Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei, gynėjams advokatėms Eleonorai A. U. ir I. K., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. B. ir A. B., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 7 klasių išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 6 klasių išsilavinimo, Balsių pagrindinės mokyklos 7 klasės moksleivė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. ir I. N. pagrobė svetimą turtą, t. y. jos 2012-03-02, laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 12.00 val., būdamos nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. namuose, (duomenys neskelbtini), P. L. nukreipiant nukentėjusiųjų dukros D. B. dėmesį, I. N. iš kambaryje sekcijoje esančios papuošalų dėžutės pagrobė nukentėjusiajai A. B. priklausantį turtą, t. y. auksinius auskarus su baltais akmenukais, vertė 550 Lt, auksinį žiedą su trimis nedideliais deimantais, vertė 3400 Lt, vestuvinį auksinį žiedą, vertė 600 Lt, auksinį žiedą su rausva akute, vertė 450 Lt, auksinį žiedą su trimis bangelėmis, vienoje bangelėje yra baltų kristalo akyčių, vertė 600 Lt, auksinį žiedą su gėlyte, vertė 400 Lt, auksinius auskarus su perliukais, vertė 700 Lt, vieną auksinį auskarą, vertė 130 Lt, moterišką auksinę grandinėlę, vertė 300 Lt, auksinį kryželio formos pakabuką, vertė 250 Lt, taip pat iš papuošalų dėžutės pagrobė nukentėjusiajam E. B. priklausantį auksinį vestuvinį žiedą, vertė 600 Lt, vyrišką auksinę grandinėlę, vertė 2400 Lt, vyriškas auksinis žiedas, vertė 1700 Lt, toje pačioje sekcijos lentynoje iš maišelio paėmė 10 ir 5 eurų kupiūras, vertė 51,80 Lt, tą pačią dieną nuėjusios į lombardą žiedą ir auskarus iškeitė į pinigus, kuriuos abi pasidalino, tokiu būdu pagrobė svetimą - nukentėjusiesiems A. B. ir E. B. priklausantį 12131,80 Lt vertės turtą.

P. L. teisme kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad susitikusios ji ir I. N. nusprendė nuvažiuoti pas Deimantę. Ten nuvažiavo žinodamos, kad paims auksą, nes su Irma susitarė, kad ji nukreips Deimantės dėmesį, o Irma paims auksą. Taip ir padarė. Sužinojusi, kad Irma paėmė daiktus, jos išėjo į laiptinę, kur Irma iš rankovės ištraukė auskarus ir vieną žiedą. Ji paėmė auskarus, Irmai liko žiedas. Išvažiuodamos iš namo lifte jos pasidalino paimtus eurus. Irma jai davė 5 eurus, pasiliko 10. Nuvažiavusios į lombardą norėjo auksą parduoti, tačiau paprašė dokumentų. Kitame lombarde dirbinius priėmė ir davė 210 litų. Ji Irmai davė 100 litų, sau pasiėmė 110. Pinigus išleido parduotuvėje nusipirkdama alkoholio, kitą maistą.

