainą nustatyti jam šiuo metu sunku (I t., b. l. 44-47). 2021 m. kovo 10 d. E. N. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad 2021 m. kovo 3 d. apie 13 val. jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) pasiimti maisto. Pasiėmęs maistą kartu su J. B. ėjo namo. Einant kartu prie jų priėjo jiems abiem žinomas A. K., kuris pasakė, kad turi degtinės butelį ir kad norėtų su jais išgerti. Kadangi jie ėjo namo A. K. pasiūlė eiti pas jį ir kartu išgerti tą degtinę. Parėjus pas juos į namus visi pradėjo vartoti alkoholį. Išgėrus vieną butelį A. K. davė pinigų J. B. ir pasakė, kad nueitų nupirkti dar vieną butelį degtinės. J. B. parnešus degtinės toliau visi kartu gėrė. Jis negali pasakyti, ar išgertuvių metu tarp jo ir A. K. kilo konfliktas, kiek atsimena, jie susipykę nebuvo. Vykstant išgertuvėms, bei baigiantis degtinei jo draugas J. B. atsistojo ir išėjo namo, o A. K. pasiliko baigti gerti degtinę. Išgėrus degtinę, jis A. K. pasakė, kad eina miegoti. A. K. atsistojo ir pasakė, kad taip pat eina namo. Išlydėjęs A. K. užsirakino savo buto duris ir nuėjo miegoti. Nežino, kiek galėjo praeiti laiko gal 30-40 min., kai suskambo jo telefonas. Atsiliepiant matė, kad skambina A. K. Jam pakėlus telefono ragelį A. jo paklausė ar jis užsigesino buto duris. Tada jis A. paklausė, kodėl jis turėtų jas užsigesinti, jis jam pasakė, kad jos dega. Tada jis nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad jo buto durys yra apdegusios. Kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad degė jo buto durys, o ji jas užgesino. Tada jis pažiūrėjęs, kad buto durys nebėra karštos, nėra ugnies įėjo į butą, užsirakino duris ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 4 d. apie 11.00 val. pas jį į namus atėjo A. K. mama ir brolis. Jis jų paklausė ko jie nori ir ko ieško, nes A. K. pas jį nėra. Tada A. K. mama pradėjo sakyti, kad jis niekam nesiskųstų dėl padegtų durų, neturėtų pretenzijų ir kad jie jam buto duris nupirks, sutvarkys. Tada jis A. K. mamai pasakė, kad tegul jos sūnus A. K. jam daugiau nesirodo akyse ir kad jis jo nebenori matyti. Taip A. K. mamai pasakė, todėl, kad jis galvoja, kad tai jis galėjo padegti jo buto duris, tačiau objektyvių duomenų, kad tai A. K., jis neturi. Taip pat nori pasakyti, kad kai buvo atėjusi A. K. mama, ji jam pasakė, kad jie sutvarkys jo buto duris, kurios apdegė. Taip pat gali pasakyti, kad po šio įvykio A. K. pas jį dar nėra buvęs atėjęs. Dėl durų sugadinimo padaryta turtinė materialinė žala 150 eurų. Civilio ieškinio neteiks (I t., b. l. 65-68, 71-73);

– ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad 2021 m. kovo 3 d. apie 13 val. jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) pasiimti maisto ir ten susitiko savo draugą E. Pasiėmę maistą ėjo link jo namų, kur gatvėje susitiko A. K. Kiek atsimena, visi nuėjo pas E. į namus ir ten gėrė degtinę. Geriant degtinę suprato, kad jau jam užteks gerti, nes jautėsi girtas, todėl atsistojo ir išėjo namo. Dėl girtumo negali pasakyti, ar A. K. pasiliko pas E. N. namuose. Gali pasakyti, tik tai, kai jis išėjo iš E. namų, jo buto durys buvo sveikos nesugadintos. Taip pat gali pasakyti, kad kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 4 d. nuėjęs pas E. į namus pamatė, kad jo buto durys yra apdegusios. Jis E. paklausė, kas atsitiko, E. jam pasakė, kad kažkas padegė jo buto duris. Jis negali pasakyti, kas galėjo padegti E. buto duris, nes nežino (I t., b. l. 76-78);

– ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. R. parodė, kad 2021 m. kovo 3 d., tikslaus laiko pasakyti negali, galėjo būti apie 18 val., ji išėjo į laiptinę pažiūrėti, ar yra uždarytos laiptinės lauko durys. Pradariusi savo buto duris pamatė šlapią dėmę prie laiptų. Nieko blogo nepagalvojusi dėmę išvalė ir parėjo į savo butą. Tuo metu kai valė laiptinę jos kaimyno buto durys dar buvo nesugadintos, t. y. nebuvo jokių padegimo požymių. Kiek galėjo būti valandų tiksliai dėl savo amžiaus pasakyti negali, gal galėjo būti tarp 20-21 val., ji išgirdo laiptinėje triukšmą. Priėjusi prie buto durų pamatė laiptinėje policijos pareigūnus, kurie jos paklausė, gal ji matė kas galėjo padegti kaimyno duris. Policijos pareigūnams pasakė, kad nuo 18 val. iki 21 val. jokio triukšmo negirdėjo, nes tuo metu buvo kitame kambaryje. Nori pasakyti, kad apdegusias kaimyno buto duris pamatė tik kitą dieną, kai išnešė šiukšles. Pabeldusi kaimynui į buto duris ir išėjus kaimynui E. N. jo paklausė, kas atsitiko ir kas jam padegė buto duris. Kaimynas E. jai pasakė, kad jis niekam blogo nepadarė ir nežino kas galėjo padegti jo buto duris. Taip pat kaimynas E. jos paklausė, kas iškvietė policiją, ji kaimynui pasakė, kad nežino kas iškvietė, nes ji policijos nekvietė ir gaisro nematė. Gali pasakyti, kad pas kaimyną E. ateina kas dieną jo draugai, kurių ji nepažįsta. Taip pat gali pasakyti, kad pas kaimyną E. ateina viena šeimyna, t. y. mama su dviem savo sūnumis. Kiek pagal elgesį supranta, ta mama ateina parsivesti vieno savo sūnaus, kuris ateina pas kaimyną išgerti alkoholio. Ar tą vakarą, t. y. 2021 m. kovo 3 d., buvo atėjusi mama su kitu savo sūnumi ji pasakyti negali, nes nematė, bet kai policijos pareigūnai buvo atvykę dėl padegtų durų, vienas iš mamos sūnų, jaunesnis, kuris mėgsta išgerti, buvo laiptinėje girtas. Tai pat gali pasakyti, kad matė, kaip mama su kitu savo vyresniu sūnumi buvo atėjusi pas kaimyną E. 2021 m. kovo 15 d. ryte. Kas galėjo padegti kaimyno E. buto duris, ji pasakyti negali, nes nematė (I t., b. l. 84-86);

– ikiteisminio tyrimo metu T. P. liudytojo apklausos metu parodė, kad šiuo metu laikinai gyvena brolio bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra trečiame aukšte. Įvykio dieną apie 18 val. grįžo į namus kartu su sutuoktine. Laiptinėje ir prie namo nepastebėjo jokių žmonių. Grįžus buvo namuose. Jokio triukšmo ar garso negirdėjo. Apie 19 val. į duris kažkas paskambino. Tik vėliau sužinojo, kad tai buvo kaimynas iš 11 buto, jo vardo pavardės nežino, jį vadina (duomenys neskelbtini). Jis turi negalią. Kadangi iš karto prie durų prieiti negalėjo, todėl po minutės priėjus prie durų ir pažiūrėjus per durų akutę, jokio žmogaus nepastebėjo. Per akutę pamatė, jog laiptinėje daug dūmų, rūkas ir beveik nieko nesimato. Suprato, kad kažkas dega. Galimai kaimynas dėl buvusių dūmų nebegalėjo sulaukti, kol jis prieis prie durų. Kaip vėliau kaimynas sakė, jis skambino pirmas pagalbos numeriu, tačiau jam nepavyko priskambinti, galimai surinko ne tą numerį, todėl buvo atėjęs pas jį. Tik atidarius duris dūmai pradėjo plūsti į jo butą. Visa laiptinė buvo pilna dūmų. Netrukus paskambino pagalbos numeriu. Gaisrinė atvažiavo gal po kokių 10 min. Tuo tarpu jis paskambino tėvui G. P., kuris gyvena netoliese, adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašė jo ateiti ir pažiūrėti kas jų name dega, nes jie su sutuoktine negalėjo išeiti iš buto, buvo nesaugu. Tėtis atbėgęs iki jų namo jam paskambino ir pasakė, jog degė buto durys pirmame aukšte, tačiau jos jau užgesintos, lygtai užgesino kaimynė iš pirmo aukšto. Netrukus prie namo atvažiavo priešgaisrinė tarnyba, policija. Tuomet matė per langą jog kieme vaikščiojo vyriškis, kurio pravardė (duomenys neskelbtini). Jis dažnai lankosi pas kaimyną iš pirmo aukšto, buto durys tiesiai, lygtai Nr. (duomenys neskelbtini). Anksčiau (duomenys neskelbtini) ne kartą lankydavosi pas kaimyną su savo broliu ir mama. Daužydavo jo duris, gal dėl to, kad šis miegodavo ir negirdėdavo. Rūkydavo ne kartą laiptinėje. Lauke tą dieną buvo tamsu, tačiau jį atpažino iš balso, nes jis garsiai šūkavo teigdamas, jog tai „mafijos darbas“ (I t., b. l. 100-103);

– ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. parodė, kad 2021 m. kovo 3 d. apie 19.00 val. būdamas namuose pajuto dūmų kvapą. Norėdamas išsiaiškinti iš kur sklinda dūmai, nuėjo pasižiūrėti į virtuvę. Matydamas, kad pas jį niekas nedega išėjo į laiptinę, t. y. pradarė buto duris ir pamatė, jog laiptinėje yra daug dūmų. Suprasdamas, kad kažkas dega, parbėgęs į savo butą skambino į gaisrinę, tačiau nepriskambino, nes surinko ne tokį telefono numerį. Tada vėl išėjo į laiptinę ir pradėjo belstis į kaimyno buto duris Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynas buto durų, kol jis beldė neatidarė, o jis nenorėdamas apsinuodyti dūmais, vėl įėjo į savo butą. Kadangi negalėjo prisibelsti kaimynui, tada paskambino buto savininkui M. ir pasakė, kad kažkas dega, nes laiptinėje yra daug dūmų. M. jam pasakė, kad jis jau žino ir kad jau yra iškviesta gaisrinė. Tada laukdamas gaisrinės priėjo prie kambario lango, per kurį matosi bažnyčia, ir pamatė, kad nuo jų namo, t. y. (duomenys neskelbtini) bėga A., kurio pavardės nežino, bet jį dažnai mato vaikščiojantį su mama ir broliu. Matė kaip A. bėgo nuo namo lik bažnyčios, tačiau sustojęs prie suoliuko apsisuko ir nubėgo link kultūros namų. Taip pat nori pasakyti, kad tą dieną jis negirdėjo jokio triukšmo laiptinėje bei tai, kad vyktų kokie konfliktai. Tą vakarą buvo ramu. Kas galėjo padegti kaimyno E. buto duris, jis pasakyti negali, nes nežino ir nematė (I t., b. l. 108-111);

– liudytojas P. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 3 d. puikiai atsimena, nes tą dieną apie 19 val. skambino draugui E. N., kuriam norėjo pasiūlyti susitikti išgerti alkoholio. Tuo metu kai paskambino E. N. jam pasakė, kad dabar negali susitikti, nes pas jį netrukus turi atvažiuoti policijos pareigūnai ir gaisrinė, nes A. K. jam esą uždegė duris. Taip pat E. N. pasakė, jog pats A. K. durnelis prisipažino jog padegė jo duris, dar paminėjo, kad jis buvo užpylęs dyzelinio kuro. Daugiau E. N. jam nieko neminėjo. Tuo metu kai skambino E. N., jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Papildomai nori pasakyti, kad iš aplinkinių yra girdėjęs, jog tas pats K. būdamas girtas yra uždegęs žolę sodų bendrijoje, netoli R. G. sodo (I t., b. l. 108-111);

– tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tiriant ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-06633-21, iš bendrojo pagalbos centro buvo gautas garso įrašas. Įrašas buvo užsiprašytas administracinėje medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Klausantis įrašą jame buvo atpažintas Akmenės rajono policijos pareigūnams gerai žinomas asmuo dėl kurio būna dažni policijos iškvietimai, tai A. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Klausantis įrašo A. K. įrašo pradžioje nurodo, kad jis ir jo draugas vardu Antanas užkūrė „E. duris“. Analizuojant byloje turimus duomenis bei gautą garso įrašą galima galimai teigti, kad A. K. prisipažįsta dėl E. N. durų padegimo (I t., b. l. 122-124);

– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas dviejų aukštų, vienos laiptinės, stovintis galais į šiaurinę ir pietinę puses. Namas renovuotas. Įėjimas į laiptinę iš vakarinės pusės, patekus į laiptinę tiesiai matomi laiptai, kuriais palipus į pirmą aukštą tiesiai matomos (duomenys neskelbtini) buto medinės durys. Apžiūrėjus detaliau įvykio vietą pastebėta, kad buto medinės durys apdegusios, t. y. dešinė durų pusė apdegusi, juodos spalvos. Ties durų apačia dešinėje pusėje ant žemės matosi galimai padegimo vieta (židinys) pažymėta Nr. 1, o šalia iš padegimo vietos matosi degęs daiktinis fragmentas (išsilydęs), kuris galimai turėjo reikšmės nusikalstamai veikai įvykdyti, pažymėtas Nr. 2 kartu su masteline liniuote bendram dydžiui nustatyti. Daugiau įvykio vietoje nusikalstamos veikos požymių pastebėta nebuvo (I t., b. l. 24-30);

– Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktame degėsių pavyzdyje degių skysčių pėdsakų nėra. Pažymėtina, kad daugelis degių skysčių (etanolis, acetonas, benzinas, žibalas, dyzelinas ir kt.) yra labai lakūs ir, jei galimi, tokie degūs skysčiai visiškai nesudegė gaisro metu, likę jų pėdsakai iki objekto supakavimo, tyrimo atlikimo iš objekto galėjo visiškai išgaruoti (I t., b. l. 145-147);

– Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnalo duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 3 d. 20.04 val. A. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,77 promilės girtumas, 19.48 val. E. N. nustatytas 1,50 promilių girtumas (I t., b. l. 61-62);

– 2021 m. birželio 30 d. A. D. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apklaustas liudytoju parodė, kad 2021 m. birželio 29 d. apie 16.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu buvo sumuštas pažįstamo asmens A. K.. Jį pagriovė ant žemės ir kojomis spardė į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvos sritį dėl ko patyrė didelį skausmą, jam labai skaudėjo. Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas išvežė jį į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur po apžiūros buvo diagnozuoti daugybiniai kaulų lūžiai, prie smilkinio, veido srityje. Toliau nurodytos rekomendacijos registruotis planinei operacijai dėl visų išvardytų sužeidimų (I t., b. l. 172-174);

– nukentėjusysis A. D. apklaustas liudytoju parodė, kad 2021 m. birželio 29 d. apie 16.00 val. iš po darbo nuvyko pas pažįstamą A. N. gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Su savimi turėjo pasiėmęs alaus butelį norėjo kartu su pažįstamu išgerti. Kai nuvyko pas pažįstamą ten jau buvo jam iš matymo pažįstami asmenys: A. K. ir G. P. Matė, kad jie ten gėrė alų. Jis prisijungė prie šios kompanijos ir visi kartu pradėjo išgėrinėti alkoholį. Praėjus apie 30 min. dar atėjo A. K. su savo mama. Atėję jie pradėjo kelti konfliktą su ten buvusiu A., kad šis eitų namo. Jis dabar tiksliai neatsimena, bet mano, kad kažką tarp konfliktuojančių brolių pasakė ir staiga vienas iš jų, t. y. A. K. jį parvertė ant žemės ir priėjęs prie jo A. K. pradėjo jį mušti. A. K. kojomis jį spardė į įvairias kūno vietas, į galvos sritį daugiausiai, kiek dabar atsimena. Po tokių veiksmų jam iš nosies bei kitų veido vietų pradėjo bėgti kraujas. Dėl A. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo. Praradęs sąmonės nebuvo, todėl viską ganėtinai neblogai atsimena. Pamena, kad A. N. iškvietė medicinos bei policijos pagalbą ir A. K., G. P. bei likę asmenys, išskyrus A. N., iš namo pasišalino. Jį mušė A. K., o dėl jo brolio A. K. pastūmimo, po ko nukrito ant žemės taip pat patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo šonus. 2021 m. birželio 30 d. pas jį į namus buvo atėję visi trys, t. y. A. K., A. K. ir jų mama. A. K. norėjo taikytis. Jo žmona jiems pasakė, kad jo nėra ir kad daugiau pas jį nebeitų. Toliau atsimena, kad atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas jį išvežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur po apžiūros jam buvo diagnozuoti daugybiniai kaulų lūžiai, prie smilkinio, veido srityje. Toliau nurodytos rekomendacijos registruotis planinei operacijai dėl visų išvardytų sužeidimų. Patyrė fizinę, moralinę, turtinę žalą. Padarytos turtinės žalos įrodančius dokumentus pateiks vėliau bylos eigoje (I t., b. l. 172-174);

