Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1716-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
1-1716-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01277-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1716-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01277-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, bet registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2017 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį paskiriant 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, bauda sumokėta;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2018 m. sausio 7 d. apie 00.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,53 promilių girtumas) konflikto metu, vieną kartą pastūmė savo mamą S. J. bei tris kartus jai sudavė rankomis į nugarą, po ko griebė rankomis už plaukų ir tempė, tuo sukeldamas S. J. fizinį skausmą.

2018-01-07 ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama S. J., savo patėviu (mamos vyru) V. J. bei savo broliu M. J.. Pastaruoju metu tarp jo ir mamos kildavo žodiniai konfliktai dėl jų bendro gyvenimo. 2018 m. sausio 7 d. naktį, namuose tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Susistumdymo metu jis galimai savo mamai sukėlė fizinį skausmą. Dėl tokio savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi. Jis yra pasiruošęs atsiprašyti savo mamos ir susitaikyti su ja. Konflikto metu buvo ir jo patėvis, kuris apramino jį ir fiziškai sulaikė, todėl įvykio metu tarp jo ir V. J. galėjo būtu fizinis kontaktas. Jis tyčia sužaloti savo mamos ir savo patėvio, ar sukelti jiems fizinio skausmo nenorėjo. Šiuo metu, kol vyks minėto įvykio tyrimas, jis nori išeiti iš mamos buto, kad nesikartotų konfliktai. Jis turi galimybę gyventi šeimos bute esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 57).

Per papildomą apklausą ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad 2018 m. sausio 7 d. apie 00.01 val. grįžo į namus neblaivus su taksi automobiliu. Grįžo namo su tikslu pasiskolinti iš mamos pinigų. Grįžęs į butą, paprašė mamos paskolinti pinigų, tačiau mama jų nepaskolino ir liepė eiti miegoti. Jis nesutiko to daryti, todėl būnant su mama svetainėje tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis nurodo, kad buvo neblaivus, daug ko nepamena. Pamena tik tiek, kai jis pastūmė mamą, tačiau kaip ir kiek kartų negali pasakyti. Nepamena ir įtarime minimų kitų veiksmų. Tačiau jis nurodo, kad taip galėjo padaryti, kadangi jo mama negalėjo meluoti apie paties atliktus veiksmus. Sutinka visiškai su įtarime minimais veiksmais. Dėl tokių savo veiksmų jis labai gailisi, pasižada daugiau taip nebedaryti. Jis nurodo, kad jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs (b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2018 m. sausio 7 d. apie 00.05 val. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), su vyru V. J. ir sūnumi M. J.. Tuo metu į namus grįžo kitas sūnus G. K. Jis grįžo neblaivus. Iš pradžių jis jos maloniu tonu paprašė duoti pinigų. Tikslios sumos įvardinti, ji negali. Kiek pamena G. K. prašė 20 ar 50 eurų. Tikslios priežasties kam reikalingi pinigai, G. K. neįvardino. Kadangi dienos metu, ji sūnaus G. K. prašymu davė jam 50 eurų, todėl vėl duoti pinigų jam nebeketino. Toks jos sprendimas G. K. supykdė. Tuo metu ji su sūnumi G. K. buvo svetainėje. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu G. K. įsiaudrino ir jai nedavus pinigų, G. K. ją nestipriai pastūmė. Vėliau jis rankomis pradėjo smūgiuoti jai per nugarą (kiek tiksliai kartų negali nurodyti), taip pat papešė jai už plaukų. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl tokių G. K. veiksmų, ji pradėjo šaukti. Tada į svetainę atbėgo jos vyras V. J.. Ji mano, kad vyras norėjo ją apginti. V. J. norėjo atitraukti G. K. nuo jos. Kaip toliau viskas vyko, ji nurodyti negali, kadangi nelabai pamena. V. J. su G. K. apsistumdė. Ji nurodė, kad įvykio pabaigoje ji su vyru paguldė G. K. ant sofos. Kitas sūnus M. J. buvo miegamajame. Ji būdama svetainėje sušuko jam, kad iškviestų policiją. Ji girdėjo, kaip M. J. paskambino bendrajam pagalbos centrui informuojant, kad mušama mama. Ji mano, kad sūnus pačio įvykio nematė. Iš jo elgesio suprato, kad šis įvykis jo neišgąsdino ir neigiamų pasekmių nesukėlė. M. J. buvo išvestas pas kaimynę, kad nematytų kaip atvyksta policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai G. K. išsivežė. Ji nurodė, kad į medikus nesikreipė ir žadėjo nesikreipti. Jai jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Taip pat nori pažymėti, kad turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio neteiks. G. K. jos atsiprašė, jie susitaikė. Ji tikisi, kad šis įvykis sūnui bus pamoka (b. l. 16-18).

