- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-372-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01321-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- Vaikų išlaikymo fondo administracija
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-372-159/2012
Teisėja Raimonda Kulberkienė (Proceso Nr. 2-25-3-01321-2011-3)
NUTARTIS
2012 m. balandžio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1498-206/2011 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei D. L. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo nutraukimo, trečiasis asmuo Vaikų išlaikymo fondo administracija ir institucija, teikianti išvadą Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. L. 2011-08-12 teismui pareiškė ieškinį. Juo teismo prašė nutraukti Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-12-01 sprendimu nepilnamečiams vaikams: dukrai V., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui T., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo priteistą išlaikymą po 100 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2008-12-10 iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-12-01 sprendimu nutraukta jo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi susitarta, kad po santuokos nutraukimo jų nepilnamečių vaikų: dukros K., gim. (duomenys neskelbtini), dukros V., gim. (duomenys neskelbtini), dukros B., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. L. jos gyvenamojoje vietoje; kad ieškovas kiekvienam vaikui mokės po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir pasidalytas santuokos metu įgytas turtas: 2/3 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalys atiteko D. L., 1/3 dalis minimo buto atiteko ieškovui. Nepilnamečiams vaikams reguliariai teikė išlaikymą, dirbo UAB „Lukoil Baltija Servis“, tačiau 2008 metais neteko darbo. 2008 m. gruodžio mėnesį susitikęs D. L. susitarė su ja, kad jai parduos 57 274 Lt vertės 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį už simbolinę 10 000 Lt kainą, likusieji 47 274 Lt bus įskaityti nepilnamečių vaikų išlaikymui. Kretingos 1-ajame notarų biure 2008-12-10 sudaryta 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Tą pačią dieną D. L. surašė raštelį, kad iš jo nereikalaus išlaikymo vaikams, ieškovas parašė, kad nereikalaus iš vaikų išlaikymo senatvėje. Pasirašius tokį susitarimą išlaikymas vaikams buvo nutrauktas. D. L. tokio jų susitarimo nesilaikė ir slapta pateikė prašymą Vaikų išlaikymo fondo administracijai dėl lėšų mokėjimo vaikų išlaikymui. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos sprendimu vaikams V., T. ir B. kas mėnesį buvo mokamos po 100 Lt išmokos kiekvienam vaikui. Gavęs iš minimo Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos raštą ieškovas suprato, kad D. L. jį apgavo, nes nepranešė apie jų susitarimą. Fondo administracija reikalauja, kad ieškovas sumokėtų 5 706,47 Lt skolą, ją sudaro nuo 2009-08-07 išmokėtos išmokos ir 5 proc. metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo. D. L. nepagrįstai kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl vaikų išlaikymo, ieškovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nuo 2008-12-10 išlaikymo neteikė, nes pagal pasirašytą susitarimą išlaikymas nepilnamečiams vaikams atiteko turtu (b. l. 2–4).
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-10-10 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad bet koks susitarimas, prieštaraujantis įstatymui, yra negaliojantis. Nė viena šalis neturėjo teisės savo surašytu rašteliu pakeisti priimtą teismo sprendimą ir jo vykdymą, nes raštelyje surašytas susitarimas nepatvirtintas teismo, bet prieštarauja tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principui, kad tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo ir kad toks atsisakymas negalioja (b. l. 63–65).
Šalies argumentai
Ieškovas V. L. 2011-10-18 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą. Priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad nepilnamečiams vaikams: dukrai V., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas atiteko turtu – 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi – ir nuo 2008-12-10 nutraukti išlaikymą nepilnamečiams pagal surašytą susitarimą. Nurodo, jog atsakovei priteista 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, apeliantui – 1/3 minimo buto dalis. Iki 2008-12-10 išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikė reguliariai, jokių nesusipratimų nebuvo. 2008 m. nutarė parduoti jam priklausančio 57 274 Lt vidutinės vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį. Su buvusia žmona D. L. susitarė, kad ji sumoka jam 10 000 Lt, o 47 274 Lt įskaitys nepilnamečių vaikų išlaikymui turtu ir iš jo nereikalaus pagal teismo sprendimą priteisto išlaikymo kas mėnesį po 100 Lt iki vaikų pilnametystės. 2008-12-10 notarinėje kontoroje sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, joje nurodyta, kad 1/3 buto dalies rinkos kaina yra 57 274 Lt, tačiau atsakovei ši buto dalis parduota tik už 10 000 Lt. Tą pačią dieną atsakovė parašė raštelį, jame nurodė kad „Aš, D. L. iš V. L. už 10 000 Lt pirko 1/3 buto, (duomenys neskelbtini). Iš V. L. nereikalausiu vaikų išlaikymui“. Atsakovė prižadėjo atsiimti iš antstolės vykdomąjį raštą. Tais pačiais metais atsakovė kreipėsi į antstolę R. V., nurodydama, kad ji nereikalauja išlaikymo vaikams iš vyro. Remdamasi D. L. prašymu 2009-01-16, antstolė R. V. kreipėsi į Palangos miesto teismą prašydama nutraukti išlaikymą vaikams, nes išieškotoja atsisakė išieškojimo ir priėmė patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą. 2009-01-16 Palangos miesto apylinkės teismo teisėjas nepatvirtino vykdomosios bylos nutraukimo. Atsakovė sužinojusi, kad teismas vykdymo nenutraukė, 2009 m. pateikė prašymą Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriui, prašydama mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Pagal minimo fondo 2009-10-06 direktoriaus įsakymą V. L., T. L. ir B. L. buvo mokama kas mėnesį po 100 Lt. D. L. dėl apgaulės už tą patį laikotarpį dvigubai gavo išlaikymą vaikams: iš fondo mokamus pinigus ir pasisavino jo 47 274 Lt vertės turtą. Apeliantas nebuvo informuotas, kad turi teikti išlaikymą vaikams ir apie tai sužinojo tik 2011 m. liepos mėnesį, gavęs pranešimą iš Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos ir reikalavimą sumokėti 5 706,47 Lt skolą, kurią sudaro išmokėtos išlaikymo išmokos D. L. nuo 2008-08-07 ir 5 proc. metinių palūkanų. Atsakovė kaltina apeliantą, kad jis piktybiškai vengia teikti išlaikymą vaikams pagal teismo sprendimą, ir siūlo iškelti baudžiamąją bylą. Toks savanaudiškas atsakovės elgesys nepateisinamas, ji apgavo apeliantą ir valstybę, nesąžiningu būdu reikalauja nepagrįsto išlaikymo vaikams.
Apeliantas galbūt, nežinodamas įstatymo reikalavimų, netinkamai įformino dokumentus, nepateikė teismui pareiškimo dėl nekilnojamojo turto – 1/3 buto dalies perdavimo vaikams, surašydamas su atsakove tik paprastą raštelį, tačiau faktiškai atsakovė ir vaikai gavo buto dalį, ja naudojasi iki šiol, vaikai nenuskriausti. Atsakovė prižadėjo apeliantui be teismo, gera valia, atsiimti iš antstolės vykdomąjį raštą ir nereikalauti išlaikymo, tačiau jį apgavo. Jei atsakovė būtų nesutikusi atsiimti iš antstolės vykdomąjį raštą, apeliantas buto dalį būtų pardavęs už 5 706,47 Lt, bet ne už 10 000 Lt, nes liko be buto ir su skolomis. Atsakovės teigimas, kad jis ne laiku teikdavo išlaikymą vaikams, melagingas. Nuo 1999-08-10 iki 2008-08-20 dirbo UAB „Lukoil Baltija“ ir jam darbovietė pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2004-03-24 vykdomąjį raštą kas mėnesį iš gaunamo uždarbio išskaičiuodavo nuo po 400 Lt ir pervesdavo į D. L. nurodytą sąskaitą. Jokio įsiskolinimo nebuvo. Tą aplinkybę patvirtina darbovietės išduota pažyma. Vaikų neskriaudė, jų iš namų nevarė, juos myli ir jais rūpinasi, laiku teikia išlaikymą (b. l. 69–71).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog nuo 2008-12-10 apeliantas išlaikymo visiškai nebeteikė, nors jo pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams nebuvo išnykusi. Atsakovė surašė tokio pobūdžio raštelį manydama, kad jis reikalingas sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Raštelio tekstą diktavo apeliantas, todėl į jo turinį atsakovė labai nesigilino. Apeliantas pažadėjo, kad išlaikymą geranoriškai teiks ir toliau rems savo nepilnamečius vaikus materialiai. Apeliantas žinojo, kad vykdymo veiksmai nenutraukti, tačiau nesiėmė teisinių veiksmų, kad apgintų neva pažeistas savo teises. Apeliantui nesiėmus jokių teisinių priemonių, atsakovė dėl sunkios finansinės padėties turėjo teisę kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą ir iš jo gauti išlaikymą vaikams, nes apeliantas nuo 2008-12-10 gera valia vaikams išlaikymo neteikė. Nesuprantami apelianto teiginiai, kad jeigu atsakovė būtų nesutikusi atsiimti iš antstolės vykdomojo rašto, tuomet jis būtų savo buto dalį pardavęs už 5 706,47 Lt, bet ne už 10 000 Lt, ir kad dabar liko be buto ir su skolomis. Teismui tenkinus apeliacinį skundą ir nutraukus išieškojimą nuo 2008-12-10 vaikai ne tik kad negautų jokio išlaikymo, jiems neatitektų joks turtas, bet ir atsakovė, kuri šiuo metu visiškai išlaiko visus vaikus, turėtų grąžinti sumokėtus jai 5 706,47 Lt. Apeliaciniame skunde keliamas naujas reikalavimas – pripažinti, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymas atiteko turtu, nes 2011-08-11 ieškinyje teismo buvo prašoma nutraukti Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-12-01 sprendimu priteistą išlaikymą (b. l. 80–83).
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo teismo, įvertinus visas bylos aplinkybes, savo nuožiūra spręsti apeliaciniame skunde iškeltus klausimus. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra formalus ir deklaratyvus, jame nepateikti teisiniai argumentai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo (b. l. 87–89).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Šis klausimas išspręstas Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-12-01 sprendimu. Juo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kad po santuokos nutraukimo jų nepilnamečių vaikų: dukros K., gim. (duomenys neskelbtini), dukros V., gim. (duomenys neskelbtini), dukros B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus motinos gyvenamojoje vietoje ir kad V. L. dukros K., gim., (duomenys neskelbtini) , dukros V., gim. (duomenys neskelbtini)., dukros B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir sūnaus T., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam vaikui kad mėnesį mokės po 100 Lt iki jų pilnametystės (b. l. 15–16).
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad 2003-12-01 teismo sprendimu nutraukus santuoką, jis nepilnamečiams vaikams reguliariai teikė išlaikymą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, nes į bylą pateiktas 2004-03-23 atsakovės D. L. prašymas Kretingos rajono apylinkės teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išlaikymo išieškojimo iš apelianto priverstine tvarka įrodo, kad po santuokos nutraukimo apeliantas geranoriškai išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė nuo 2004 m. vasario mėnesio. Antstoliui priėmus patvarkymą, išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo išieškomas iš apelianto gaunamo darbo užmokesčio UAB „Lukoil Baltija Servis“ (b. l. 25, 26). Teisėjų kolegijos manymu, toks išlaikymo teikimas negali būti laikomas geranorišku ir reguliariu, apeliantas pripažino, kad nuo 2008-12-10 išlaikymo nepilnamečiams vaikams nebeteikė.
Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad su atsakove susitarė, kad jai už 10 000 Lt bus parduota 57 274 Lt vertės buto dalis, o atsakovė iš jo nereikalaus išlaikymo vaikams. Nustatyta, kad 2008-12-10 sudaryta 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausiusios V. L., pardavimo už 10 000 Lt sutartis atsakovei D. L. (b. l. 6) ir tą pačią dieną –2008-12-10 – šalys pasirašė raštelį. Jame atsakovė nurodė, kad iš V. L. už 10 000 Lt nusipirko 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir iš V. L. nereikalaus išlaikymo vaikams. V. L. nurodė, kad senatvėje iš vaikų nereikalaus išlaikymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi minimo raštelio turinį, neturi pagrindo padaryti išvados, kad atsakovė apskritai atsisakė išlaikymo vaikams, pigiau nusipirkusi iš apelianto buto dalį ir kad išlaikymas įskaitomas parduoto turto verte, nes raštelyje konstatuotas V. L. priklausiusio buto dalies pirkimo faktas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi, nes tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims, tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja (CK 3.5 straipsnio 1 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, toks vaiko motinos pareiškimas ar vaiko tėvų susitarimas iki vaiko gimimo ar po jo nesukelia jokių teisinių pasekmių. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė išsaugojo teisę reikalauti išlaikymo vaikams, o apeliantui geranoriškai neteikiant nepilnamečiams vaikams išlaikymo, kreiptis į antstolį ir į Vaikų išlaikymo fondo administraciją. Kadangi pasirašytas raštelis nesukėlė nei apeliantui, nei atsakovei teisinių pasekmių, todėl apeliantas negali juo remtis, prašydamas nutraukti iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad nežinodamas įstatymo reikalavimų, netinkamai įformino dokumentus, nepateikė teismui pareiškimo dėl nekilnojamojo turto – 1/3 buto dalies perdavimo vaikams, surašydamas su atsakove tik paprastą raštelį, tačiau faktiškai atsakovė ir vaikai gavo buto dalį, ja naudojasi iki šiol, vaikai nenuskriausti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kadangi išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą gali pakeisti tik teismas (CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tai reiškia, jog norėdamas pakeisti išlaikymo formą apeliantas turėjo paduoti ieškinį teismui. Kitokios išlaikymo formos pakeitimo tvarkos įstatymas nenumato. Teismo sprendimu nepakeitus išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos, teismo sprendimas turi būti vykdomas, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją ir gauti išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas nuo 2008-12-10 teikė išlaikymą vaikams geranoriškai (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad atsakovė D. L. nepagrįstai gavo išlaikymą vaikams iš valstybės ir apelianto, nes pagal pirkimo–pardavimo sutartį ji iš apelianto buto dalį įsigijo už 10 000 Lt, minimą buto dalį įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis. Sutarčių laisvės principas leidžia sutarties šalims pasirinkti jiems priimtiną daikto pardavimo kainą, ji gali skirtis nuo VĮ Registrų centro apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės. Apelianto nurodoma 1/3 buto dalies vertė yra preliminari ir nuo tikrosios vidutinės rinkos vertės gali skirtis, įvertinus, kad butas nebuvo padalytas ir nebuvo nustatyta jo naudojimosi tvarka. 2010-12-10 pirkimo–pardavimo sutartis įrodo, kad apeliantui priklausiusi 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis perleista atsakovei, bet ne šalių nepilnamečiams vaikams. CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad turtas turi būti priteisiamas vaikui. Vaikams turtas neatiteko, todėl atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, negalima teigti, kad apeliantas teikė išlaikymą savo vaikams turtu. Išlaikymas vaikams yra reikalingas nuolat, todėl turtas, kuris nepriklauso vaikams ir jis nėra naudojamas tenkinant vaikų interesus, negali būti laikomas kaip išlaikymo teikimo būdas.
Apeliaciniame skunde apeliantas kelia naują reikalavimą – pripažinti, kad nepilnamečiams vaikams: dukrai V., gim. (duomenys neskelbtini). dukrai B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui T., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymas atiteko turtu – 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, tačiau 2011-08-12 teismui pareikštu ieškiniu prašė nutraukti Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-12-01 sprendimu priteistą išlaikymą (b. l. 2–4). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškiniu V. L. teismo prašė nutraukti tam tikrus teisinius veiksmus (CK 1.138 straipsnio 5 dalis), o apeliacinio skundo reikalavimas yra susijęs su tam tikrų teisių pripažinimu (CK 1.138 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes apeliacinio skundo reikalavimas prieštarauja CPK 312 straipsniui, draudžiančiam apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė, sudarydama dalies nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nesiekė, kad vaikams išlaikymas būtų teikiamas turtu, atsakovės atsisakymas reikalauti išlaikymo savo vaikams nesukuria jokių teisinių pasekmių, apeliantas įgyvendindamas savo teises nebuvo pakankamai atidus ir apdairus, už parduotą turto dalį gavo pinigus, vaikams nuosavybės teisės pagal pirkimo–pardavimo sutartį į nekilnojamojo turto dalį neperėjo, apeliaciniame skunde keliamas naujas reikalavimas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išlaidų už advokato ar jo padėjėjo teikiamas paslaugas atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), kurios nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalų dydį.
Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 300 Lt išlaidų už teisines advokato padėjėjo paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 85, 86). Minėtos atsakovės patirtos išlaidos atitinka ir neviršija Rekomendacijos 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijos 8.11 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.