Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai N. V., pareiškėjos N. V. atstovei advokatei Z. K., suinteresuotam asmeniui, pareiškimu pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V. P., suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovui advokatui V. L., vertėjai D. S., liudytojai I. O. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P. ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. P. pareiškimą pareiškėjai N. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus pakeitė. Sutiko su V. P. pareiškimu, jog ji kartu su seserimi V. V. priėmė visą mamos palikimą. Paaiškino, jog su seserimi V. V. po mamos mirties liko gyventi 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties liko jos buto 1/3 dalis, spinta, veidrodis, televizorius ir kiti kilnojamieji daiktai. Sesuo V. V. sumokėdavo mokesčius už butą, pildydavo mokesčių dokumentus ir iki savo mirties gyveno bute, prižiūrėjo kilnojamuosius daiktus. Nurodė, jog gauna invalidumo pensiją ir dalį jos skirdavo mokesčiams už butą bei duodavo V. V. sumokėti. Sesuo susirgo, pradėjo vartoti alkoholį ir mirė. Papildė, jog po mamos mirties blogai buvo su sveikata, nevalgė. Nurodė, jog turi tik 35 proc. darbingumą, buvo mikroinsultas, yra neįgali, tačiau su psichine sveikata viskas gerai. Po sesers mirties prašo kaimynų pagalbos dėl mokesčių apskaičiavimo, nes viena to padaryti nesugebėtų.

Suinteresuotas asmuo V. P. pareiškimu (b.l. 36-41) pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriais prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti dalinai ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė motinos L. V., mirusios (duomenys neskelbtini), ½ dalį palikimo, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Paveldėjimo procedūrų atlikimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sutuoktinė V. V., mirusi (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po savo motinos L. V. mirties (duomenys neskelbtini), ½ dalį likusio palikimo priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Su pareiškėjos pareiškimu sutiko dalinai, nes manė, kad pareiškėja nepagrįstai ir neteisėtai pretenduoja į visą palikimą, likusį po jos motinos mirties. Pažymėjo, jog jo sutuoktinė V. V., jų abiejų susitarimu, dėl mamos L. V. ligos ir sesers N. V. neįgalumo, dažnai lankė savo mamą bei seserį, gyvenusias 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis jai priklausė nuosavybės teise. Paaiškino, jog nuo 2013 m. rudens V. V. pradėjo gyventi minimame bute, nes buvo reikalinga pagalba ir priežiūra ne tik motinai L. V., bet ir pačiai seseriai N. V.. Pažymėjo, jog gyvendama su seserimi ir motina iki savo mirties (duomenys neskelbtini) V. V. rūpinosi viso buto priežiūra, mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas mokėjimu ir k.t. Mirus L. V., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasiliko gyventi abi seserys ir abi jos naudojosi butu, jį valdė, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius ir jokių ginčų tarp jų dėl motinos palikimo nebuvo. Po sutuoktinės V. V. mirties yra paveldėjęs 1/3 dalį minimo buto, o dėl 1/3 dalies, priklausiusios L. V., kilo ginčas. Nurodė, jog bute tik nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradėjo pastoviai gyventi su sutuoktine V. V., kur ji su seserimi gyveno po motinos mirties. Po L. V. mirties visą jai priklausantį turtą lygiomis dalimis bei teisėmis, kaip pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, pradėjo valdyti mirusiosios dukros: jo sutuoktinė V. V. ir jos sesuo N. V.. Pažymėjo, jog V. V. niekada nebuvo atsisakiusi jai priklausančios paveldėti dalies sesers naudai. Mano, jog jo sutuoktinė aktyviais veiksmais priėmė palikimą, likusį po savo motinos mirties – rūpinosi ir ne tik nekilnojamuoju turtu (butu), bet ir jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika, rūbais, įvairiais namų apyvokos bei buities reikmenimis ir t.t.), todėl V. V. taip pat turėtų būti laikoma priėmusią palikėjos palikimą. Fakto, kad jo sutuoktinė V. V. priėmė palikimą, likusį po jos motinos L. V. mirties, niekas kitas, išskyrus teismą, nustatyti negali, nes palikimo, kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, galimas tiktai teismine tvarka.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. P., pareiškęs pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palaikė pareikštą pareiškimą. Nesutiko su pareiškėjos teismui pateiktu pareiškimu. Paaiškino, jog mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo iš bendrų pinigų visos trys bendrasavininkės. Mirus L. V. už butą mokesčius liko mokėti tokia pat tvarka abi seserys. Pažymėjo, jog N. V. buvo parašiusi notariškai patvirtintą įgaliojimą jo sutuoktinei N. V., kad laiku sutvarkyti palikimo dokumentus. Tačiau V. V. dėl nežinomų pareiškėjui priežasčių nenuėjo pas notarą ir praleido terminą palikimui priimti po savo mamos mirties. Patvirtino, jog V. V. liko su seserimi gyventi bute, ji mokėjo mokesčius už butą, nes N. V. sirgo, nevaikščiojo. Po L. V. mirties liko senos spintos, lovos, veidrodis tame buto kambaryje, kuriuo palikėja naudojosi. Seserys po mamos mirties naudojosi jos buto dalimi, senus L. V. daiktus liepė jam išmesti į šiukšlyną. Po sutuoktinės mirties pervažiavo į savo butą. Teismo posėdyje pareiškėjos pakeistam pareiškimo reikalavimui neprieštaravo. Tarp seserų nebuvo ginčo dėl buto mirusios mamos palikimo, todėl mano, jog seserys lygiomis dalimis priėmė savo mirusios motinos palikimą faktiškai pradėjusios paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuoto asmens, pareiškimu pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovas teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjos atstovės pasisakymu, jog abi seserys po ½ dalį priėmė savo mirusios mamos palikimą, faktiškai pradėjusios paveldimą turtą valdyti. Mano, jog teismas šiuo atveju turi tenkinti N. V. ir V. P. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimai tenkintini.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio gimimo įrašo kopijos (b.l. 5) nustatyta, kad N. V. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), jos motina L. V., tėvas – F. V.. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai taip pat yra L. V. ir F. V., ką patvirtina gimimo liudijimo kopija (b.l. 44,45). Iš mirties įrašo kopijos nustatyta, kad F. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). L. V. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina mirties įrašo kopija (b.l. 14). Pateikti rašytiniai duomenys, jog (duomenys neskelbtini) V. P. (santuokos metu vardas V.) (b.l. 43) susituokė su V. V. (b.l. 46) (sutuoktinių deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 48,49)), kuri mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina mirties įrašo ir santuokos liudijimo kopijos (b.l. 16,17,18,47,44). Po V. V. mirties nustatyta tvarka jos palikimą yra priėmęs V. P., ką patvirtina Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro liudijimo kopijos byloje (b.l. 50). 2017-03-01 notarine tvarka patvirtintu įgaliojimu N. V. įgaliojo V. V. vesti jos vardu paveldėjimo bylą po L. V. mirties, tam tikslui atstovauti notarų biuruose, antstolių kontorose ir kt., bei jos vardu pasirašyti ir paduoti pareiškimus (prašymus) notarui dėl palikimo priėmimo bei nuosavybės/paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt. VĮ Registrų centras Šiaulių filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamasis daiktas – 3 kambarių butas, įgytas 1992-02-13 pirkimo – pardavimo sutartimi, po 1/3 dalis nuosavybės teise priklausė V. V., N. V. ir L. V. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 19-20). Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės liudijimo, po L. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2017-10-03, Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure, nėra (b.l. 15). Pateikti rašytiniai įrodymai, jog 2017-10-17 nėra skolos už teiktas paslaugas (elektros energiją, gamtines dujas, šaltą vandenį ir tvarkytas nuotekas) į (duomenys neskelbtini), butą, (b.l. 23,24,25). N. V. yra neįgali, jos darbingumas 35 proc. (II gr.), ką patvirtina neterminuotai išduoto neįgaliojo pažymėjimo Serija NP Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensijos gavėjo pažymėjimo kopijos, ji gauna invalidumo pensiją, yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kiti susirgimai (b.l. 6,7,8-10,11,12,21-22).

