- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-268-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB „Visi keliai“
- Atsakovas
- AAS „BTABalticInsuranceCompany“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Hegelmann transporte“
Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Visi keliai“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo,pareikštą atsakovui AAS „BTABalticInsuranceCompany“ filialui Lietuvoje, trečiasis asmuo UAB „Hegelmann transporte“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo draudimo išmoką- 3 982,25Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas teigė, kad 2018-10-24 sudarėsu trečiuoju asmeniu krovinių vežimo organizavimo sutartį Nr. 20181024, kurios pagrindu trečiasis asmuo pateikė ieškovui užsakymą 2019KMA723WEEK 28-30 dėl krovinio nuvežimo maršrutu Nazre Prancūzija - Marly, SaintQventin, Prancūzija. 2019-07-25 ieškovas autovežiu nugabeno krovinį- naujus lengvuosius automobilius Citroen maršrutu Nazre Prancūzija - Marly, SaintQventin, Prancūzija, pagal 2019-07-25 CMR važtaraštį. Atvežus ir iškraunant krovinį iš autovežio, iškrovimo metu ieškovo vairuotojas apgadino automobilį Citroen BerlingoVIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apgadinimas buvo užfiksuotas fotografijose, taip pat gavėjo, priimant krovinį ir pridėtas prie CMR važtaraščio. Dėl apgadinto krovinio ieškovui buvo pateikta trečiojo asmens pretenzija, kuria reikalaujama atlyginti 5 482,25 Eur žalą. Žalos dydį sudaro sugadinto automobilio remonto išlaidos, taip pat automobilio nuvertėjimas, kadangi apgadinto ir suremontuoto automobilio nebegalima parduoti kaip naujo, automobilio gabenimo, dokumentų, vertės perskaičiavimo išlaidos. Ieškovas žalą pagal pretenziją dėl krovinio apgadinimo bei jo vertės sumažėjimo sudengė su mokėjimais už vežimo paslaugas pagal 2020-01-07 tarpusavio užskaitymo aktą.
3. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas draudimo bendrovės AAS „BTABalticInsuranceCompany“ filiale Lietuvoje buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu, poliso Nr. CVA010830, pagal kurį apdraudžiama vežėjo atsakomybė pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau- CMR konvencija), draudimo suma – 300 000 Eur. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos bei pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus ir krovinio gavėjo Prancūzijoje atliktą apgadinto automobilio ekspertizę, kuria nustatyta, jog krovinio gavėjas dėl krovinio sugadinimo patyrė 5407 Eur žalą. Minėtą žalos sumą sudaro sudaro 4 122 Eur automobilio prekinės vertės sumažėjimas, kadangi dėl sugadinimo bei remonto automobilis iš naujo perkvalifikuotas į naudotą,automobilio remonto išlaidos – 785Eur, gabenimo išlaidos – 100 Eur, dokumentų išlaidos – 200 Eur, vertės perskaičiavimo išlaidos – 200 Eur. Draudikas įvykį pripažino draudžiamuoju, sutiko atlyginti sugadinto automobilio remonto išlaidas – 785 Eur, gabenimo išlaidas – 100 Eur, dokumentų išlaidas – 200 Eur bei vertės perskaičiavimo išlaidas – 200 Eur, tačiau kadangi šios išlaidos sudarė 1285 Eur ir neviršijo 1500 Eur išskaitos pagal draudimo sutartį, tad draudimo išmoka ieškovui nebuvoišmokėta. Apgadinto automobilio vertės sumažėjimo išlaidų draudimo bendrovė nepripažino, kadangi ieškovas nepateikė svarių įrodymų dėl vertės netekimo. 