- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-709-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11823-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-11823-2010-9)
2012 m. gegužės 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovės E. J. patikslintą priešieškinį ieškovui A. J., trečiasis asmuo Regina Bertašienė dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės; padalyti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovui automobilį „Toyota Camry“, be vertės, atsakovei – žemės sklypą Klaipėdos Šiūparių k., Laukų 4-oji g. 3, 11 800 Lt vertės, televizorių „Samsung“ – 1 500 Lt, minkštąjį kampą – 1 700 Lt, miegamojo lovą – 2 000 Lt, šaldytuvą „Beco“ – 1 200 Lt, dujinę viryklę – 800 Lt, iš viso turto už 19 000 Lt; iš atsakovės priteisti ieškovui 9 500 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; pripažinti 8 000 Lt vertės automobilį „Toyota Corolla“ asmenine ieškovo nuosavybe. Be to, prašė priešieškinį atmesti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 18–21).
Atsakovė priešieškiniu prašė: ieškinį atmesti; nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; automobilius „Toyota Camry“, „Toyota Corolla“ priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; priteisti atsakovei 4 300 Lt kompensaciją; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; 31 500 Lt kompensaciją už pagal paskolos sutartį sumokėtas sumas, likusią 10 000 Lt paskolos sumos dalį priteisti iš ieškovo kreditorės Reginos Bertašienės naudai; priteisti 3 900 Lt sūnaus J. J. išlaikymo įsiskolinimą; periodinį išlaikymą atsakovei iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt; 3 747,47 Lt įsiskolinimą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ieškovei su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2010-08-05, išlaikymą; 2 341,54 Lt kompensaciją už gautą draudimo išmoką, nutraukus sutartį; 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimą; palikti atsakovei santuokinę pavardę; priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 110–114).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-18 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės. Priteisė atsakovei E. J. iš ieškovo A. J. 5 000 Lt neturtinę žalą. Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise 11 800 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui priteisė iš atsakovės 5 900 Lt kompensaciją. Pripažino, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo A. J. nuosavybė. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise miegamojo lovą, esančią bute adresu (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, o atsakovei iš ieškovo priteisė 500 Lt kompensaciją. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 200 Lt vertės dujinę viryklę, esančią bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo priteisė 100 Lt kompensaciją. Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise 1 000 Lt vertės minkštąjį kampą, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės E. J. priteisė 500 Lt kompensaciją. Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise 300 Lt vertės šaldytuvą „Beco“, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės priteisė 150 Lt kompensaciją. Priteisė ieškovui iš atsakovės 500 Lt kompensaciją už be jo sutikimo utilizuotą televizorių. Pripažino atsakovės asmenine turtine teise nuomos teisę pagal 2008-01-02 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.99-2172, sudarytą su Klaipėdos miesto savivaldybe. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 513,10 Lt kompensaciją už gautą draudimo išmoką, nutraukus draudimo sutartį. Priteisė ieškovui iš atsakovės 2 698,87 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybei iš atsakovės 320 Lt žyminį mokestį, o iš ieškovo A. J. 711 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo neištikimybės ir naudoto smurtą prieš atsakovę (t. 3, b. l. 36–48).