I. N. teisme kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad su Paulina sugalvojo neiti į pamokas ir nueiti pas Deimantę, kur paimti auksą taip užsidirbant pinigų. Kai ji ėmė auksą, Deimantė buvo netoliese virtuvėje, viską matė Paulina, pritarė galvos palinksėjimu imti papuošalus. Ji iš medinės dėžutės paėmė žiedą su gėlyte ir auskarus, juos įsikišo į rankovę. Su Paulina koridoriuje susitarė ir daiktus pasidalino, Paulina pasirinko auskarus. Vėliau prie kompiuterio Deimantė rodė interneto svetainę. Paprašius užrašyti jos adresą ji nuėji atnešti tušinuko ir rado eurus, kuriuos paėmė. Išėjusios jos išsikeitė eurus, po ko nuvažiavo į Kalvarijų turgų, į lombardą. Viename daiktų nepriėmė, o kitame už žiedą gavo 100, o už auskarus 110 litų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. B. teisme parodė, kad kovo 2 d. apie 9.15-9.30 grįžo namo po darbo. Namie matė visas tris mergaites prie kompiuterio. Susirinkęs daiktus jis už pusvalandžio išėjo. Apie vagystę sužinojo vėliau, gal po savaitės. Žmona ieškojo žiedo, tačiau jo nerado. Vakare apžiūrėję vienoje molinėje dėžutėje nerado aukso žiedo su kaina, grandinėlės, kryželio. Kitoje dėžutėje nebuvo kitų daiktų. Tą patį vakarą iškvietė policiją, kuri atvažiavo apie 2 valandą nakties, t. y. gal po 5-6 val. Vėliau tyrimo metu jis patikslino pagrobtų daiktų kainą pagal parduotuvėse rastus panašius dirbinius, kainą mažino, nes daugelis daiktų buvo ne nauji, nešioti. Prašo priteisti ir neturtinę žalą, nes prarado daiktus, kurių tokių pat nebegali nusipirkti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. teisme parodė, kad ji papuošalus kartais nešioja, kartais jų nesideda. Pas Deimantę buvo atėjusios draugės. Po to ji kažkurį rytą ieškojo žiedo, tačiau nerado. Vakare pamatė, kad papuošalų nebėra. Pasikvietė vaikus, vyras prisiminė, kad pas Deimantę buvo draugės. Daiktų dingimą pastebėjo apie 20-21 val., o policija atvyko tarp 24-2 val. Per tą laiką jie abu su vyru įvertino daiktus. Ji prašo 3000 litų neturtinės žalos dukrai, kuri pradėjo vengti vaikų, prarado pasitikimą draugais, ir 3000 litų sau, nes prarasti papuošalai jai yra brangūs.

Liudytoja D. B. teisme parodė, kad buvo namie, nes blogai jautėsi. Jai parašė Irma, kad nori ateiti. Irma atėjo su Paulina. Jos buvo prie kompiuterio, kai viena iš atėjusių merginų nuėjo į tualetą. Buvo grįžęs tėtis, po pamokų grįžo brolis. Apie 13 valandą draugės išėjo. Prieš tai mama tikrino daiktus, niekas nebuvo dingę. Po to pas ją buvo atėję draugai, bet tuo metu tėvai buvo namie. Vėliau mama ieškojo auskarų ir pamatė, kad jų nėra. Tuo metu būdama su Irma ir Paulina ji svetainėje šių merginų nematė. Susirašinėjant per „Facebook“ jos neigė, kad paėmė daiktus. Dabar ji atsargiau renkasi draugus, šiems skiria mažai laiko, nes daug mokosi ir sportuoja.

Kitų įrodymų vertinimui teisme buvo pagarsinti ikiteismini tyrimo metu duoti liudytojų K. J. ir A. B. parodymai.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad E. B. 2012-03-13 d. 1.50 val. raštu pareiškė apie vagystę, nurodydamas pagrobto turto vertę (b. l. 5).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasi butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje – kur svetainėje stovi spinta, ant lentynos padėtos dvi papuošalų dėžutės, atitinkančios teisme apklaustų asmenų parodymus (b. l. 7-10).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti tyrimo metu nukentėjusiojo E. B. pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti dėvimi juvelyriniai dirbiniai (b. l. 90-92).

