Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjui advokatui Gintautui Malaveckui, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. U., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi, išlaikytinių neturinti, pagrindinio išsilavinimo, laikinai nedirbanti – registruota Užimtumo tarnyboje ieškančia darbo bedarbe, gyv. (duomenys neskelbtini), teista – 2017 m. gruodžio 15 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 20 MGL/BBND (753,20 Eur) bauda (bausmės vykdymas nebaigtas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji I. U. 2022 m. birželio 26 d. apie 15.30 val. laiku savo šeimos namų (duomenys neskelbtini) kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir dėl akivaizdaus psichikos sveikatos sutrikimo policijos pareigūnų palydima į Greitosios medicinos pagalbos automobilį, fiziniu smurtu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei J. V., - tyčia sudavė ranka jai smūgį į veidą, sukeldama šiai fizinį skausmą, padarydama kraujosruvą kairiajame skruoste ir nežymiai sutrikdydama nukentėjusios sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamoji I. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamoji I. U. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė, kad labai gailisi ir išgyvena dėl savo poelgio, kurį sąlygojo kartu su gydytojo jai paskirtais psichotropiniais (raminančiais) vaistais pavartotas alkoholis, pradėjus tyrimą byloje ieškojo nukentėjusiąją, kad ją atsiprašyti, tačiau nesėkmingai, ją netiesiogiai viešai atsiprašanti teismo posėdyje. Apie nusikaltimo įvykį kaltinamoji paaiškino, jog įvykio dienos rytą išgėrė gydytojo skiriamus raminančius vaistus, o vėliau dienos metu kompanijoje išgėrusi iki 0,5 l degtinės, po išgertuvių grįžusi į namus. Prisimenanti, kad tądien į jų namus policija buvo kviečiama du kartus, pirmąjį kartą pareigūnus kvietusi ji pati, tačiau dėl ko teigia nebeprisimenanti, antrąjį kartą pareigūnus iškvietė jau jos sutuoktinis dėl to, kad ji namuose sukėlusi konfliktą ir pagrasinusi nusižudyti, nors tikrovėje tokio ketinimo neturėjusi. Abu kartus į jos šeimos namus atvyko uniforminiu automobiliu su skiriamaisiais ženklais tie patys jai nepažįstami du uniformuoti policijos pareigūnai – vyriškis ir mergina (nukentėjusioji). Dėl po vaistų vartojimo išgerto alkoholio ji save sunkiai kontroliavo, kaip konkrečiau elgėsi atvykus antrąkart pareigūnams teigia neprisimenanti. Policijos pareigūnai į jų namus papildomai iškvietė Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) ekipažą. Prisimenanti, kad tiek medikai, tiek policininkai prašė ją, įkalbinėjo gražiuoju važiuoti GMP automobiliu į ligoninę, tačiau ji nenorėjusi, atsisakinėjusi tai daryti, vėlesnių įvykių kurį laiką teigia neprisimenanti. Toliau prisimenanti, kad po kurio laiko tiek GMP medikai, tiek abu policininkai, tiek ir ji su sutuoktiniu buvo išėję jų kieman, nukentėjusi pareigūnė ją kalbino ir gražiuoju vis įkalbinėjo eiti į GMP automobilį, prievartos nenaudojo ir kitaip jos neprovokavo. Ji vienu momentu labai supyko dėl nukentėjusios įkalbinėjimų ir, sustojusi veidu į veidą, savo dešinės rankos delnu sudavė smūgį pareigūnei į kairįjį skruostą, neginčija, kad nukentėjusiai skaudėję, taip pat kad jos smūgio pasekmėje atsiradusi kraujosruva ant nukentėjusios veido, kurios lig tol nebuvo. Po šio jos smurto policijos pareigūnas vyriškis parvertė ją ant žemės, surakino antrankiais rankas ir įlaipino į GMP automobilį. Po šito ji buvo nuvežta į psichiatrinę ligoninę ir ten kelias dienas gydyta stacionare. Kaltinamoji taip pat pareiškė alkoholiu nepiktnaudžiaujanti, nors polinkį pripažįstanti, kartais apsilankanti AAA susirinkimuose, kas jai padeda susilaikyti. Abu byloje jai pareikštus civilinius ieškinius dėl savo nusikalstama veika netiesiogiai padarytų nuostolių Valstybiniams socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo fondams visiškai pripažįstanti, pasižadanti šiuos nuostolius visiškai atlyginti, dėl laikino nedarbo ir šiuo metu sunkios turtinės padėties prašanti tam nustatyti ilgesnį 1 m. terminą, taip pat prašanti jai skirti baudos bausmę, kurią turės galimybę tinkamai įvykdyti, kadangi turinti kontraktą slaugytojos darbui Vokietijoje ir, pasibaigus teismo procesui, išvyks ten dirbti. Baudai sumokėti taip pat prašanti nustatyti ilgesnį terminą, kad būsimų pajamų pakaktų visų piniginių prievolių vykdymui, o taip pat ir pačios pragyvenimui.

3. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio vietos ir laiko, policijos pareigūnų, taigi ir nukentėjusios, pakvietimo, konflikto tarp jos ir kaltinamosios kilimo priežasčių, kaltinamosios fizinio smurto pobūdžio, smūgių nukentėjusiajai skaičiaus, lokalizacijos ir sukeltų pasekmių aplinkybes byloje nurodė ir nukentėjusioji J. V. (1 t., b. l. 12-13) bei tiesioginis nusikaltimo įvykio liudytojas kaltinamosios sutuoktinis S. U. (1 t., b. l. 52-53), kurių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose užfiksuoti parodymai šiai bylai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. 2022 m. birželio 26 d., 15:57 val. padarytu gydytojo įrašu nukentėjusios J. V. VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nukentėjusioji skundžiasi kairės pusės veido skausmu – patytė traumą darbe (sumušė kitas žinomas asmuo), kairysis skruostas minimaliai patinęs, palpuojant skausmingas (1 t., b. l. 17).

5. 2022 m. birželio 27 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai J. V. nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame skruoste, sužalojimas galėjo būti padarytas nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, nukentėjusiajai esant vertikalioje ar artimoje tokiai padėtyje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimo pasekmėje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 22).

6. 2022 m. birželio 26 d., 14:56 val. laiku (maždaug pusvalandis iki nusikaltimo įvykio) kaltinamajai I. U. patikros alkotesteriu testu buvo nustatytas artimas vidutiniam 1,27 prom. girtumas (1 t., b. l. 27-28).

7. 2023 m. sausio 18 d. ambulatorine teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertize, akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos įvykdymo metu kaltinamajai I. U. konstatuoti tokie psichikos sutrikimai : Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas; laikinu psichinės veiklos sutrikimu kaltinamoji nesirgo, savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo – kaltinamoji neturėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjusi visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų. Šiuo metu kaltinamajai I. U. yra konstatuoti tie patys psichikos sutrikimai, laikinu psichinės veiklos sutrikimu kaltinamoji neserga ir šiuo metu, savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali, jai nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (1 t., b. l. 118-122).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

8. Dėl kaltinamosios I. U. parodymų. Jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklūs, kiek leidžia praėjęs nuo nusikaltimo įvykio dienos santykinai ženklus daugiau nei 9 mėnesių laiko tarpas, kaltinamosios artimas vidutiniam neblaivumas bei mišrus psichotropinių vaistų ir stipraus alkoholio poveikis, išsamūs, kaltinamoji nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusiajai sudavė kilus staigiam pykčiui dėl to, kad toji įkyriai įkalbinėjo ją sėstis į GMP automobilį ir važiuoti į sveikatos priežiūros įstaigą. Kaltinamosios parodymus byloje iš esmės patvirtino ir pati nukentėjusioji bei aukščiau minėtas tiesioginis nusikaltimo įvykio liudytojas (kaltinamosios sutuoktinis), jie, aukščiau aprašyti (punktas 2) kaltinamosios parodymai teisme, taip pat patvirtinti ir objektyvaus pobūdžio duomenimis, užfiksuotais nukentėjusios ir kaltinamosios medicininiuose dokumentuose, teismo medicininio tyrimo specialisto išvada, kaltinamosios girtumo nustatymo patikra, todėl ir likusioje dalyje kaltinamosios parodymus teismas vertina atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, teisingais.

