Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui N. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje (toliau –VTAS), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu ji nedirba, sūnų A. jai padeda išlaikyti sugyventinis, dirbantis atsitiktinius darbus, taip pat jos mama. Nurodė, jog turi daržą, užsiaugina daržovių.

Atsakovas N. S. teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 28-29, 35). Atsakovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, ieškovės ir jos atstovo prašymu byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovė siūlo ieškinį tenkinti, neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, bei kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Nurodė, jog apsilankymo ieškovės šeimoje metu jos namai rasti švarūs ir tvarkingi, nors buitis skurdoka. Paaiškino, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja, susitikti nesiekia, jokių ryšių nepalaiko, išlaikymo jam neteikia, ryšiai tarp tėvo ir vaiko yra nutrūkę, vaikas žino tėvą tik iš nuotraukų, tėvu laiko ieškovės draugą, o su motina vaiko emocinis ryšys yra stiprus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais įrašyti ieškovė A. B. ir N. S. (b. l. 7). Šalys santuokos nebuvo sudarę. Ieškovės, jos atstovo paaiškinimais, byloje pateikta pažyma apie šeimos sudėtį (b. l. 62), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo misisterijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje išvada Nr.4SD-459 nustatyta, kad nepilnametis A. S. gyvena kartu su ieškove. Iš VTAS 2019 m. sausio 25 d. išvados Nr. 4SD-459 (b. l. 25-26) matyti, kad ieškovė A. B. su sugyventiniu E. B. gyvena mediniame dviejų kambarių name su daliniais patogumais, buitis kukli, tačiau namuose tvarkinga, švaru, yra visi reikalingi baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai, vaikams A. S. ir L. B. sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos. A. S. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, antrą klasę, sveikatos problemų neturi, tačiau jam reikalingi akiniai. Išvadoje nurodyta, kad tėvas N. S. su sūnumi nebendrauja, susitikti nesiekia, jokių ryšių nepalaiko, išlaikymo jam neteikia, ryšiai tarp tėvo ir vaiko yra nutrūkę, ieškovės teigimu, vaikas tėvo nėra matęs nuo tada, kai jam buvo pusantrų metų, vaikas tėvo net neprisimena, o su motina vaiko emocinis ryšys yra stiprus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Pagal CK 3.174 straipsnį teismas išsprendžia ginčą vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. VTAS išvadoje nurodyta, jog pokalbio metu A. S. nurodė, kad savo tėčio visiškai neprisimena, yra matęs tik nuotraukose. Vaikas išreiškė norą gyventi su mama, nurodė nežinantis, ar norėtų susitikti su tėčiu ir su juo bendrauti.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-320/2006) nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir jos atstovo, VTAS atstovės paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas N. S. savo sūnumi A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) , nesirūpino ilgą laiką, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus A. S. auginimo ir auklėjimo – sūnaus gyvenimu nesidomi, jokių ryšių su juo nepalaiko, neteikia jam materialinio išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi savo sūnumi, jį išlaiko, gyvena kartu su sūnumi, yra sudariusi sūnui jo amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, tarp ieškovės ir jos sūnaus yra stiprus emocinis ryšys, byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, bei į tai, kad atsakovas nesirūpina vaiku, yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, neteikia sūnui materialinio išlaikymo, daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi gyvendamas su motina sūnus yra saugus, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, vaiko gyvenamoji vieta dėl to nepasikeis, todėl vaiko A. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina – ieškove A. B. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas yra vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) , tėvas, todėl privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaiką tinkamai aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nedirba (b. l. 27, 34), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 32), taip pat savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 33). Ieškovė A. B. šiuo metu nedirba, gauna 90,44 Eur išmoką vaikui, yra gavusi vienkartinę 57,00 Eur paramą mokinio reikmenims įsigyti (b. l. 13), teismo posėdyje nurodė, kad sūnų Aurimą jai padeda išlaikyti sugyventinis ir jos mama, šeimoje yra dar vienas vaikas – L. B., gimęs 2015 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 8). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Darytina išvada, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų A. S., teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas sūnaus materialiai neremia, sūnų išlaiko ji viena. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių argumentų ir duomenų, jog vaiko išlaikymui per mėnesį pakaktų mažesnės sumos, nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus (34 metai), byloje nėra duomenų, kad atsakovo galimybės įsidarbinti ir dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių. Objektyviai vertinant, jis turi galimybes teikti sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys dėl 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus A. S. išlaikymui priteisimo yra pagrįstas (atsižvelgus į vaiko amžių, tokia suma šiuo metu gali patenkinti vaiko poreikius), ir tenkintinas visiškai (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodyta suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina nuo ieškinio padavimo dienos – 2019 m. sausio 10 d. iki A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) , pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui daugiau kaip trejus metus, iš atsakovo priteistinas sūnaus A. S. išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus – 7200,00 Eur (36 mėn. x 200,00 Eur). Ieškovei pavestina uzufrukto teise tvarkyti sūnaus A. S. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl lėšų vaikui išlaikyti priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią nustatyti tokią atsakovo N. S. bendravimo su sūnumi A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) , tvarką: N. S. gali bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje; apie ketinimą bendrauti su vaiku N. S. privalo vaiko motinai pranešti prieš vieną dieną; abipusiu tėvų sutarimu tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvo norą bendrauti su vaiku.

Atsakovas kitokios bendravimo su dukra tvarkos nepasiūlė.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, teismas mano, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, – 288,00 Eur žyminio mokesčio (tik dalyje dėl išlaikymo) (200,00 Eur x 12 mėn. = 2400,00 Eur (išlaikymas periodinėmis išmokomis) + 7200,00 Eur (išlaikymo įsiskolinimas) = 9600,00 Eur x 0,03%), 7,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 295,97 Eur ir 338,00 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšas sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019 m. sausio 10 d. iki A. S. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo A. S. įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Pavesti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) , išlaikymui skirtas lėšas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią N. S. bendravimo su A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) , tvarką: N. S. gali bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje; apie ketinimą bendrauti su vaiku N. S. privalo vaiko motinai pranešti prieš vieną dieną; abipusiu tėvų sutarimu tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvo norą bendrauti su vaiku.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 288,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 7,97 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 295,97 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 97 ct) ir 338,00 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660, įmokos kodas išlaidoms už antrinę teisinę pagalbą – 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.