– 2021 m. rugpjūčio 12 d. A. D. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio dieną iš karto po darbo, kurį baigė prieš 16 val., nuvažiavo iki parduotuvės, nusipirko alaus ir blaivus dviračiu nuvažiavo pas draugą A. N., adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo labai karšta, apie 30 laipsnių. Kadangi lauke buvo karšta jis nuvažiavo pas A. N. vilkėdamas tik sportines kelnes ir basutes. Dviratį, maikutę ir telefoną paliko namo kieme. Nei įvykio dieną, nei anksčiau jokių sužalojimų nebuvo patyręs, su niekuo nesimušė ir jokių konfliktų neturėjo. Name buvo tik A. N., A. K. ir G. P. Kaip suprato G. P. ir A. K. taip pat ką tik buvo atėję pas A. N. A. N. sėdėjo ant lovos, kuri buvo arčiau prie televizoriaus, G. P. ir A. K. sėdėjo ant kitos lovos, jis sėdėjo ant kėdės, o tarp jų per vidurį stovėjo stalas. Arčiau jo sėdėjo G. P., o už jo A. K. Begeriant su A. K. apsižodžiavo. Dėl ko tarp jų įvyko tas konfliktas, tiksliai pasakyti negali, jis turbūt kažką jam pasakė, dėl ko A. K. nepatiko. Jokių smūgių A. nesudavė, prie jo net nebuvo prisilietęs. Netrukus į kambarį įėjo A. K. mama ir brolis A. K., kurie stovėjo kambario tarpduryje. Jiedu norėjo vestis A. namo. Jis atsisakė ir jie pradėjo ginčytis. Ginčo metu jis įsikišo kažką pasakydamas, ir po to A. jį nustūmė nuo kėdės, dėl ko jis nuvirto ant grindų. Dėl šio nuvirtimo šiek tiek pajuto skausmą nugaroje, nes ji yra operuota, tačiau dėl A. veiksmo jokių pretenzijų jam neturi. Jis atsistojo nuo grindų ir vėl atsisėdo ant kėdės. Tik atsisėdus jis vėl kažką A. pasakė ir vėl toliau kalbėjo su A., į jį pasisukęs. Tuo tarpu pamatė siluetą, kaip A. atsistojo ir dešine ranka, kumščiu jam sudavė vieną kartą į dešinį žandą, nes jis sėdėjo į A. atsisukęs dešiniu šonu. Smūgis buvo labai stiprus, nes nuo suduoto smūgio jis nuvirto ant grindų. Nuvirto palei spintą, galva į lango pusę. Nuo suduoto smūgio jam apsvaigo galva, šiek tiek aptemo protas, nebesuprato kas vyksta. A. priėjęs prie jo pradėjo koja trypti jam per galvą. Po pirmo A. smūgio koja į galvą jam dar labiau suskaudo žandą. Jis tiksliai neatsimena kiek kartų koja jam trypė per galvą, bet smūgių buvo ne mažiau 4. Po pirmo smūgio koja jis užsidengė rankomis galvą. Kadangi laikė rankas virš galvos, todėl trypiant koja jam nubrozdino rankas. Taip pat kažkuriuo momentu pamatė kaip A. K. pasičiupo tą pačią kėdę, ant kurios jis sėdėjo, ir kėde du kartus jam sudavė. Pirmą kartą pataikė į pilvo sritį, dėl ko ant pilvo paliko didžiulis randas, antrą kartą sudavė per dešinę koją, dėl ko atsirado gili žaizda, kurią medikai gavo siūti. Atsimena kaip A. tik pradėjus jį mušti, pradėjo raminti A., kažką jam sakė, tačiau A. jo neklausė, nustūmė jį ant lovos. Po to, kai išgirdo A. sakant jog jis kvies policijos pareigūnus, A. liovėsi jį mušti. Tuo metu kai A. jį mušė, jo mama ir brolis nieko jam nesakė, stovėjo ir žiūrėjo. A. išgirdęs kaip A. kalba telefonu, pasiėmė alų ir kartu su G. P. iš namo išbėgo. Kartu išėjo ir A. mama su broliu A. Iki šiol jo sveikata nėra gera. Kiekvieną dieną jaučia dešinėje veido pusėje skausmą, tempimą. Dešinio skruosto vidiniuose audiniuose jaučia patinimą, kuris neatslūgsta. Iki šiol ant pilvo matomas randas – kraujosruva, kuri atsirado nuo A. K. suduoto smūgio kėde. Po įvykio dvi dienas buvo gydomas Kauno klinikose, operavo dešinėje veido pusėje, žandikaulį. Po to jis grįžo namo ir gydymą tęsė būdamas namuose. Į darbą išėjo tik liepos 29 dieną. Kadangi nesenai buvo įsidarbinęs, už nedarbingumą jokių pinigų nemokėjo, patyrė didžiulius nuostolius. Dėl patirtų sužalojimų reikš civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, pateiks tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat papildomai parodo, kad D. D. įvykio dieną iš vis name nebuvo. Kiek jam žinoma, D. D. su A. K. dažnai geria alkoholį ir A. K. yra jo paprašęs paliudyti, jog A. K. jo nemušė. Už tai A. K. D. D. nupirko alkoholio (II t., b. l. 26-29);