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad P. L. ir I. N. veikdamos bendrininkų grupėje, nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. namuose iš kambario sekcijoje esančių papuošalų dėžučių pagrobė nukentėjusiesiems A. B. ir E. B. priklausančius auksinius papuošalus ir pinigus. P. L. ir I. N. kaltę pripažino iš dalies teigdamos, kad pagrobė tik vieną auksinį žiedą, vieną porą auskarų ir 15 eurų, tačiau tokie kaltinamųjų parodymai paneigiami kita bylos medžiaga. Nukentėjusieji E. B. ir A. B. nuosekliai ir vienodai tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad iš jų buvo pavogti eilė juvelyrinių dirbinių, kuriuos išvardino jau pirminiame protokole-pareiškime (b. l. 5). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad juvelyrinius dirbinius galėjo pagrobti kiti asmenys. Nukentėjusieji ir liudytoja D. B. pripažino, kad po P. L. ir I. N. įvykdytos vagystės jų namuose nors ir lankėsi kiti asmenys (D. B. draugai). tačiau jie ateidavo tėvams esant ir būnant svetainėje, kur buvo laikomi juvelyriniai dirbiniai. Iki apsilankant bute P. L. ir I. N. visi papuošalai nukentėjusiųjų keletas dienų prieš tai buvo matyti kaip esantys padėtoje vietoje. Tokiu būdu nei iš pačių kaltinamųjų, nei iš nukentėjusiųjų ar liudytojos D. B. parodymų teismas nenustatė, kad juvelyrinius dirbinius galėjo pagrobti kiti asmenys, kas šalina bet kokias prielaidas abejoti, kad visus nukentėjusiųjų nurodytus juvelyrinius dirbinius veikdamos bendrai pagrobė būtent P. L. ir I. N.. Abi kaltinamosios pripažino, kad į butą atėjo tikslu pagrobti auksą, jos bute buvo ilgą laiką, abi pripažino, kad paėmus ir pasidalinus auksinį žiedą ir auskarus sugrįžo į butą ir ten toliau buvo, kol nepagrobė kito turto, t. y. pripažintų eurų. Šios aplinkybės, protokole-pareiškime policijos įstaigai nurodyti duomenys, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, atitinkantys įvykio vietos apžiūros protokole ir tyrimo metu pateiktų fotonuotraukų turinio duomenis patvirtina P. L. ir I. N. nusikalstamų veiksmų turinį, šių duomenų ir kaltinamųjų parodymų visuma yra pakankama P. L. ir I. N. kaltei atskleisti ir pagrįsti.

Kaltinamųjų nusikalstama veika tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, teisme prokurorė prašė kaltinamųjų veiką kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Išnagrinėjus bylą teismas nenustatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. numatytų vagystės kvalifikuojančių požymių, todėl pripažinus, kad be leidimo buvo pasisavintas ir taip slapta pagrobtas svetimas turtas, kurio vertė viršija nedidelę, tačiau nesiekia didelės įstatymo numatytos ribos, padaryta veika atitinka paprastos vagystės nusikaltimo sudėtį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. I. N. ir P. L. veikė iš anksto susitarusios ir pasiskirsčiusios savo vaidmenis, t. y. bendrininkaudamos. I. N. atliko vykdytojos veiksmus, tuo tarpu P. L. tyčia siekė nukreipti D. B. dėmesį taip šalindama kliūtis nusikalstamai veikai daryti, todėl jos veika kvalifikuotina ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d..

Kaltinamųjų P. L. ir I. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinti tai, kad kaltinamosios prisipažino padariusios nusikalstamą veiką, nors jos abi dėl to nuoširdžiai gailėjosi, nes kaltinamosios nepripažino pagrobusios visą jiems inkriminuotą turtą. Nėra pagrindo kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, nes tik viena iš kaltininkių atliko vykdytojos veiksmus (baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d.).

Sprendžiat P. L. ir I. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad abi jos nesulaukusios 18 metų amžiaus, t. y. būdamos nepilnametėmis, pirmą kartą, t. y. būdama neteistomis ir nebūdama atleistomis nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Abi jos nors ir teigė nepagrobusios viso joms inkriminuoto turto, tačiau savo kaltę kiekviena pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką. P. L. veikė kaip padėjėja, iki įvykio nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 44), mokosi ir šiuo metu gydosi priklausomybės ligų centre, savo elgesiu įrodė pakeitusi gyvenimo būdą ir požiūrį į dorovines bei socialines vertybes, pašalino sau neigiamos įtakos aplinką. I. N. nėra bausta administracine tvarka (b. l. 64), nusikaltimo padarymo ir šiuo metu mokosi, gyvena pilnos sudėties šeimoje. Abi teisiamosios pažadėjo nebenusikalsti ir vykdyti privalomas teisės normas. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad P. L. ir I. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas mato galimybę nustatęs visas baudžiamojo įstatymo privalomas sąlygas atleisti jas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį. Kartu siekiant paveikti P. L. ir I. N. sąmonę ir elgesį taip, kad jos ateityje vykdytų ne tik įstatymų, bet ir kitų teisės normų reikalavimus, joms skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