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėja N. V. kreipdamasi į teismą, nurodė, kad po motinos L. V. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Taip pat pareiškimu į teismą kreipėsi suinteresuotas asmuo V. P., pareikšdamas savarankiškus reikalavimus, nurodydamas, jog ir sutuoktinė V. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini), po motinos L. V. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus pakeitė ir sutiko su V. P. pareiškimu, jog abi seserys N. V. ir V. V. lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, po motinos L. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti, tam neprieštaravo ir šalių atstovai.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p. paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad palikėjos L. V. dukros yra N. V. ir V. V.. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, šalių, jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertinant ir iš dalies liudytojos parodymus, kiek jie siejasi su bylos šios civilinės bylos esme, konstatuotina, jog tiek N. V., tiek ir V. V. kaip pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą įgijo teisę paveldėti po savo motinos L. V. mirties atsiradusį visą palikimą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. L. V. dukros N. V. ir V. V. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes jos abi liko gyventi jų po 1/3 dalį įgytame bute, juo naudojosi, juo rūpinosi, rūpinosi ir kitu motinos paliktu kilnojamuoju turtu, jį kaip išmanydamos tvarkė, t. y. palikimą priėmė pradėjusios faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Nors N. V. buvo notariškai įgaliojusi seserį V. V. kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, tačiau V. V. ir pati N. V. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. N. V. į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo negalėjo kreiptis ir dėl savo sveikatos būklės, ką patvirtina bylos rašytiniai įrodymai. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog ginčo tarp seserų dėl motinos palikimo nebuvo, todėl L. V. turto priėmimas, pradedant abiem seserims faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinių faktų nustatymas, pareiškėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad N. V. ir V. V. po motinos L. V. mirties priėmė jos visą palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti kaip savo, jį valdė, rūpinosi kaip savu turtu, bendrai mokėjo mokesčius už butą paslaugų tiekėjams, kaip išmanė tvarkė paveldėtus kilnojamuosius daiktus, patvirtina ne tik liudytoja I. O. J., bet ir tai, kad teismo posėdžio metu prieštaravimų dėl pareikštų pareiškimų reikalavimų nebeliko.

Priešingų šiems duomenų byloje nėra surinkta, todėl visų šių duomenų teismui pakanka prašomiems šalių juridiniams faktams nustatyti, tuo tenkinant pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimus, nes šių faktų nustatymas šalims sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 8 p.).

Šių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti (CPK 448 str. 1 d.).

Pareiškėjai kreipiantis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 443 str. 6 d.). Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, pareiškimu kreipiantis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama ir 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jo pagal įstatymą gali būti priteistina ½ dalis išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Tačiau abiejų pareiškėjų pareiškimus tenkinus, V. P. tenkanti ½ dalis iš 3,30 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kuri pažintina 50 proc., neviršija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iš jo valstybei šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimus.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje po motinos L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos ½ dalį likusio palikimo, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), trijų mėnesių laikotarpyje po motinos L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos ½ dalį likusio palikimo, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Apie palikimų priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.