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto, buto išlaikymo, kreditinių įsipareigojimų, išlaikymo bei draudimo išmokos priteisimo panaikinti ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą: pripažinti kilnojamuosius daiktus asmenine atsakovės nuosavybe nepriteisiant ieškovui kompensacijos; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 895 Lt skolos už atsakovės mokėtinus komunalinius mokesčius už šalims bendrąja jungtine nuosavybe iki 2010-08-05 priklausiusį butą; priteisti atsakovės naudai 21 500 Lt kompensaciją už pagal 2007-07-28 paskolos sutartį atsakovės mokėtinas sumas; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai periodinį išlaikymą, mokant po 300 Lt; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2 341,34 Lt kompensaciją už nutraukus draudimo sutartį gautą išmoką; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad teismas privalo nustatyti bendro turto vertę. Teismas, nustatydamas bendro turto vertę, nepagrįstai rėmėsi ieškovo nurodytomis turto vertėmis. Teismas konstatavo, kad dujinės viryklės vertė yra 200 Lt, nors ieškovas 2011-10-27 teismo posėdžio metu sutiko su 100 Lt dujinės viryklės verte. Šalys sutiko, kad šaldytuvo vertė yra 300 Lt. Be to, ieškovas nurodė, kad 2004 m. už 1 700 Lt įgyto minkštojo kampo vertė yra 1 000 Lt, nors minkštasis kampas turėtų būti įvertintas ne daugiau kaip 550 Lt. Teismas nurodė, kad miegamojo lova yra 1 000 Lt vertės, nors atsakovė nurodė, jog miegamojo lova įgyta prieš 10 m., todėl toks lovos vertės nustatymas neatitinka protingumo reikalavimų. Atsakovė teigia, kad ieškovas teismui nuolat teikė netikslias kilnojamųjų daiktų vertes, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo nurodytomis neobjektyviomis kilnojamojo daikto vertėmis. Taip pat teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 500 Lt kompensaciją už be jo sutikimo utilizuotą televizorių. Tiek šalys, tiek liudytojai patvirtino, kad televizorius buvo įsigytas iš defektuotų prekių parduotuvės, t. y. ieškovas pirkdamas šį daiktą suvokė, kad prekė nekokybiška. CK 3.119 str. numato, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas, konstatavęs, kad televizoriaus kaina yra 1 000 Lt, CK 3.119 str. taikė ir aiškino neteisingai. Atsakovė pažymi, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės pajamos yra minimalios, tuo tarpu ieškovas gauna nuolatines ir dideles pajamas. Atsakovė dėl savo turtinės padėties neturi galimybių įsigyti kitų baldų ir buitinės technikos, tuo tarpu ieškovas yra finansiškai pajėgus apsirūpinti visais jam reikalingais baldais ir buitine technika. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kilnojamojo turto vertė, atsižvelgiant į tai, jog šalys nuo 2008 m. liepos mėn. kartu nebegyveno ir kilnojamuoju daiktu naudojosi atsakovė, turėtų būti nustatyta pagal turto vertę, galiojusią 2008 m. Atsakovė teigia, kad ieškovas, palikęs šeimą, ja nesirūpino, išlaikymo neteikė, buto neišlaikė, todėl iš jo turi būti priteista pusė atsakovės mokėtinų buto išlaikymo išlaidų. Komunaliniai mokesčiai turi būti mokami nepriklausomai nuo naudojimosi butu, todėl teismas privalėjo atsakovės naudai priteisti pusę jos mokėtinų komunalinių mokesčių už buto išlaikymą. Apeliantė nurodo, kad remiantis su CK 3.109 str. 1 d. 5 p. prievolė kreditorei Reginai Bertašienei buvo galima pripažinti solidaria prievole. Teismo sprendimo dalis dėl draudimo išmokos priteisimo yra neteisėta, kadangi ieškovas neprašė priteisiant atsakovei draudimo išmokų dalį taikyti CK 3.127 str. 2 d. Be to, CK 3.127 str. 2 d. taikymas nėra galimas, kadangi būtent ieškovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovė pažymi, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo atsakovei priteisimo. Ieškovo pajamos siekia 6 000 Lt per mėnesį, todėl ieškovas yra finansiškai pajėgus teikti atsakovei išlaikymą mokant po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis (t. 3, b. l. 55–60).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės E. J. apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nepagrįsti apeliantės argumentai dėl dalijamo turto vertės nustatymo. Dalijamo turto kaina, šalims neprašius teismo ekspertizės, nustatyta pagal byloje pateiktus duomenis. Teismo sprendimo dalis dėl buto išlaikymo, kreditorinių įsipareigojimų, draudimo išmokų padalijimo, išlaikymo yra pagrįstas ir teisėtas (t. 3, b. l. 77–80).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliaciniu skundu apeliantė skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimą dėl turto padalijimo, buto išlaikymo, kreditinių įsipareigojimų, išlaikymo bei draudimo išmokos priteisimo.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo sprendimo dalies, kuria turtas paskirstytas tarp šalių, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vadovaujantis CK 3.88–3.90 straipsniuose, 3.116–3.119 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu, turi būti sudaromas turto balansas, nustatoma, koks turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šio turto vertė santuokos nutraukimo metu, proporcijos, kuriomis turtas dalijamas tarp šalių. Taigi pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas.
Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad, priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Apskaičiuodamas priteistiną kompensaciją už daiktus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovo nurodytomis kainomis ir nurodytais daiktais, tačiau šalys teismui nepateikė nei daiktų pirkimo dokumentų, nei dabartinės jų vertės. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 3.119 straipsnio taikymo praktikos.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo reikalavimą dėl skolos kreditorei R. Bertašienei, nenustatė, ar yra skola ir kas iš šalių privalo grąžinti kreditorei likusią skolą, šią priešieškinio dalį teismas atmetė ir taip pažeidė kreditorės R. Bertašienės teises (CK 3.112 str.). Pasisakydamas dėl kompensacijos už buto išlaikymą teismas vertino ir bendrą šalių pareigą įvykdyti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo AB „Klaipėdos energija“, tačiau kreditorė AB „Klaipėdos energija“ net nedalyvauja byloje ir teismas sprendimu nepasisakė, kam po santuokos nutraukimo liko pareiga sumokėti skolą šiai kreditorei.
Šie pirmosios instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, jiems (pažeidimams) pašalinti būtina surinkti, analizuoti ir vertinti įrodymus bei nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes, taip pat patraukti dalyvauti byloje kreditorę AB „Klaipėdos energija“ ir imtis veiksmų nustatyti kitus galimus šalių kreditorius. Taip pat pažeista 3.127 str. 3 d., nes teismas, nustatęs turto vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, turėjo padalyti turtą natūra, o jeigu to padaryti negalima, priteisti turtą vienam, o kompensaciją – kitam, o ne kompensaciją atskirai už kiekvieną šalims priteistą daiktą, kaip padarė pirmosios instancijos teismas.
Nepagrįstas apeliantės argumentas apie tai, kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą dėl kompensacijos už draudimo išmoką ir atsakovės išlaikymo, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina. Teismas kruopščiai ištyrė, kada buvo padarytos draudimo įmokos, ir nustatė, kad tik dalis įmokų buvo padaryta šalims gyvenant kartu, todėl pagrįstai priteisė tik 1 513,10 Lt kompensaciją už dalį ieškovo gautos draudimo išmokos, įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, apeliantė nepateikė.
Taip pat teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė yra darbinga ir gali save išlaikyti, o faktas, kad ieškovo pajamos yra didesnės, pats savaime nėra pagrindas priteisti išlaikymą atsakovei, be to, teismas įvertino ieškovo elgesį šeimoje ir nustatė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ir priteisė atsakovei 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tai kompensuoja atsakovės patirtus praradimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas skundžiamo sprendimo dalį, nesudarė viso santuokoje įgyto bendro turto balanso, nutylėdamas apie sutuoktinių pareigą grąžinti skolas kreditoriams, iš esmės pažeidė byloje dalyvavusio asmens teises ir pasisakė dėl byloje neįtraukto asmens teisių ir pareigų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 3.119 straipsnio taikymo praktikos ir taip neatskleidė bylos esmės ir šių trūkumų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rezoliucinė sprendimo dalis suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma. Priteisiant turtą natūra, sprendimo rezoliucinėje dalyje kiekvienu atveju nurodoma turto vertė, kuri turi būti išieškoma, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra. Kai priteisiama keletas daiktų, apibrėžtų individualiais požymiais, kiekvieno iš jų vertė nurodoma atskirai ir visų jų – bendrai. Pirmosios instancijos teismas priteisto turto skaičiavimus atlikęs ne motyvuojamoje, o ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, taip pat rezoliucinėje dalyje nenurodydamas daiktų bendros vertės, paskirstydamas kompensacijas už kiekvieną daiktą atskirai ir aiškindamas dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir įskaitymo, taip pat atlikdamas aritmetinius veiksmus ir aiškindamas jų veiksmų pagrindą (t. 3, b. l. 47–48), ir taip, kolegijos nuomone, pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo dalys dėl viso bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditinių įsipareigojimų paskirstymo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d., 329 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 330 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir šiam išsprendus klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–321, 325 ir 331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditinių įsipareigojimų paskirstymo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.