Per papildomą apklausą ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. J. parodė, kad patvirtina pirminius parodymus ir papildomai paaiškina tai, kad sūnus G. K. 2018 m. sausio 7 d. įvykio metu stovėdamas priešais ją nestipriai pastūmė, mažiausiai 1 kartą, tačiau tiksliai negali nurodyti kiek kartų. Taip pat G. K. abejomis rankomis pradėjo smūgiuoti jai į nugarą kumščiais, mažiausiai tris kartus (tikslaus smūgių skaičių negali nurodyti) ir vieną kartą papešė už plaukų. Fizinis skausmas jai buvo sukeltas, tačiau pretenzijų sūnui neturi (b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad 2018 m. sausio 6 d. apie 23.50 val. jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), su žmona S. J. ir sūnumi M. J.. Į S. J. mobilaus ryšio telefoną paskambino jos sūnus G. K. Iš jų pokalbio turinio, jis suprato, kad G. K. grįžta namo taksi automobiliu ir prašo S. J. nusileisti į lauką ir sumokėti už suteiktas taksi paslaugas. Ji baigusi pokalbį nusileido į apačią. Netrukus jie abu (S. J. ir G. K.) grįžo į butą. Jie nuėjo į svetainę. Jis tuo metu su sūnumi M. J. buvo miegamajame. Miegamojo durys buvo pravertos. Iš pradžių jis girdėjo, kad žmona su G. K. bendrauja normaliu balso tonu, tačiau toliau pokalbiui vystantis peraugo į žodinį konfliktą. Jis išgirdęs riksmą, atsikėlė iš lovos ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Prieš išeinant jis padavė M. J. savo mobilaus ryšio telefoną, kad paskambintų bendruoju pagalbos telefonu, kadangi taip nėra buvę, kad S. J. taip šauktų. Išėjęs iš kambario, jis pamatė, kad G. K. žmoną tampo už plaukų. Tada jis tarp jų įsikišo. Rankomis apkabino G. K. ir su S. J. bendromis jėgomis, paguldė G. K. ant sofos, užkertant galimybę jam toliau naudoti fizinį smurtą. Jis laikė jam už kojų, o S. J. už rankų. Netrukus atvyko policija ir išsivedė G. K. Jis mano, kad M. J. paties įvykio nematė. Sūnus galėjo pamatyti tik kaip jo brolis G. K. gulėjo ant sofos ir buvo laikomas jo ir S. J., kai jis išeidinėjo pas kaimynę pro svetainę. Jo manymu, G. K. taip agresyviai elgėsi pirmą kartą. Kadangi jis pažįsta G. K. nuo 2003 ar 2004 metų, tai buvo pirmas toks agresyvumo protrūkis. Prieš jį fizinis smurtas nebuvo panaudotas, pretenzijų jis niekam neturi (b. l. 31-34).

Vyr. patrulės K. C. tarnybiniame pranešime pažymima, kad smurtą patyręs asmuo S. J. nurodė, kad smurtas pasireiškė fizinės jėgos prieš ją ir patėvį naudojimu (b. l. 9-10).

Apžiūros protokole stenografuoti M. J. ir kaimynės pokalbiai su Bendruoju pagalbos centru (b. l. 39-40).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji S. J. yra kaltinamojo G. K. motina, jie gyvena kartu viename bute, todėl yra laikytini artimaisiais giminaičiais ir šeimos nariais BK 140 straipsnio 2 dalies prasme.

