Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimo, kuriuo D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, subendrinta 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2015-12-22, apie 17.50 val., Vilniuje, Ukmergės g. 244, vairavo automobilį Infiniti (duomenys neskelbtini) ir:

atsisakė tikrintis neblaivumą. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 17 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.;

automobilį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Šiais veiksmais D. V. pažeidė KET 16 p. reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d.

D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir pagal ATPK 123 str. 1 d. už tai, kad jo vairuotam automobiliui nustatyta tvarka nebuvo atlikta techninė apžiūra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimu D. V. byla šioje dalyje nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš pateikto skundo turinio matyti, kad D. V. ginčija nutarimo dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d. bei kelia nuobaudos individualizavimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas patikrinamas nurodytose ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Pirmosios instancijos teismas D. V. pagal ATPK 126 str. 4 d. nubaudė už tai, kad 2015-12-22, apie 17.55 val., Vilniuje, Ukmergės g. 244, vairavo automobilį Infiniti (duomenys neskelbtini) įtariama neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d.. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Apygardos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismo priimtame 2016-04-22 nutarime visi teismo posėdyje ištirti įrodymai išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti, padarytos išvados argumentuotos ir logiškai pagrįstos. D. V. gynybos versijos, neva jis neatsisakė tikrintis blaivumo, kad galimai buvo stabdomas ne jo automobilis, buvo tiriamos ir, išanalizavus įrodymus, motyvuotai atmestos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas apie galimai daromą pažeidimą pranešęs asmuo G. S. parodė, kad pastebėjęs įtartinai važiuojantį automobilį Infiniti ir įtaręs, kad automobilio vairuotojas neblaivus, pranešė bendruoju pagalbos telefonu, važiavo paskui šį automobilį iki jį sustabdė pareigūnai prie „Senukų“ ir „Topo centro“. Tai patvirtina bendrojo pagalbos centro informacija (b. l. 8), iš kurios matyti, kad pranešant buvo nurodyti galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamo automobilio ženklas „Infiniti“ bei valstybiniai numeriai (v. n. (duomenys neskelbtini) kurie sutampa su policijos pareigūnų sustabdytu patikrinti automobilio duomenimis. G. S. nurodė, kad įtarimą sukėlė tai, jog automobilis važiavo vingiuodamas bei sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui, palikdamas itin dideliu („pusės kilometro“) atstumu. Pažymėtina tai, kad pareigūnai gavę informaciją apie galimai daromą teisės pažeidimą, privalo informaciją neatidėliotinai patikrinti ir užkirsti kelią daromam pažeidimui (ATPK 1 str., Gyventojų pranešimų, gautų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasitikėjimo telefonu, registravimo ir nagrinėjimo taisyklės ir kt.), todėl atmestinas apelianto argumentas, kad policijos pareigūnai galimai neturėjo teisės jo tikrinti. Pažeidimą fiksavę policijos pareigūnai D. K., J. P., kurių parodymai sutampa esminėmis detalėmis, parodė, kad jie stabdė apelianto vairuojamą automobilį įjungę šviesos ir garso signalus, garsiakalbiu. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojas G. S. bei Šviesos ir garso sistemos ataskaita (b. l. 73). Abu policijos pareigūnai D. K., J. P. patvirtino, kad automobilį vairuojantis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – D. V., automobilyje buvo vienas, sėdėjo už automobilio vairo, aiškiai matėsi, kad jis yra neblaivus, atsisakė prisistatyti, nepateikė prašomų dokumentų, kelių patruliams atvežus alkotesterį atsisakė pasitikrinti blaivumą. Liudytojai D. K., J. P., tiek alkotesterį atvežę kelių patruliai M. K. ir A. K. davė sutampančius parodymus apie tai, kad D. V. pasitikrinti blaivumą buvo siūloma kelis kartus, jam buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmės, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė. Liudytojas A. K. nurodė, kad asmuo neigė iš viso vairavęs, teigė gėręs stovinčiame automobilyje, paklaustas, kada vartojo alkoholį, negalėjo tiksliai nurodyti. Iš liudytojų D. K., J. P. parodymų matyti, kad į 6 PK apeliantas nuvežtas asmenybei nustatyti bei administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kad ir ten jam buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą, tačiau pastarasis atsisakė. Apeliantas sutiko pasitikrinti blaivumą tik atvykus advokatui, po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Šias aplinkybes patvirtina ir apelianto įrašytas paaiškinimas protokole „Labai gailiuosi. Sutinku pasitikrinti alkotesteriu“. Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad liudytojų parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, yra nuoseklūs ir pakankamai detalūs. Be to, pareigūnų parodymai sutampa ir su kita byloje surinkta medžiaga. Iš išdėstyto matyti, kad apeliantas blaivumą sutiko pasitikrinti tik po administracinio teisės pažeidimo surašymo, įkalbėjus atvykusiam advokatui. Patikrinimo metu, jam buvo suteikta ne viena galimybė pūsti į alkotesterį, išaiškintos atsisakymo pasitikrinti pasekmės, dar kartą pasiūlyta pasitikrinti blaivumą policijos komisariate iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tačiau apeliantas sąmoningai neįvykdė teisėto pareigūno reikalavimo, nors objektyviai šį reikalavimą įvykdyti galėjo.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tai, jog vėliau asmuo savanoriškai pats kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-746/2016). Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o rezultatais gautais praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Bylos duomenimis, po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, įkalbėtas advokato, apeliantas pasitikrino neblaivumą pūsdamas į alkotesterį, nuo patikrinimo buvo praėję pusantros valandos, tačiau net ir praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, apeliantui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,06 promilės). Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, aplinkybė, jog po protokolo surašymo apeliantas vis dėl to pasitikrino neblaivumą pūsdamas į alkotesterį, jo atsakomybės dėl vengimo neblaivumo patikrinimo nagrinėjamu atveju nepašalina. Taigi, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pažeidėjas, atsisakydamas patikrinimo metu vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti neblaivumą, kai tokia galimybė buvo suteikta net keletą kartų siūlant pūsti į alkotesterį, realizavo ATPK 126 str. 4 d. įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Visiškai nelogiškas apelianto argumentas, kad pareigūnai surašydami jam administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, siekė užtraukti sunkesnę atsakomybės formą. Minėta, kad po pusantros valandos apeliantui savanoriškai pasitikrinus neblaivumą pučiant į alkotesterį, buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, o už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis ir už vengimą pasitikrinti neblaivumą įstatymo leidėjas numatė vienodas sankcijas.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad skiriasi automobilio stabdymo aplinkybės (ar buvo įjungtas švyturėlis ir garso signalas, ar tik švyturėliai ir garsiakalbis, kad liudytojas A. K. sakė, jog jam buvo parodytas vaizdo registratoriaus įrašas, o byloje nustatyta, kad pareigūnė D. K. stabdymo momentą filmavo asmeniniu mobiliuoju telefonu), neturi jokios esminės įrodomosios reikšmės padaryto administracinio teisės pažeidimo teisiniam vertinimui.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad teismas negalėjo vadovautas kaip įrodymais policijos pareigūno M. K. tarnybiniu pranešimu, administracinės teisės pažeidimo protokolu. Pažymėtina tai, kad įrodymus teismas vertina ne atskirai, o visumoje. Nagrinėjamu atveju liudytojų (pareigūnų) parodymai iš esmės sutampa su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Visa tai rodo, kad apylinkės teismas tiek administracinį teisės pažeidimo protokolą, tiek tarnybinius pranešimus pagrįstai vertino kaip įrodymus bei grindė jais D. V. kaltę. Apylinkės teismo sprendimą apeliantą pripažinti kaltu vengus neblaivumo patikrinimo lėmė bylos įrodymų visuma. Vien tai, kad apeliantas subjektyviai vertina byloje esančius įrodymus, savaip interpretuoja liudytojų duotus parodymus, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu ir skundžiamą nutarimą naikinti.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog D. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 4 d., remiantis apelianto skunde nurodomais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Dėl ATPK 30¹ str.

Apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., neskirti apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad visos apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo ir jo tėvų sveikatos ir kt., buvo žinomos pirmosios instancijos teismui sprendžiant nuobaudos paskyrimo klausimą ir įvertintos. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas nepripažino padaręs vieno pažeidimo, vis dėl to pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad D. V. prisipažino kaltę tik dėl vieno iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė parinkdamas nuobaudų dydį. Pažymima ir tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, aplankyti senyvo amžiaus tėvus, nuvykti į gydymo įstaigas, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracines nuobaudas sankcijų už padarytus pažeidimus ribose ir nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str.. Be to, pažeidėjas gyvena Vilniaus mieste, kur važiuoja visuomeninis transportas, kuriuo važiuojant nebūtina nuolat būti toje pačioje padėtyje (vien sėdėti, ar stovėti), taip pat visuomeninis transportas važiuoja ir Širvintų r., kur gyvena pažeidėjo tėvai. Duomenų, kad tėvams būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, kad jie patys negalėtų pasirūpinti savo poreikiais, kad D. V. yra vienintelis, kuris gali pasirūpinti savo tėvais, byloje nėra. D. V. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Pabrėžtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kartu pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. D. V. žinojo, kad transporto priemonė jam reikalinga tiek darbui, tiek rūpinantis šeima, tačiau tai jo nuo itin šiurkštaus KET pažeidimo nesulaikė.

D. V. skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Be to, apeliantas ateityje turės teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t. y., jei teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų KET pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, turės procesinę galimybę prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimą nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.