E. B. tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius dėl 12 231,80 Lt turtinės žalos (b. l. 14-15) ir 1000 Lt neturtinės žalos (b. l. 16) atlyginimo. A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 22).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Įvertinęs tai teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo yra teisėti ir nagrinėtini byloje.

Spręsdamas E. B. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 12 231,80 Lt turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieškovas reikalauja atlyginti žalą už pagrobtą turtą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimą Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ teismų praktikoje pripažįstama, jog turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, kai byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad pagrobtų daiktų vertė pagal jų pirkimo sandorius nebuvo ir negali būti nenustatyta. Nukentėjusieji teisme parodė, kad pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertę jie pradžioje vertino savo įsitikinimu, vėliau pareikšdami civilinį ieškinį pagal rinkos (parduotuvėse esančių panašių daiktų) vertę, kartu atsižvelgiant į daiktų nusidėvėjimą. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad prašomos atlyginti turtinės žalos dydis įrodytas nukentėjusiųjų parodymais, atitinka rinkos vertę ir protingumo kriterijų, padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais veiksmais, todėl ji solidariai priteistina iš kaltinamųjų, o iki jų nepilnametystės ir iš atsakingų už jų veiksmus asmenų.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas pastebi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Įvertinęs minėto straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinės žalos turinį teismas pripažįsta, kad nukentėjusieji dėl prarasto turto, nebeatstatomos suteiktos asmeninės vertės daiktams netekimo patyrė pergyvenimus, kurie tačiau neatitinka reikalaujamos neturtinės žalos dydžio. Jokių neturtinės žalos pasekmių sveikatai teismas nenustatė. A. B. savo ieškiniu prašė atlyginti 3000 litų sau ir 3000 litų neturtinę žalą dukrai, kurios turinys nepasitvirtino. Nukentėjusios teigtas dukros prarastas pasitikėjimas draugais nėra neturtinės žalos turinys, bet padarytos išvados ir pokyčiai formuojant savo pažiūras. Be to, pati nukentėjusiųjų dukra D. B. pripažino, kad su draugais ir toliau bendrauja, tačiau tam skiria mažiau laiko ne dėl įvykio pasekmių, bet dėl asmeninių pomėgių ir veiklos. Tokiu būdu spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, jų amžių, kaltės formą, teisingumo ir protingumo kriterijus. Remiantis išdėstytais pagrindais ir motyvais, pagrobto turto moteriškų ir vyriškų daiktų kiekiu teismas neturtinę žalą įvertina ir priteisia E. B. 40 Lt, A. B. 100 Lt.

Kardomosios priemonės P. L. ir I. N. nebuvo paskirtos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. L. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str., 93 str. 2 d. P. L. skirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti ją per šį laikotarpį tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

I. N. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str., 93 str. 2 d. I. N. skirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti ją per šį laikotarpį tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Iš P. L., o jai neturint savarankiško turto iki pilnametystės ir iš jos atstovų pagal įstatymą, bei I. N., o jai neturint savarankiško turto iki pilnametystės ir iš jos atstovų pagal įstatymą, solidariai priteisti:

- E. B. 12 231,80 Lt (dvylika tūkstančių du šimtus trisdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt centų) turtinės žalos ir 40 (keturiasdešimt) litų neturtinės žalos atlyginimą;

- A. B. 100 (vieną šimtą) litų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.