9. Ir visi kiti aukščiau vardinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamoji, ištikta staigaus ir stipraus pykčio dėl teisėtų ir pagrįstų akivaizdžiu psichikos sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu nukentėjusios žodinių įkalbinėjimų ją, kaltinamąją, gražiuoju sėstis į GMP automobilį ir vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, tyčia smurtu užpuolė jai tuo neįtikusią nukentėjusiąją, suduodama jai smūgį ranka į kairįjį skruostą, sukėlė nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą, padarė išorinį kūno sužalojimą bei juo nežymiai sutrikdė jos sveikatą (punktas 1).

10. Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą ją nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios I. U. veiksmai pagal BK 286 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamoji ir niekas kitas. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (suduodama smūgį ranka į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl ji turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą, išorinio kūno sužalojimo padarymą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, kurias, kaip nusikalstamas pasekmes, apima minimo baudžiamojo įstatymo apibrėžta nusikaltimo sudėtis. Trečia, smūgis ranka į veidą, sukėlęs nukentėjusiajai netrumpai trukusį fizinį skausmą, išorinio kūno sužalojimo (kraujosruvos kairiajame skruoste) atsiradimą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 286 straipsnio) prasme neabejotinai turi būti traktuojama pasipriešinimu nukentėjusiajai, panaudojant fizinį smurtą. Ketvirta, nukentėjusios mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinio kūno sužalojimo padarymas buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo S. U. parodymais, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius (medicininių dokumentų) bei objektyvios kūno apžiūros (tyrimo) duomenis duotomis išvadomis, tiek pačios kaltinamosios paaiškinimais apie nukentėjusios išvaizdą iki nusikaltimo įvykio (buvusi sveiku veidu). Penkta, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji yra statutinė policijos pareigūnė, nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu buvo tarnyboje ir vykdė policijos (viešojo administravimo) funkcijas, jos įkalbinėjimu gražiuoju sėstis į GMP automobilį ir vykti į sveikatos priežiūros įstaigą reikštas reikalavimas (prašymas) kaltinamosios atžvilgiu teismo pripažįstamas visiškai teisėtu (poreikis kaltinamajai suteikti neatidėliotinas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas buvo akivaizdus) bei pagrįstu (būdama tokioje būklėje kaltinamoji buvo pavojinga tiek sau, tiek ir aplinkiniams (visuomenei). Kaltinamoji, kaip ir pati pripažino teisme, matė, žinojo ir suvokė, kad nukentėjusioji yra tarnybines pareigas atliekanti policijos pareigūnė, kad ji fiziškai smurtauja prieš tokį specialų viešojo administravimo subjektą ir be teisėto tam pagrindo jam priešinasi (aktyviai nepaklūsta).

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

12. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 286 straipsnis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamosios pavartoto fizinio smurto (smūgių) prieš nukentėjusiąją skaičius buvo minimalus (vienas smūgis delnu), kaltinamoji fiziniam smurtui nenaudojo trauminį smūgio poveikį galėjusių didinti (sunkinti) papildomų priemonių ar įrankių, be to, jis (kaltinamosios fizinis smurtas) sukėlė savo pobūdžiu nedidesnius nei rūšinės sudėties lygmens aptariamu baudžiamuoju įstatymu numatytus nusikalstamos veikos padarinius.

13. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų kaltinamosios veiksmų (punktas 1) faktinio atlikimo (smūgio sudavimo) momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), kas iš esmės sutapo ir su šiuo smurtiniu veiksmu tiesiogiai priežastingai sukeltų nusikalstamų padarinių atsiradimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajai bausmę faktinio pagrindo nėra.

14. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios I. U. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar labiau teigiama : nors kaltinamoji tyčia nusikalto ir yra teisiama 2-ąjį kartą bei nagrinėjamo nusikaltimo metu dar turėjo ir šiuo metu tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už pirmiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą, t. y. buvo ir yra recidyvistu (1 t., b. l. 124-126), taip pat 2021 m. spalio 8 buvo nubausta administracine nuobauda (1 t., b. l. 127), tačiau kita vertus kaltinamoji turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena šeimoje, nuo 2000 metų periodiškai dirbo (paskutiniu laikotarpiu Vokietijoje) (1 t., b. l. 128), šiuo metu turi naują kontraktą analogiškam slaugytojos ir namų ūkio tvarkymo darbui (1 t., b. l. 73-95) ir laikinai (kol tęsiasi šis jos baudžiamasis procesas) registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ministerijos, - kaltinamoji pragyvena iš savo darbo, yra motyvuota taip gyventi ir ateičiai, taip pat yra motyvuota įveikti polinkį alkoholiui, pati savanoriškai ėmė lankyti AAA susirinkimus, taip pat informavo jos psichikos sveikatos priežiūrą vykdančius gydytojus apie polinkį į alkoholį, kad išvengti tokios būsenos, kurioje nusikalto (psichotropinių medžiagų vartojimo kartu su alkoholiu), ateityje.

15. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas vertina visišką jos prisipažinimą kalta, reiškiamą labai nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamo poelgio bei savo parodymais padėjimą teismui nustatyti visas esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja tai, kad: a) kaltinamoji byloje nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą įvykdė būdama recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), b) kaltinamoji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio iki artimo vidutiniam girtumo, kas kartu su pavartotais psichotropiniais vaistais, tiesiogiai priežastingai ir sąlygojo nusikalstamus kaltinamosios veiksmus, ką ji ir pati teisme visiškai pripažino. Savo ruožtu atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio svorį (reikšmę) teismas vertina apylygiu.

16. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, dar labiau teigiama ir mažiau pavojinga įvertinus ir pačios kaltinamosios asmenybę, nustačius tiek atsakomybę lengvinančią, tiek ir sunkinančių aplinkybių, kurių tarpusavio lyginamąjį santykį vertinant apylygiu, yra teisinga kaltinamajai paskirti baudos bausmę, savo dydžiu dar artimą minimaliam, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalaus dydžio (trukmės) bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau, buvo nustatyta ir šios kaltinamosios bei nagrinėjamos byloje jos nusikalstamos veikos pavojingumą didinančių aplinkybių. To pagrindu kaltinamajai I. U. paskirtina 72 MGL/BBND (3600 Eur) baudos bausmė (BK 286 straipsnis, 61 straipsnio 2 ir 3 dalis, 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės rūšį ir dydį individualizavusias aplinkybes, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus adekvati ir proporcinga kaltinamosios nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jos pačios pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelni, nei per griežta. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltę byloje visiškai pripažinusiai kaltinamajai skirtinai bausmei, atlikus teisiamajame posėdyje sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir parinkta bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 48 MGL/BBND (2400 Eur) baudos, kuriai laisvanoriškai atlikti (sumokėti) nustatytinas 2 m. terminas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į sudėtingą kaltinamosios turtinę padėtį, laikiną nedarbą ir ribotas numatomas pajamas artimoje ateityje, taip pat šiuo nuosprendžiu nustatomas dar ir kitas pinigines prievoles (dėl žalos atlyginimo). Kaltinamoji bylos procese sulaikyta nebuvo, todėl įskaitymams pagrindo nėra.

17. Kaltinamajai I. U. byloje dar ikiteisminio tyrimo stadijoje yra paskirta ir taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 70-72), tinkamai, ją naikinti ar keisti šiame proceso etape poreikio nėra, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ši kardomoji priemonė panaikintina. Daiktinių įrodymų bei valstybei atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

18. Dėl civilinių ieškinių. Kaltinamajai I. U., kaip atsakingai už inkriminuotais byloje nusikalstamais veiksmais (punktas 1) tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai padarytą žalą civilinei atsakovei, byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai : a) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV, Sodros) – dėl 544,75 Eur nusikalstama veika padarytų nuostolių Valstybinio socialinio draudimo fondui atlyginimo, įstatymo pagrindu paskyrus ir išmokėjus nukentėjusiai nuo kaltinamosios nusikalstamos veikos J. V. ligos išmokas už jos laikino nedarbingumo laikotarpį pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą (1 t., b. l. 33-35); b) Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – ir TLK) – dėl 42,64 Eur nusikalstama veika padarytų nuostolių Valstybinio sveikatos draudimo fondui atlyginimo, įstatymo pagrindu apmokėjus už neatidėliotinas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ „Vilkaviškio ligoninėje“ nukentėjusiai nuo kaltinamosios nusikalstamos veikos J. V. pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą (1 t., b. l. 44-46). Abiejų ieškovų byloje pareikšti atgręžtiniai reikalavimai kaltinamajai teismo pripažįstami pareikštais teisėtais pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 6.290 straipsnio 3 dalimi, reikalavimų dydis yra pagrįstas prie ieškinių pridėtais priedais ir teismui abejonių nekelia, ginčo dėl to byloje nekėlė ir kaltinamoji bei kt. proceso dalyviai, todėl teismas pripažįsta, jog abu civiliniai ieškovai turi galiojančią ir kaltinamosios, kaip civilinės atsakovės, vykdytiną reikalavimo teisę į patirtų netiesioginių nuostolių visišką atlyginimą. Be to, bylą nagrinėjant teisme, profesionalaus teisininko (advokato) atstovaujama (ginama) kaltinamoji abu ieškinius visiškai pripažino, teismas neturi pagrindo ieškinių pripažinimo iš kaltinamosios nepriimti, kadangi tai visiškai atitinka kitus bylos duomenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis), todėl abu civiliniai ieškiniai visiškai patenkintini. Atsižvelgiant į kaltinamosios, kaip civilinės atsakovės prašymus, sudėtingą jos turtinę padėtį, o taip pat prokuroro ir gynėjo poziciją, nesant prieštaravimų iš ieškovų, teismo sprendžiama laisvanoriškam šiuo nuosprendžiu nustatomų žalų atlyginimų prievolių įvykdymui kaltinamajai nustatyti 6 mėn. terminą nuo pastarojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

I. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nuteisti ją 72 MGL/BBND (3600 Eur) bauda. Šiai bausmei taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, ją sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę bausmę - 48 MGL/BBND (2400 Eur) baudą, kuriai laisvanoriškai įvykdyti (sumokėti) nustatyti 2 m. (dvejų metų) terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl 544,75 Eur nusikalstama veika padarytų netiesioginių nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą patenkinti visiškai ir priteisti šiai biudžetinei įstaigai iš nuteistosios I. U. 544,75 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 75 ct.) nuostolių atlyginimo. Laisvanoriškam nustatomos nuostolių atlyginimo prievolės įvykdymui nustatyti 6 mėn. (šešių mėnesių) terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 42,64 Eur nusikalstama veika padarytų netiesioginių nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą patenkinti visiškai ir priteisti šiai biudžetinei įstaigai iš nuteistosios I. U. 42,64 Eur (keturiasdešimt du eurus 64 ct.) nuostolių atlyginimo. Laisvanoriškam nustatomos nuostolių atlyginimo prievolės įvykdymui nustatyti 6 mėn. (šešių mėnesių) terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.