– ikiteisminio tyrimo metu A. N. liudytojo apklausos metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiandien, t. y. 2021 m. birželio 29 d., pas jį į namus atėjo A. K. ir G. P. pravarde (duomenys neskelbtini). Atėję jie su savimi turėjo alaus ,,bambalių“. Kai jie atėjo, abu buvo neblaivūs, tai matėsi ir iš jų kalbėsenos, judesių, alkoholio kvapo nuo jų. Jis pats taip pat šiek tiek gėrė alaus, kurį jie atsinešė. Praėjus gal apie 20 min. pas jį į namus atėjo A. D. Kiek matė, A. nebuvo daug išgėręs alkoholio, tačiau su savimi turėjo vieną ,,bambalį“ alaus, kurį norėjo išgerti su juo. Jis atėjo į bendrą kompanija ir gėrė visi alų. Alkoholį A. gėrė neilgai, apie 30 min. iki to, kol tarp jo ir A. K. įvyko konfliktas. Kiek matė, A. K. pats pradėjo kabinėtis prie A. ir staiga pradėjo kumščiais jį mušti į veidą, po ko jis nukrito ant žemės ir dar gulintį kojomis spardė, tačiau kiek kartų spyrė ir į kurias kūno vietas neprisimena, taip pat kiek sudavė smūgių į veidą pasakyti dabar negali, tačiau jų buvo ne vienas ir ne du. Jis dar bandė A. K. nustumti nuo A. D., tačiau pats buvo nustumtas į šalį. Tuomet pradėjo skambinti į policiją ir A. K. bei G. P. pasiėmę savo alų išėjo iš jo namų. Kur jie nuėjo pasakyti negali, nematė. Pats A. D. buvo visas kruvinas, tačiau sąmoningas ir dar jam sakė, kad nieko nekviestų ir kad nori eiti pats namo bei kad niekam pretenzijų jis neturi. Daugiau įvykyje asmenų nebuvo. Pats išgėręs buvo tik vieną stiklinę alaus, todėl girtas nebuvo, viską matė ir apklausoje paliudijo tai ką matė (II t., b. l. 42-45). A. N. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad 2021 m. birželio 29 d. dieną buvo vienas klasioko V. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis neturi savo namų, todėl V. R. jį priėmė gyventi kartu. V. R. jau daugiau kaip 3 mėn. ligoninėje. Gerokai po pietų, apie 15 val. tikslaus laiko neatsimena, į svečius atėjo G. P. su A. K. ir A. D. Tą dieną buvo visiškai blaivus, tačiau kurie pirmi atėjo į svečius dabar atsakyti negali. Praktiškai atėjo praėjus gal 15 minučių. G. P. su A. K. atėjo apsvaigę nuo alkoholio. Visiškai girti nebuvo, bet iš jų elgesio suprato, kad abu stipriai išgėrę. Atsinešė tris 1 l alaus butelius. A. D. į svečius atvažiavo dviračiu, vienas. Jam pasirodė, kad A. D. taip pat buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, tačiau girtas neatrodė. A. D. į namą įėjo vilkėdamas tik šortus ar kelnes, viršutinius marškinėlius buvo nusivilkęs ir juos paliko ant dviračio, nes lauke buvo labai karšta, apie 30 laipsnių karščio. Atėjus A. D. jokių sužalojimų ant jo kūno nematė, jis buvo sveikas, jo veide nesimatė jokių kraujosrūvų ar nubrozdinimų. A. D. paminėjo, kad jis ką tik atvažiavo iš po darbo. Jis nieko neminėjo, kad jį kažkas būtų sumušęs ar jis su kažkuo turėjo konfliktą. A. D. tą dieną į svečius nekvietė. Jis dažnai pats pas jį atvažiuoja į svečius nekviestas, atsiveža alaus, kurį išgeria, jiedu pakalba, po ko jis išvažiuoja. Įvykio dieną A. D. atsivežė vieną butelį 1 l talpos alaus. Su A. D. pas juos draugiški santykiai, anksčiau kartu dirbo toje pačioje darbovietėje. A. K. ir G. P. taip pat atėjo tą dieną nekviesti. Jie ateina retkarčiais ir V. R. name geria alkoholį. Juos ne kartą yra išvaręs, nes kai prigeria alkoholio pradeda abu „durniuoti“, elgtis neadekvačiai. Jam jų draugija nepatinka. Visi tą dieną pradėjo gerti A. D. alų. Gėrė keturiese, daugiau jokių žmonių nebuvo. Tik pradėjus gerti alų, jie su A. D. išgėrė gal po stiklinę alaus, kai tarp A. K. ir A. D. prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas neatsimena, nesiklausė, nes buvo įjungęs televizorių. Buvo tame pačiame kambaryje. Kaip buvo suduotas pirmas smūgis jis nematė, tačiau kai atsisuko pamatė kaip A. D. jau guli ant grindų. A. D. prieš smūgį sėdėjo ant kėdės prie spintos. Viskas įvyko taip greitai, kad jis nespėjo suprasti, kas čia vyksta. Matė kaip A. K. kojomis spardo gulintį A. D. Ar A. K. sudavė smūgius rankomis, jis neįsidėmėjo. Pagrinde kiek matė spardė visur kur pataikė, matė, kad spyrė ir į galvą. Kiek smūgių buvo suduota, jis nematė ir neskaičiavo. Buvo šoke ir labai išsigando, kai pamatė, kaip A. K. pašoko nuo grindų ir abiem kojomis užšoko A. D. ant galvos. Jis pagalvojo, kad tik jo neužmuštų. A. K. jį spardė įniršęs ir piktas, nusiteikęs agresyviai. Tai pamatęs jis išsigando ir puolė prie A. K., bandė jį išskirti. A. K. jį patį pastūmė ir jis atsisėdo vėl ant tos pačios lovos. A. K. ženkliai stambesnis ir aukštesnis už jį. Daugiau nebandė jo raminti, nes matė, kad nusiteikęs agresyviai, o pasiėmė telefoną ir išėjo į lauką kviesti pagalbos, skambino 112. Tuo metu, kai A. K. spardė A. D., G. P. sėdėjo ir nieko nedarė. Dabar neatsimena tiksliai kada, bet po konflikto kažkuriuo momentu buvo atėjusi D. K. ir jos sūnus A. K.. Jų niekas nekvietė. Jis nežino, ko jie buvo atėję. Jiedu visada ateina tada, kai A. K. pas jį geria, o jiedu ateina A. parsivesti. Tuo metu, kai kieme laukė pagalbos, iš namo išėjo A. K. su G. P., pasiėmę savo tris atsineštus bambalius alaus. Netrukus po kelių sekundžių atvyko greitoji medicinos pagalba (II t., b. l. 48-51);

