Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-08-21 · Administracinė byla Nr. I-1502-580/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-08-21
Bylos Nr.
I-1502-580/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marija Strumskienė
Pareiškėjas
E.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus regiono pataisos inspekcijai
(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus regiono pataisos inspekcijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. R. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovo Kalėjimų departamento 9 208, 09 Lt atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jam išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003-09-01 iki 2006-08-31 buvo privalu mokėti.

Paaiškino, kad yra Kalėjimų departamento pareigūnas - statutinis valstybės tarnautojas, dirba Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Švenčionių rajono pataisos inspekcijos vyresniuoju inspektoriumi. Kalėjimų departamente dirba nuo 2001-05-01

Iki 2006-12-31 Kalėjimų departamente dirbančio statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginės algos, priedų, priemokų) dydį ir nuo jo priklausančių kitų socialinių išmokų (atostogų, laikinojo nedarbingumo laikotarpių apmokėjimas) dydį tiesiogiai sąlygojo (iki Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 87-3400)) MMA dydis, kuris buvo ekonominis, kintamas rodiklis, nustatomas ir tvirtinamas atsižvelgiant į ekonominius veiksnius, valstybės ekonominę padėtį. Vyriausybės 1998-05-11 nutarimu Nr. 570 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo” (Žin., 1998, Nr. 45-1241) buvo nustatyta 430 Lt MMA. Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatyta 450 Lt minimali mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose LR Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Mano, kad tokiu būdu yra pažeidžiama valstybės garantuojama kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės principas, nes tuo sudaroma galimybė diskriminuoti valstybės tarnautojus kitų darbuotojų atžvilgiu.

Minėtų nutarimų pagrindu galima teigti, kad, didėjant valstybės ekonominiam pajėgumui, augant prekių ir paslaugų kainoms, brangstant pragyvenimui, o minimalios mėnesinės algos dydžiui nekintant, jo gaunamas atlyginimas faktiškai mažėjo. Laikė, kad apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms. Apmokėjimo už darbą mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą (Konstitucinio Teismo 2001-12-18 nutarimas).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą sąsają su nuosavybės teise, konstatuotina, kad esama teisinė situacija reikštų, jog sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, t.y. Konstitucijos 23 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas prašė skundą atmesti, pakeisti atsakovą Kalėjimų departamentą tinkama šalimi. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dirba ne Kalėjimų departamente, o Vilniaus regiono Švenčionių rajono pataisos inspekcijoje, dėl ko Kalėjimų departamentas nėra tinkamas atsakovas byloje. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2007-03-20 priėmus nutarimą, kuriame konstatuota, jog Darbo kodekso nuostata ir Vyriausybės nutarimai, nustatantys minimalios mėnesinės algos dydį, neprieštarauja Konstitucijai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus regiono pataisos inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui nuo jo priėmimo į darbą dienos darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Darbo užmokesčio perskaičiavimas galimas tik Konstituciniam Teismui nusprendus, kad Vyriausybės nutarimai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus regiono pataisos inspekcija pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 32). Skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Nustatyta, kad pareiškėjas E. R. dirba Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Švenčionių rajono pataisos inspekcijoje vyresniuoju inspektoriumi (b. l. 6).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama kitiems darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Kalėjimų departamento 9 208, 09 Lt atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jam išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003-09-01 iki 2006-08-31 buvo privalu mokėti.

Nagrinėjant bylą, teismas 2008-06-10 priėmė nutartį, kurioje nustatė, kad pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus regiono pataisos inspekcija, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Tinkamu atsakovu bylose dėl darbo teisinių santykių yra darbdavys, todėl, teismo nuomone, tinkamas atsakovas yra Vilniaus regiono pataisos inspekcija. Tokiu atveju sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 str. teismas gali netinkamą šalį pakeisti tinkama, kai yra pareiškėjo sutikimas. Kalėjimų departamentas kaip inspekcijai skiriamų lėšų turėtojas būtų laikomas trečiuoju suinteresuotu asmeniu (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos nuostatų 4 punktas). 2008-06-10 nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas per tris dienas nuo nutarties gavimo dienos pranešti ar jis sutinka, kad atsakovu byloje būtų laikoma Vilniaus regiono pataisos darbų inspekcija, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kalėjimų departamentas. Pareiškėjui išaiškinta, kad negavus pareiškėjo sutikimo procesinė padėtis nebus pakeista, o byla bus išnagrinėta pagal skunde nurodytą procesinę padėtį.

Netinkamos šalies pakeitimą teismo procese reglamentuoja ABTĮ 54 straipsnis, kuriame imperatyviai nurodyta, kad netinkamas atsakovas (šioje byloje tai aktualu) gali būti pakeistas tik pareiškėjo sutikimu. Pareiškėjas nepateikė sutikimo dėl procesinės padėties pakeitimo, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėjama pagal skunde nurodytą procesinę padėtį.

Pareiškėjas reikalauja priteisti 9 208, 09 Lt atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jam išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį buvo privalu mokėti, šį reikalavimą pareiškė atsakovui Kalėjimų departamentui, o ne konkrečiam darbdaviui Vilniaus regiono pataisos inspekcijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 14 d. nustatyta, kad darbdavys yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Pareiškėjas pirminiais ir pagrindiniais tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su Vilniaus regiono pataisos inspekcija, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Tinkamu atsakovu bylose dėl darbo teisinių santykių yra darbdavys, todėl tik Vilniaus regiono pataisos inspekcija yra tinkamas atsakovas, kuriam galima pareikšti reikalavimą dėl atlyginimo skirtumo priteisimo.

Reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui. Pareiškėjas netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, nesutiko, todėl skundas dėl 9 208, 09 Lt atlyginimo skirtumo, susidariusio tarp faktiškai jam išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003-09-01 iki 2006-08-31 buvo privalu mokėti priteisimo atmestinas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė