Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5.; 2.5.4.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.8.; 2.5.39.2.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.5.2.

2016 m. gruodžio 23 d.

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atstovaujamo V. R. ir V. P., ieškinį atsakovei G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas akcinė bendrovė (toliau ? AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės G. Z. 122,63 Eur žalos atlyginimo, 15 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Atsakovei G. Z. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2016 m. gruodžio 5 d., atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas. Padaryta atsakovo žala ieškovui yra patvirtinta byloje esančiais dokumentais.

Iš byloje esančio 2014 m. sausio 29 d. Būsto draudimo liudijimo Nr. TIA Nr. 272640610 matyti, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (draudiko) ir A. A. (draudėjo) buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiui nuo 2014 m. vasario 23 d. iki 2015 m. vasario 22 d.

Draudimo sutarties galiojimo metu, 2014 m. gegužės 15 d., apdraustojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos buvo aplietos vandeniu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kompensuodamas dėl buto (duomenys neskelbtini), apliejimo padarytus nuostolius, ieškovas (draudikas) draudimo sutarties pagrindu išmokėjo A. A. (draudėjui) 122,63 Eur (423,40 Lt) draudimo išmoką.

Butas (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei G. Z.. Tai nurodyta Valstybės įmonės Registrų centras rašte.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-204/2014).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsakovė, kaip buto savininkė, atsako be kaltės. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės [tai yra, žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo].

Kad (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš atsakovės buto, pagrindžia byloje esantis Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, taip pat (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos pirmininko patvirtintas aktas „Dėl užliejimo vandeniu (duomenys neskelbtini)“. Buto apliejimo žymės taip pat matyti byloje esančiose fotografijose. Žalos dydį pagrindžia byloje esantis Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedai – pastatų nuostolio aprašymas ir nuostolių skaičiavimas, taip pat mokėjimo nurodymas, kuriuo draudėjui buvo pervesta draudimo išmoka.

Todėl konstatuotina, kad byloje yra visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) taikymo sąlygos: 1) žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) padaryta butui, aplietam vandeniu, dėl to šio buto draudėjui ieškovas išmokėjo draudimo išmoką; 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė buto savininkė neužtikrino įrenginių priežiūros ir iš jos buto buvo aplietas vandeniu kitas butas; 3) priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnio 1 dalis), nes atsiradę nuostoliai yra atsakovės veiksmų rezultatas.

Ieškovas, išmokėjęs 122,63 Eur (423,40 Lt) draudimo išmoką, kreipėsi į atsakovę 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu „Dėl išmokos išieškojimo“, nurodydamas, kad atsakovė yra atsakinga dėl šios žalos atlyginimo ir ieškovas pagal CK 6.1015 straipsnį turi subrogacijos teisę išieškoti iš jos draudimo išmoką, ir prašydamas atsakovę pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą 122,63 Eur sumą. Tačiau atsakovė draudimo išmokos ieškovui nepervedė – padarytos žalos neatlygino. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovė atlygino žalą ieškovui (CPK 178 straipsnis). Todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 122,63 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti kreditoriui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 122,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2016 m. lapkričio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 122,63 Eur (vieną šimtą dvidešimt du Eur 63 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 122,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2–3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.