– A. N. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. N. nurodė eiti į svetainės kambarį, kuriame parodė į lovą, stovinčią palei sieną, ir paaiškino, kad įvykio dieną jis sėdėjo ant minėtos lovos ir žiūrėjo į televizorių, kuris stovėjo netoli lango ant spintelės. Po to A. N. parodė į kitą lovą ir paaiškino, kad ant jos įvykio dieną sėdėjo A. K.. Liudytojas A. N. parodė į vietą kambaryje, šalia spintos ir lango ir paaiškino, kad šioje vietoje A. D. gulėjo, kai A. K. jam sudavė kojomis smūgius (II t., b. l. 54-57);

– G. P. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2021 m. birželio 29 d. apie 16.00 val. jis kartu su A. K. nuėjo pas pažįstamą A. N., pravarde (duomenys neskelbtini) gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuėję vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus apie 20-30 min. atėjo A. D. pravarde (duomenys neskelbtini). Atėjęs jis prisijungė prie jų bendros kompanijos. Pamena, kad jokių žodinių konfliktų tarp nei vieno iš buvusių kompanijoje asmenų nebuvo. Kažkuriuo tai momentu A. D. savo ranka draugiškai A. K. kepštelėjo per veidą, tačiau tai tikrai buvo draugiškumo gestas ir jokių fizinių pasekmių A. K. tai nesukėlė. Jis į tą kepštelėjimą niekaip neragavo ir gėrė alkoholį toliau. Praėjus dar šiek tiek laiko, kiek tiksliai neatsimena, į tuos namus atėjo A. K. brolis A. K. su mama. Vos tik atėjus A. K. A. iš karto puolė ant A. D. Dabar neprisimena, kas nugriovė A. D., bet kai jis buvo ant grindų jį kojomis spardė A. K. į įvairias kūno vietas. Kažkur apie 10 min. A. K. spardė kojomis A. D. Toliau jis dar bandė raminti A. K., bet jis į jo raginimus niekaip nereagavo. Mano, kad tik atėjus broliui A. įgavo drąsos ir pradėjo konfliktą su A. Nori pasakyti, kad dar kai ruošėsi išeiti iš namų A. K. baigęs spardyti A. D. metė į jį kėdę bei kažkokį tai stiklainį. Gali paliudyti, kad tuo momentu, kai A. K. spardė A. D. nematė jokio kraujo, negirdėjo jokių garsų, mano, kad pastarasis galėjo būti praradęs sąmonę. Toliau jis kartu su A. išėjo link saugyklos, kur pabaigė gerti alų. Kur nuėjo A. K. su savo mama nežino (II t., b. l. 63-66); G. P. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad laikosi duotų parodymų pirmos apklausos metu, jų nekeičia, viskas taip ir įvyko kaip pirmos apklausos metu nurodė. Papildomai parodyti nori, kad A. D. jau buvo atėjęs, kai jie atėjo į svečius pas A. N. Taip pat pas A. N. svečiuose buvo A. G., kuris gyvena netoli policijos. A. D. buvo tik kitame kambaryje. Jiems atėjus A. D. įėjo į svetainės kambarį iš kito kambario. Jis į kambarį įėjo vilkėdamas tik apatines kelnaites. Tą dieną buvo labai karšta, jis pagalvojo, kad A. D. atėjęs nusivilko rūbus kitame kambaryje ir atėjo pas juos. Ant A. D. kūno jokių sužalojimų nebuvo. Atėjus jis įjungė televizorių, muzikinį kanalą. Pradėjus groti muzikai jis pradėjo judėti pagal muziką, taip pat ir A. D. įėjęs į kambarį pradėjo judėti pagal muziką, šokti. Buvo linksmai nusiteikę. A. D. šokdamas priėjo prie A. K., kuris sėdėjo ant lovos priešais A. N., ir delnu nestipriai, draugiškai pliaukštelėjo per žandą sakydamas „Eik ir tu šokt“. Prieš tai, kaip suprato, A. K. buvo nepatenkintas, kad jie pradėjo šokti. Po pliaukštelėjimo A. K. nieko jam nesakė ir nieko nedarė. Toliau sėdėjo ant lovos. Pašokus, po kurio laiko A. K. jo paklausė “ar aš įkabinčiau į F.“, t. y. suprantama, ar jis sugebėtų sumušti A. D. Jis nieko neatsakė. A. K. nieko A. D. nedarė iki to momento, kai į kambarį atėjo jo mama ir brolis. Jiedu atėjo kaip visada ieškodami A., norėjo jį parvesti girtą namo. A. prašė A. eiti namo. A. nesutiko. Tik jiems įėjus A. K. pašoko nuo lovos ir pradėjo sakyti, rodydamas į A. D., kad va tas A. D. lenda prie jo. A. D. pradėjo sakyti „Kas yra tavo broliui“. Kadangi A. D. stovėjo iki 1 metro atstumu nuo A., A. jį stipriai pastūmė, nuo ko A. D. nukrito ant grindų. Jis nukrito ir matė kaip galva trenkėsi į sieną. Po to A. K. priėjęs prie gulinčio A. D. pradėjo spardyti jį kojomis, rankomis nemušė. Jis neatsimena kiek smūgių sudavė, bet gali pasakyti, kad ne mažiau 10, trypė jį kojomis. Į tarpą bandė įlįsti A. N., tačiau A. K. jį nustūmė į šalį. Matė kaip A. K. dar paėmęs kėdę, kuri buvo kambaryje, ją metė į A. D.. Po to dar stiklainį su vyšnių kompotu metė į A. D. galvą, tačiau jis nesudužo, nes nematė šukių ir išsiliejusio skysčio. Mama su A. pradėjo raminti A., o jis jį pastūmė ir sakė bėgti lauk, kol jo neužmušė. Pasiėmė savo alų ir iš namo išbėgo dviese. Visą šį įvykį turėjo matyti A. N., A. G., A. K. mama ir brolis A., nes jie visi buvo kambaryje (II t., b. l. 69-72);

– G. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Akmenės rajono policijos komisariato patalpose liudytojui G. P. pasiūlyta parodyti ir paaiškinti įvykio aplinkybes, apie kurias jis davė parodymus apklausiamas kaip liudytojas. G. P. sutiko ir paaiškino, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu G. P. nuėjo į svetainės kambarį, kuriame įvykio dieną A. D. buvo suduoti smūgiai. G. P. parodė į lovą, stovinčią palei sieną prie durų ir paaiškino, kad ant jos įvykio dieną sėdėjo A. K.. Po to G. P. parodė į kitą lovą ir paaiškino, kad ant jos įvykio dieną sėdėjo A. N. Liudytojas G. P. parodo į kambario vidurį ir paaiškina, kad šioje vietoje jis kartu su A. D. šoko, po ko A. D. šokdamas priėjo prie A. K. ir plaštaka jam pliaukštelėjo nestipriai per žandą. Liudytojas G. P. parodo į vietą prie durų, apie 1 m. atstumu nuo įėjimo į kambarį ir paaiškina, kad įvykio dieną įėjęs į kambarį, minėtoje vietoje stovėjo A. K. bei parodo vietą šalia durų ir paaiškina, kad A. K. už nugaros stovėjo D. K.. Po to G. P. parodo į vietą kambaryje, kur stovėjo nukentėjusysis A. D., kai A. K. jam sudavė smūgį, po ko jis nuvirto ir trenkėsi galva į sieną. G. P. parodo vietą kambaryje ir į sieną prie radiatoriaus, kur įvykio dieną A. D. nuo suduoto smūgio nuvirto. Po to liudytojas G. P. paaiškina, kad prie gulinčio A. D. priėjo A. K., kuris kojomis pradėjo jį spardyti, po ko pasičiupo prie spintos stovėjusią kėdę ir ją metė ant A. D. G. P. kambaryje apsidairęs paaiškino, kad šiuo metu jis kėdės nemato, tačiau nuėjęs į virtuvę rado įvykio dieną stovėjusią kėdę ir ją pastatė prie spintos taip kaip ji stovėjo įvykio dieną. Po to G. P. paėmęs kėdę parodė kaip A. K. kėdę metė į A. D. (II t., b. l. 75-78);

– ikiteisminio tyrimo metu D. D. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2021 m. birželio 29 d. apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, kartu su A. G. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nepasakys. Jis nežino kas ten gyvena, nes A. G. jį ten pasikvietė. Kai atėjo namo durys buvo neužrakintos. Kas minėtame name gyvena jis nežino. Name daugiau nieko nebuvo. Su A. G. gėrė vyną. Dviese išgėrė vieną butelį vyno. Apsvaigo, tačiau girtas nebuvo. Jiems begeriant gal po pusvalandžio atėjo (duomenys neskelbtini), t. y. A. D.. Ar jis buvo blaivus pasakyti negali. Netrukus į namą atėjo iš matymo pažįstami du broliai, kurių pavardė K. Nesuprato, ko jie ten atėjo. Abu pradėjo garsiai kalbėti, konfliktuoti su A. D. Iš jų pokalbio nesuprato, dėl ko jie pykstasi. Kai jie pradėjo konfliktuoti, jis nieko nelaukęs iš namo išėjo. Kas vyko toliau jis nieko nematė. Kitą dieną kažkas jam pasakojo, bet dabar kas pasakojo neatsimena, kaip kažkuris iš K. sudavė kojomis smūgius į galvą A. D. Ar tai tiesa, jis nežino, bet jam taip pasakojo. Vyriškį pravarde (duomenys neskelbtini) jis iš matymo pažįsta. Jo vardo, pavardės nežino. Įvykio dieną jis neatsimena, ar jis buvo minėtame name (II t., b. l. 86-89);

– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas mūrinis vieno aukšto namas. Namo teritorija aptverta mūrine pilkos spalvos tvora ir gyvatvore, įvažiavimo į kiemą metaliniai vartai uždaryti. Praėjus pro vartelius ir paėjus kiemu tiesiai po kaire puse prie namo matoma ant žemės sudėtus indus, kibirus, apdegusį čiužinį. Paėjus šiek tiek arčiau stebimos įėjimo į namą šarvo duris. Praėjus pro jas matyti koridoriaus patalpa, kurioje iš abiejų pusių sudėtos spintelės, kilimas. Toliau koridoriaus matyti vonios kambarys. Koridoriuje ant baltų plytelių matyti, apvalios spalvos raudonos spalvos skystis galimai kraujas. Koridoriaus gale pasisukus į kairę pusę matyti virtuvė, kurioje yra dujinė, šalia jos šaldytuvas. Pasisukus dešiniau virtuvės patalpoje matyti įėjimas į kambarį, kurio durys pravertos į kambario pusę. Patekus į jį kairiau matyti didelė medinė spinta, šalia jos padėtos dvi kėdės, prie lango kambaryje ant spintelės padėtas televizorius, dešiniau jo ties siena kambaryje stovi lova. Viduryje kambario yra didelis kilimas, ant kurio matomos dvi raudonos spalvos dėmės galimai kraujo (II t., b. l. 30-39);

– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. D. nustatyti sužalojimai: nosikaulių, dešiniojo viršutinio žandikaulio, dešiniojo skruostikaulio, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžiai, veido, nugaros, dešinės rankos, krūtinės odos nubrozdinimai, dešinės akies voko ir dešinės blauzdos muštinės žaizdos, dešinės akies obuolio kraujosruva po jungine, dešinės veido pusės, krūtinės, pilvo, dešinės rankos ir kairės kojos poodinės kraujosruvos. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 10 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros, netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikimas, nes dėl veido kaulų (nosikaulių, dešiniojo viršutinio žandikaulio, dešiniojo skruostikaulio, apatinio žandikaulio) lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (II t., b. l. 100-102).

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-352/2013).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. K. 2021 m. kovo 3 d. padarytam nusikaltimui, numatytam BK 187 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir A. K. kaltei įrodyti. Veikos aplinkybės yra aiškios, A. K. savo kaltę teismo posėdžio metu pripažino visiškai. Kaltinamojo pateiktus parodymus patvirtina nukentėjusiojo E. N. ir liudytojų R. R., T. P., J. M., P. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinių pranešimų duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalyje, nes A. K. 2021 m. kovo 3 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia padegė E. N. priklausančio gyvenamojo buto medines duris ir taip sugadino svetimą E. N. priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju gaisras sukeltas daugiabučio namo laiptinėje padegant buto duris, todėl gaisras kėlė grėsmę gyvenamajame name buvusiems žmonėms bei kitam turtui. Visa tai rodo, jog nagrinėjamu atveju turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu.

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo 2021 m. birželio 29 d padarytam nusikaltimui, numatytam BK 138 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir A. K. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. K. savo kaltę teismo posėdžio metu pripažino visiškai. Jo pateiktus parodymus patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų A. N., G. P., parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys bei pateikti rašytiniai įrodymai. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla. Kaltinamojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi 2021 m. birželio 29 d. apie 16.37 val. A. N. priklausančiame bute, svetainės kambaryje, išgertuvių metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam A. D. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam A. D. nosikaulių, dešiniojo viršutinio žandikaulio, dešiniojo skruostikaulio, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžius, veido, nugaros, dešinės rankos, krūtinės odos nubrozdinimus, dešinės akies voko ir dešinės blauzdos muštines žaizdas, dešinės akies obuolio kraujosruvą po jungine, dešinės veido pusės, krūtinės, pilvo, dešinės rankos ir kairės kojos poodines kraujosruvas, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė A. D. sveikatą, nes dėl veido kaulų (nosikaulių, dešiniojo viršutinio žandikaulio, dešiniojo skruostikaulio, apatinio žandikaulio) lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Taip patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys. Tai, kad kaltinamasis A. K. sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam patvirtina nukentėjusiojo A. D. ir liudytojų G. P., A. N., D. D. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kiti rašytiniai įrodymai. A. K. būdamas suaugęs, pakaltinamas, turintis gyvenimišką socialinę patirtį, neabejotinai suvokė, jog jo veika yra draudžiama ir pavojinga, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį ir įvairias kūno vietas suprato, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai – gali būti sutrikdyta A. D. ir, nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. K. atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamasis pripažino ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis abiejų nusikalstamų veikų metu buvo vartojęs alkoholį, 2021 m. kovo 3 d. jam nustatytas 1,77 promilės girtumas, todėl teismas pripažįsta, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.