2020-02-07 sprendimu atsakovas perskaičiavo draudimo išmoką, vadovaudamasis turto vertintojo Mindaugo Lukšio 2020-02-06 pažyma dėl automobilio prekinės vertės netekimo, kuria nustatė, jog automobilio prekinės vertės netekimas sudaro 395,71 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog buvo apdraudęs ieškovo civilinę atsakomybę Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu, poliso Nr. CVA010830, draudimo laikotarpis nuo 2018-10-23 iki 2019-10-22, draudimo polise numatyta, kad besąlyginė išskaita pretenzijoms dėl krovinio ar jo dalies apgadinimo pagal CMR konvenciją– 10 proc., bet ne mažiau kaip 1 500 Eur. Draudimo sutartis sudaryta pagal Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 038.2 (toliau– taisyklės), kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Paaiškino, jog 2019-12-31 sprendime ieškovui nurodė, kad įvertinus visus byloje pateiktus duomenis, įvykis pripažintas draudžiamuoju, tačiau pažymėjo, jog tiesioginės išlaidos (pretenzijos dalis dėl krovinio remonto ir kitų išlaidų– 1 285 Eur) neviršija besąlyginės išskaitos (1 500 Eur) dydžio, dėl todraudimo išmoka nebus išmokėta (taisyklių specialiųjų sąlygų 6.2.1. punktas). Dėl automobilio prekinės vertės netekimo (reikalavimo dalis dėl 4 122 Eur), atsakovas nurodė, jog pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, vežėjo atsakomybė už padarytą žalą preziumuojama, tačiau žalą ir žalos dydį privalo įrodyti pareiškėjas (šiuo atveju UAB „Hegelmann transporte“ ar krovinio savininkas). Žalos dydis nėra preziumuojamas, jis turi būti pagrįstas konkrečiais įrodymais, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis tiek pagal CMR konvenciją, tiek pagal nacionalinę teisę. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio1 dalies bei 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, padaryta žala kroviniui apskaičiuojama pagal krovinio vertę jo priėmimo pervežti metu (išsiuntimo vietoje).
5. Atsakovas teigė, jog 2019-12-31 sprendime nurodė, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys prekinės vertės netekimo faktą, nepateikti krovinio vertės jo priėmimo vežti metu įrodymai, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys faktinį krovinio nuvertėjimą, atlikus ir kompensavus krovinio remontą. Taip pat nenurodyta, kokia metodika ar teisės aktų reikalavimais buvo apskaičiuotas būtent toks (tiksliai 20 proc.) sugadinto automobilio nuvertėjimas konkrečioje rinkoje. Remdamasis šiais argumentais, atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl krovinio vertės sumažėjimo, nes paminėtas reikalavimas yra deklaratyvus ir neįrodytas.Paaiškino, kad 2020-01-08 ieškovas persiuntė atsakovui UAB „Hegelmann transporte“ el. laišką, kuriame trečiasis asmuo pacitavo „standartines nuvertėjimo taisykles“, taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad buvo atlikta DEKRA ekspertizė, kuri nustatė, jog automobilis negalės būti parduodamas kaip naujas ir jam bus taikomas 20 proc. nuvertėjimas. UAB „Hegelmann transporte“ el. laiške nurodė, kad AAS „BTABalticinsuranceCompany“ filialo prašymas pateikti transporto priemonės Citroen Berlingo pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matytųsi, už kokią sumą minėtas automobilis buvo realiai parduotas (rinkos kaina), yra perteklinis, nes tokia informacija yra konfidenciali.Ieškovui pateikus papildomus dokumentus, atsakovas 2020-01-29 el. laiške pakartotinai pažymėjo, kad automobilio prekinės vertės netekimas (20 proc.) yra grindžiamas nemotyvuota DEKRA išvada (DEKRA akte nėra pateikta prekinės vertės netekimo skaičiavimo metodologija, motyvai ir pagrindai; prekinės vertės netekimo dydis (20 proc.) nurodytas deklaratyviai).
6. Atsakovas nurodė, jog sutikdamas, kad krovinio sugadinimo atveju pagal CMR konvenciją privaloma atlyginti ir prekinės vertės netekimą, teigė, kad siekdamas nustatyti realų transporto priemonės Citroen Berlingo prekinės vertės netikimą, kreipsis į nepriklausomą vertintoją. 2020-02-07 sprendime atsakovas ieškovui nurodė, kad gauta ekspertinė pažyma, kurioje nurodyta metodologija apskaičiuotas automobilio prekinės vertės netekimas sudaro 395,71 Eur. Atsakovas, pripažinęs 395,71 Eur prekinės vertės netekimą, apskaičiavo bendrą žalos dydį– 1 680,71 Eur (1 285,00 Eur + 395,71 Eur) ir išskaičiavęs 1 500 Eur besąlyginę išskaitą, sutiko draudimo išmoką –180,71 Eur pervesti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-15sprendimu ieškinį patenkino.
8.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kaddraudikas pripažįsta, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į draudimo išmoką, tačiau mano, kad prekinės vertės netekimas nustatytas neobjektyviai ir ieškovas nepateikė visų reikiamų įrodymų, jog būtų galima spręsti dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Sprendimą priėmęs teismas pripažino, jog krovinių vežimas yra reguliuojamas 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau– CMR konvencija), kadangi krovinys, pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų šalių teritorijoje.
9. Pirmosios instancijos teismo nuomone, įvertinus byloje pateiktus dokumentus, matyti, kad buvo sugadinta visiškai nauja, o ne naudota transporto priemonė, kuri net ir ją sutaisius, neturės tokios pačios prekinės vertės kaip naujas automobilis.Ieškovas apgadinto automobilio prekiniam nuvertėjimui pagrįsti teismui ir draudikui (atsakovui) pateikė Prancūzijoje atliktą ekspertizę, kurioje automobilio nuvertėjimas sudaro 20 proc. naujo automobilio kainos.Analogiškose teismų nagrinėtose bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą pasisakyta dėl DEKRA ekspertizės vertinimo ir patikimumo. DEKRA Lietuvos teismų praktikoje pripažinta kaip viena didžiausių pasaulyje transporto priemonių ir techninių sistemų patikros įmonių.Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta faktų ar duomenų, kad DEKRA kompanija, atlikusi žalos įvertinimą, pavaldumo ar kitais ryšiais būtų susijusi su ieškovu ar trečiuoju asmeniu, kad šie asmenys galėjo įtakoti išvados teikimą,todėl ją teismas, priešingai nei ginčija atsakovas, laikė tinkamu žalos įvertinimo subjektu.
10. Sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, jog susipažinus su pateiktais dokumentais matyti, kad DEKRA ekspertai padarytą žalą įvertino pagal pateiktas fotonuotraukas, o tai leidžia daryti išvadą, kad ekspertai turėjo pakankamai duomenų ir informacijos tinkamai atlikti ekspertizę. Atsižvelgdamas į tai, kad teismui pateiktas toks pats įrodymas kaip ir draudikui (atsakovui), teismas DEKRAekspertizės ataskaitą laikė tinkamu, pakankamu ir patikimu įrodymu. Priešingai, atsakovo pasitelktas draudikas, atlikdamas vertinimą, teismo nuomone, neįvertino aplinkybės, kad apgadintas naujas automobilis, kurį teko remontuoti, dažyti, todėl jo vertės sumažėjimas tikrai negali būti lygus keliems procentams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasitelkto eksperto išvada yra mažiau tikėtina faktinių aplinkybių patvirtinimu, į tai, kad ieškovas, teismo nuomone, pateikė tinkamus įrodymus prekės vertės sumažėjimui įrodyti, į tai, kad atsakovas neneigia jo kaip draudiko pareigos atlyginti prekinės vertės sumažėjimą, teismas laikė, kad atsakovo vengimas ieškovui sumokėti jo reikalaujamą draudimo išmoką (kai šią žalą ieškovas yra atlyginęs trečiajam asmeniui kaip vežėjas) yra nepagrįstas. Kadangi vežėjas savo civilinę atsakomybę dėl krovinio sugadinimo buvo apdraudęs, jis turėjo teisę pagrįstai tikėtis, jog žala jam bus kompensuota, išmokant draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-15 sprendimąir priimti naują sprendimą– ieškovo UAB „Visi keliai“ ieškinį atmesti.
12. Apeliantas teigia, jog kilo ginčas dėl automobilio Citroen Berlingo VIN Nr. VR7EFYHYCKJ747880 prekinės vertės netekimo, kurį pagal draudimo sutartį privalo kompensuoti AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dydžio apskaičiavimo.
13. Atsakovas laikosi pozicijos, jog DEKRA ekspertizėje automobilio prekinės vertės netekimo dydis 20 proc. yra numatytas šalių (krovinio siuntėjo– ekspeditoriaus– faktinio vežėjo) sudarytuose susitarimuose ir/ar tarpusavyje prisiimtuose įsipareigojimuose. AAS „BTA Baltic insurance Company“ filialas Lietuvoje, kaip ieškovo draudikas, yra įsipareigojęs atlyginti įrodymais pagrįstą žalą, apskaičiuotą vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis bei pagal draudimo sutartį.
Atsiliepimas
14. Atsakovas taip pat nurodo, jog CMR konvencijos 23 straipsnyje numatyta, kad krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas arba pagal rinkos vertę arba pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Jei biržos ar rinkos vertės įrodymų nėra, tarptautinėje praktikoje krovinio vertė nustatoma pagal vertę, nurodytą krovinio sąskaitoje faktūroje. Prekinės vertės netekimas suprantamas kaip atkurtos (suremontuotos) transporto priemonės vertės sumažėjimas dėl remonto ar nepašalintų pažeidimų, palyginti su transporto priemonės verte iki apgadinimo (sužalojimo). Faktinis automobilio prekinės vertės netekimas nustatomas, palyginant kainą (vertę), kuriuo automobilis buvo parduotas po jo suremontavimo, su naujo automobilio verte (kaina). Įrodymų apie automobilio Citroen Berlingo VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo kainą po jo suremontavimo atsakovui, dedant protingas pastangas, nepavyko gauti, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas.
Šalies argumentai
15. Apeliantas skunde teigia, jog turto vertintojas Mindaugas Lukšys yra įrašytas į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, pažymėjimo Nr. 000158, jis turi reikiamų žinių atlikti kilnojamojo turto– transporto priemonės, vertės nustatymo ekspertizę. Pagrįstų motyvų, dėl kurių turto vertintojo Mindaugo Lukšio pateikta pažyma nėra pagrįsta byloje nei ieškovas, nei trečiasis asmuo, o juo labiau, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, nenurodė. Nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų DEKRA ekspertizės išvadoje nurodyto 20 proc. prekinės vertės netekimo dydžio realumą (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatyta, kad 20 proc. – tai vežimo santykių dalyvių iš anksto susitartas automatiškai taikomas kiekvienai transporto priemonei neindividualizuojamas prekinės vertės netekimo (ir nuostolio) dydis, kurio taikymas draudiko atžvilgiu neturi teisinio pagrindo. Pagrindo nesivadovauti nepriklausomo turto vertintojo Mindaugo Lukšio išvadomis- nėra, dėl to atsakovas laiko, jog pagal byloje esančius duomenis automobilio Citroen Berlingo prekinės vertės netekimą sudaro 395,71 Eur suma, kuri jau yra išmokėta ieškovui UAB „Visi keliai“.
Atsiliepimas
16. Ieškovas atsiliepime nurodė, jog DEKRA ekspertai 2019-08-14 9 val. atliko faktinę apgadinto automobilio apžiūrą adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, faktiškai apžiūrėjo automobilio apgadinimus bei įvertino automobiliui padarytą žalą. Papildomai pastebi, kad DEKRA ekspertizėje nurodytas visiškai naujo neeksploatuoto automobilio vertės sumažėjimas ir perkvalifikavimas į naudotą automobilį buvo grindžiamas automobilio apgadinimų dydžiu bei pobūdžiu, atsižvelgta į tai, kad remontuojant automobilį reikėjo nuo stogo dangos lakšto pašalinti paviršinius apdailos sluoksnius, buvo suardyta gamyklinė antikorozinė danga, stogo lakštas buvo lyginamas, glaistomas, dengiamas antikorozine priemone. Būtent įvertinus automobilio apgadinimus bei visus aukščiau nurodytus atliktus automobilio remonto darbus automobilis buvo perkvalifikuotas iš naujo į naudotą bei apskaičiuotas automobilio vertės sumažėjimas.
Šalies argumentai
17. Ieškovas teigia, jog atsakovo pasitelktas turto vertintojas Mindaugas Lukšys savo pažymą surašė, neapžiūrėjęs transporto priemonės ir vadovaudamasis tik viena nuotrauka, selektyviai pateikta atsakovo. Mindaugas Lukšys, savo turto vertintojo pažymoje nurodė, jog ji parengta vadovaujantis sąskaita (1 lapas), tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio kopija (1 lapas), priėmimo akto kopija (1 lapas), transporto priemonės apgadinimo nuotrauka (1 vnt.), viešai prieinama informacija. Vertindamas automobilio prekinės vertės netekimą, atsakovo pasirinktas turto vertintojas automobilio faktiškai neapžiūrėjo ir turėjo tik vieną fotonuotrauką, kurią pastarajam pateikė atsakovas, todėl visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl turto vertintojo pateiktoje pažymoje nurodytos automobilio prekinės vertės sumažėjimo bei faktinių automobilio apgadinimų vertinimo patikimumo ir objektyvumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktą DEKRA Expertise S.A.S atliktos apgadintojo automobilio Citroen NouveauBerligo 2019-08-14 ataskaitos vertinimą. Be kitų argumentų, apeliaciniame skunde parašyta, kad ekspertizėje nesdantnurodyttos skaičiavimo metodikos, teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovaujantis ji buvo atlikta, būdo, kaip buvo apskaičiuotas būtent atitinkamo dydžio sugadinto automobilio nuvertėjimas konkrečioje rinkoje, lemia, apelianto manymu, ekspertizės nepagrįstumą ir netinkamumą (žr. apeliacinio skundo 4 punktą). Tai reiškia, kad apeliaciniame skunde keliamas taikytos teisės klausimas.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė CMR konvencijos 23 ir 25 straipsnių nuostatomis, kur nurodyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis (Kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę;be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami).
19. Pažymėtina, kad ieškovas krovinį gabeno iš vieno Prancūzijos miesto į kitą (ieškinio ZIP laikmenoje esantis Priedas nr. 3.pdf- tarptautinis krovinių transporto važtaraštis), tai, yra, krovinysbuvo gabenamas vienos valstybės teritorijoje. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, jeigu jų sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). CMR konvencijos nėra taikomos, kai krovinį tos pačios šalies teritorijoje gabena kitos šalies vežėjas.
20. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas esant žalos atlyginimo pagrindus, numatytus CMR konvencijoje, nepagrįstai taikė šios teisės normos nuostatas, kadangi, kaip jau buvo minėta, krovinio siuntėjas ir gavėjas buvo tos pačios šalies (Prancūzijos) teritorijoje. Ar pagrįstai buvo nuspręsta, kad ieškovas privalo atlyginti žalą trečiajam asmeniui – UAB „Hegelmann transporte“, ar teisingai apskaičiuota žala ir ar ieškovas sumokėjo pagrįsto dydžio žalos atlyginimą, turėjo būti nuspręsta pagal žalos padarymo vietos – Prancūzijos teisės normas, kadangi šioje šalyje buvo padaryta ir atlyginta žala (žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007, 2007 m. liepos 11 d., Dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“), 4 straipsnio 1 dalį).
21. Pirmosios instancijos teismas, dėl žalos pagrindo ir dydžio nusprendęs pagal CMR konvencijos nuostatas, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Apie žalos atlyginimo pagrindą ir dydį, kas, savo ruožtu, nulemia draudimo išmokos sumokėjimo pagrindą ir dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti pagal žalos padarymo vietos – Prancūzijos Respublikos teisės normas(CPK 808 straipsnis). Ieškovas privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus ir argumentus, o atsakovas, remdamasis paminėtomis teisės normomis, galėjo prieštarauti ieškovo įrodymams ir argumentams. Pirmosios instancijos teismui netaikius Prancūzijos Respublikos teisės normų, skirtų žalos atlyginimo pagrindui ir dydžiui nustatyti, byla buvo išnagrinėta neteisingai.Pagal CK 1.12 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas exofficio (savo iniciatyva). Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką, pirmiausia šalims kyla pareiga pateikti užsienio teisės turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014): „teismas, priėmęs ieškinį, prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), o kai pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju užsienio teisės turinys sudaro faktinį ieškinio pagrindą ir turi būti įrodinėjamas byloje, bylą nagrinėję teismai, nepatikslindami įrodinėjimo dalyko bei nepasiūlydami ieškovui pateikti papildomus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias nuostatas.“
22. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikęs materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės (nenustatė, ar pagrįstai ir ar pagrįsto dydžio žalą atlygino ieškovas trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann transporte“), dėl to negalėjo pagrįstai nuspręsti, ar yra pagrindas priteisti ieškovo reikalaujamą draudimo išmoką ir patenkinti kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus, o pagal byloje surinktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto (atsakovo) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-15 sprendimąir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.