Teismas pažymi, jog šioje byloje yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto metu ją nestipriai pastūmė, vėliau rankomis pradėjo smūgiuoti jai per nugarą, papešė už plaukų ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl tokių veiksmų ji pradėjo šaukti. Ji su vyru paguldė G. K. ant sofos. Iš svetainės sušuko miegamajame esančiam kitam sūnui, kad kviestų policiją. Su G. K. susitaikė (b. l. 16-18, 26-28). Liudytojas V. J. parodė, kad iš pradžių girdėjo G. K. ir žmoną bendraujant normaliu balso tonu, bet po to pokalbis peraugo į žodinį konfliktą. Jis išgirdęs riksmą, atsikėlė iš lovos ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Jis išgirdęs riksmą, atsikėlė iš lovos ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Bendromis pastangomis paguldė G. K. ant sofos (b. l. 31-34). Pats kaltinamasis taip pat pripažino, jog tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Susistumdymo metu jis galimai savo mamai sukėlė fizinį skausmą. Nepamena įtarime minimų kitų veiksmų, tačiau nurodo, kad taip galėjo padaryti, kadangi jo mama negalėjo meluoti apie jo atliktus veiksmus. Dėl tokių savo veiksmų jis labai gailisi, pasižada daugiau taip nebedaryti. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs (b. l. 58). Taigi, analizuojant nukentėjusiosios, liudytojo ir kaltinamojo parodymus matyti, kad visi šie asmenys tiesiogiai dalyvavo įvykyje, jų parodymai yra nuoseklūs ir sutampantys, abejoti jų patikimumu nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad parodymus patvirtina policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas (b. l. 9-10) ir pokalbių su Bendruoju pagalbos centru stenogramos (b. l. 39-40). Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją, trenkė jai į nugarą, pešė jai plaukus. Nors konkretus smūgių ir pastūmimų skaičius nenustatytas, tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Taip pat matyti, jog nukentėjusioji juto fizinį skausmą, dėl to netgi šaukė, tai girdėjo ir kaimynai. Teismui nėra abejonių, kad fizinį skausmą sukėlė būtent kaltinamojo veiksmai. Kaltinamasis savo veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Jie buvo nukreipti prieš motiną, su kuria gyvena kartu, taigi, prieš artimąjį giminaitį ir šeimos narį. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. K. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu, sutiko laikytis jam nustatomų įpareigojimų (b. l. 79-82).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (b. l. 67-68, 72-75), teistas (b. l. 70-71), nedirbantis, bet registruotas darbo biržoje (b. l. 76-77). Naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilių girtumas, b. l. 69) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas pažymi, jog skiriama bausmė turi būti proporcinga padarytam nusikaltimui. Byloje yra nustatyta, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, ši jam neturi pretenzijų. Liudytojas taip pat nurodė, jog tai buvo pirmas toks kaltinamojo agresyvumo protrūkis nuo 2003-2004 metų, nuo kada pažįsta kaltinamąjį. Taip pat pažymėtina, jog nusikaltimas buvo padarytas po to, kai kaltinamasis nakties metu grįžo namo neblaivus. Todėl konstatuojama, jog atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus geriausiai padės įgyvendinti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis, kartu nustatant kaltinamajam įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namie susijęs su darbu ar mokslu.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. sausio 7 d. 00.45 val. (b. l. 62) iki 2018 m. sausio 7 d. 16.57 val. (b. l. 63) išbūtas laikas (1 para), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

DVD diskas su Bendrojo pagalbos centro pokalbių išklotinėmis (b. l. 42) paliekamas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namie susijęs su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namie susijęs su darbu ar mokslu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. sausio 7 d. 00.45 val. iki 2018 m. sausio 7 d. 16.57 val. išbūtą laiką (1 parą), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

DVD diską su Bendrojo pagalbos centro pokalbių išklotinėmis palikti saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti G. K., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: