Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-106-360/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
AN2-106-360/2021
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00008-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Savinijus Katauskas (pirm.)
Pažeidėjas
J. G.
Institucija
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamentas
Advokatai
Linas Žalnieriūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.AN2-106-360/2021Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00008-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2.; 14.14.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-02-18 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį - 75 Eur bauda, pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį - 1000 Eur bauda, pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį - 890 Eur bauda su gyvūnų konfiskavimu, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirta galutinė nuobauda – 1000 Eur bauda su gyvūnų konfiskavimu. Administracinio nusižengimo teisena, pradėta J. G. pagal ANK 364 straipsnio 16 dalį, nutraukta, nes padaryta veika, neturi administracinio nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-02-18 nutarime nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Tauragės departamento pareigūnai 2020-09-05 atliko neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) , kurio metu surašytas VMVT Tauragės departamento 2020 m. rugsėjo 5/7 d. Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų patikrinimo aktas Nr. 62GGP-8. Patikrinimo metu nustatyta, kad J. G. tęstiniu laikotarpiu, vykdydamas verslinio šunų veisimo veiklą dideliu mastu, veikdamas organizuotai ir pasiruošus, tačiau neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų, nebuvo registravęs savo, kaip gyvūnų augintinių veisėjo veiklos VMVT ir taip pat neturėjo suteikto veterinarinio patvirtinimo numerio patalpoms, kuriose vykdė verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą, todėl padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, be to, pažeidė gyvūnų sveikatą ir gerovę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus žiauriai elgdamasis su gyvūnais, taip padarydamas ANK 346 straipsnio 1 ir 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.

2.1. Dėl ANK 127 straipsnio 1 dalies nusižengimo nutarime nurodoma, kad patikrinimo vietoje rastas didelis kiekis šunų, iš viso laikoma 16 suaugusių šunų, pagal išvaizdą priskiriamų 3 skirtingų veislių šunims (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Šunų veislės nėra priskiriamos darbui ar sportui naudojamų šunų veislėms ir gyvūnų laikytojas negali pagristi tokio didelio kiekio šunų poreikio, ypač atsižvelgiant, kad didžioji dalis šunų laikyti ne gyvenamojoje patalpoje, šiurkščiai pažeidžiant šunų laikymą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl neatitinka gyvūno augintinio („šeimos nario“), kurį Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kaip gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, požymio. Pagal Veisėjų reikalavimų 4 punktą turi būti registruoti veisėjai, „kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles“, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunys skirtingų lyčių, daugiausia patelių (13 patelių ir 3 patinai). Įvertinus 10 šunų, kurie po patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (nekastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis. Be to, skirtingų lyčių šunys laikyti poromis ar grupėje buvo priskiriami vienai veislei. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas nesiekė išvengti neplanuoto šunų dauginimosi ir leido tos pačios veislės šunims daugintis tarpusavyje. Patikrinimo metu nustatyta, kad keletas patelių gali būti šuningos. Įvertinęs 10 šunų, kurie patikrinimo metu buvo paimti iš laikymo vietos, privatus veterinarijos gydytojas patvirtino, kad atlikus echoskopiją, 2 patelės tikrai šuningos, dar vienai patelei įtariamas šuningumas, tačiau dar anksti vertinti ir reikėtų papildomų tyrimų vėliau (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktai Nr. 3, Nr. 9, Nr. 10). Pagal privataus veterinarijos gydytojo pateiktą informaciją, 2020-09-22 viena iš paimtų labradorų veislės kalyčių atsivedė 8 šuniukus, kurių sveikatos būklė atvedimo dieną buvo nepatenkinama (jaunikliai silpni, kalytė turėjo mažai pieno), kurie po dviejų dienų visi nugaišo, kalytei diagnozuota helmintozė (užsikrėtimas helmintais, kai nenaudojama antihelmintų profilaktikos priemonės), kuri tikėtina šuniukų gaišimo priežastis. Patikrinimo vietoje įrengtos 3 skirtingos vietos šunų laikymui, 2 lauko aptvarai ir keletas aptvarų ūkiniame pastate. Ūkiniame pastate įrengtų aptvarų būklė ir priežiūra leidžia daryti išvadą, kad šunims laikyti skirtas vietas gyvūnų laikytojas įrengęs jau senai (įrengtų aptvarų medžiagos nudėvėtos, metalinės dalys vietomis smarkiai surūdiję). Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas atliko parengiamuosius darbus gyvūnų veisimo veiklai vykdyti ir darbų rezultatą faktiškai naudojo laikyti veisiamiems šunims. Patikrinimo metu rastus šunis apžiūrėjus privačiam veterinarijos gydytojui, nustatyta, kad kelios patelės turi cezario pjūvio randus pilvo srityje, likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų. Atlikta privataus veterinarijos gydytojo dokumentinė analizė, kurios metu nustatyta, kad pagal Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą gyvūnų laikytoja D. Š. pas privatų veterinarijos gydytoją kreipėsi dėl cezario pjūvių atlikimų: 2019-11-14 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.), 2018-10-17 (prancūzų buldogas, patelė, 3 m.), 2020-03-05 (prancūzų buldogas, patelė, 4 m.). Todėl darytina išvada, kad laikomi šunys dauginosi, kai kurie atsivedė ne mažiau kaip po vieną šuniukų vadą. Pagal patikrinimo metu nustatytus faktus nustatyta, kad laikomi šunys buvo veisiami. Todėl aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad gyvūno laikytojas, laikydamas didelį šunų skaičių, vykdė didelio masto šunų veisimą, kuris atitinka gyvūnų augintinių veisimą verslo tikslais.

2.2. Patikrinimo metu, siekiant išsiaiškinti kiek gyvūnų augintinių yra Gyvūnų augintinių registre registruota J. G. vardu, nustatyta, kad per 5 metų laikotarpį (2016 - 2020 metais) J. G. vardu yra įregistruota 15 vnt. gyvūnų augintinių (14 prancūzų buldogų veislės šunų ir 1 katė), kurių patikrinimo vietoje nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Gyvūnų augintinių registre registruoti šunys yra priskiriami vienai tai pačiai kaip patikrinimo metu rastai šunų veislei (Prancūzų buldogai). Be to, 2019 m. ir 2020 m. buvo registruotos 3 vados prancūzų buldogų veislės šunų (t. y. po 3 vnt. šunų, gimusių tą pačią dieną). 2020 m. gimusių šuniukų vados laikytoju jų gimimo dieną tapo J. G., todėl, įvertinus tyrimo metu surinktos informacijos visumą, darytina vienareikšmiška išvada, kad šie trys šunys buvo jau turimų J. G. šunų palikuonys, kuriuos išveisė J. G.. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta daryti išvadą, kad J. G. tęstiniu kelių metų paeiliui laikotarpiu iki patikrinimo ir patikrinimo metu vykdė rinkoje paklausios veislės prancūzų buldogų veislių šunų veisimą ir tokie J. G. veiksmai rodo vykdytos gyvūnų augintinių veisimo, kaip ūkinės veiklos sistemingą organizavimą ir tęstinumą. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pas Klaipėdos apskrityje veiklą vykdančius privačius veterinarijos gydytojus 2019 m. J. G. vardu 4 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. (duomenys neskelbtini) ) buvo išimti Gyvūnų augintinių pasai, kurie yra privalomi dokumentai, išvežant šunis iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai 2020 m. J. G. vardu 8 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus ((duomenys neskelbtini) ) buvo išimti gyvūnų augintinių pasai. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. per 2 metus išėmė Gyvūno augintinio pasus 12 šunų jauniklių iki 4 mėnesių, kurie pagal būtent tokio amžiaus yra paklausiausia prekė gyvūnų augintinių rinkoje ir tai, kad būtinybė šunims išimti Gyvūno augintinio pasus yra susijusi tik su jų judėjimu už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, bei į tai, kad J. G. ir jo artimieji internete viešai siūlė įsigyti išveistus šuniukus, nurodydami šuniukų veislę, lytį, kainą. Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriama veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos, leidimus, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunų veisimu užsiimantis asmuo (-ys) tokių leidimų nėra gavę. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Veisėjų reikalavimai priklausomi nuo veiklos pobūdžio ir masto, gyvūnų augintinių veisėjams nustato dviejų lygių leidimų suteikimo sistemą. Veisėjų reikalavimų 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose, Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę t. y. gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo internete skelbimuose siūlė parduoti savo veisiamų šunų atvestus palikuonis. Nustatyta, kad J. G. savo facebook.com paskyroje 2018-04-27 skelbėsi, kad pardavinėja prancūzų buldogų veislės šuniukus (amžius iki 4 mėn.), skelbime nurodyta, kad šuniukai greit bus pasiruošę keliauti į naujus namus, bus suženklinti ir suvakcinuoti pirma vakcina. (duomenys neskelbtini) tinklalapyje J. G. vardu įdėtas prancūzų buldogų jauniklių iki 4 mėn. amžiaus skelbimas, kaina už šuniuką nurodyta 25000 kr. J. G. šuniukų jauniklius pardavinėjo Norvegijos rinkai.

2.3. Dėl ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų padarymo nutarimu taip pat nustatoma, kad Tauragės departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė S. J., dalyvaujant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiajam patruliui A. L. ir tyrėjai J. Š., Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui M. G., privačiai veterinarijos gydytojai L. B. (toliau – Pareigūnai), atliko neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini) , kur pagal pranešimo duomenis, laikomi ir veisiami gyvūnai augintiniai (šunys). Patikrinimo metu Tauragės departamento pareigūnė, vadovaudamasi ANK 594 straipsnio 1 dalimi, tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus užfiksavo VMVT Tauragės departamento 2020-09-05/07 Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akte Nr. 62GGP-68 (toliau - Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu dalyvavo ir informaciją pareigūnams suteikė J. G., kuris pareigūnams prisistatė kaip patikrinimo vietoje laikomų gyvūnų augintinių savininkas. Nustatyta, kad tuo pačiu adresu gyvena ir J. G. motina D. Š., kuri faktiškai irgi rūpinosi šunimis ir skelbė skelbimus apie šuniukų pardavimą. 2020-09-21 J. G. ir D. Š. vardu pateiktas prašymas dėl veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad patikrinimo vietoje iš viso laikoma 16 suaugusių (šunys nuo 2 iki 5 - 6 metų (pasak laikytojo ir kiek pareigūnai įvertino prie silpno patalpos apšvietimo)) šunų, kurių išvaizda atitinka skirtingų veislių šunų išvaizdą (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Šunys skirtingų lyčių, yra vaikingų patelių ar patelių ar su požymiais, kad turėjo jauniklių, kurie gimė po cezario pjūvio. Šunys laikomi 3 skirtingose vietose (ūkiniame pastate ir dviejuose lauko aptvaruose): lauke dideliame aptvare prie namo laikomas 1 labradoro retriveris; lauke dideliame aptvare laikomi 5 labradoro retriveriai; ūkiniame pastate laikoma 10 gyvūnų augintinių (7 prancūzų buldogai (1 patinas ir 6 patelės), 2 labradoro retriveriai (patelės) ir 1 maltos bišonas (patinas)); lauko aptvare prie namo laikoma 1 labradorų retriverių veislės kalytė, galimai besilaukianti, aptvare turi paklotą gulėjimui, apžiūrima nesileido (lojo); lauko dideliame aptvare laikomi 5 labradorų retriverių veislės šunys, kurie gali laisvai lakstyti, turi pastogę, grindys lentinės, neturi guolių ar pakratų; ūkiniame pastate laikoma 10 gyvūnų augintinių (7 prancūzų buldogai, 2 labradoro retriveriai ir 1 maltos bišonas). Patikrinimo metu nustatyta kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis. Ūkiniame pastate patikrinimo metu buvo jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas). Patikrinimo vietoje pareigūnai net neilgai buvę patalpoje pajuto, kad amoniako kvapas graužia akis, sunku kvėpuoti, graužia gerklę, nėra jokios ventiliacijos. Atsižvelgiant į tai, kad šunų uoslė yra daug kartų jautresnė nei žmogaus ir į šunų laikymo laikotarpį, tokios šunų laikymo sąlygos pareigūnų įvertintos, kaip akivaizdžiai netinkamos šunų laikymui net trumpu laikotarpiu, o nuolatinis šunų laikymas tokiomis sąlygomis laikytinas tiesiogiai kenksmingas ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo, todėl tokiais veiksmais šunų laikytojas šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

2.4. Nustatyta, kad gyvūnų laikytojas, laikantis ir veisiantis gyvūnus augintinius, pažeidė ir specialiuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau - Veisėjų reikalavimai) 17 punkte nustatytas pareigas užtikrinti, kad „Jeigu veisimo vieta yra negyvenamoji patalpa, joje turi būti įrengta atskira patalpa (-os) gyvūnų augintinių laikymui, kurioje (-iose) turi būti įrengta vėdinimo sistema, prireikus ir šildymo sistema. Vėdinimo sistema turi būti įrengta taip, kad būtų išvengta skersvėjų” ir 24 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, (...) palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos.“ Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; 15 p. gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis). Ūkiniame pastate patikrinimo metu buvo sunku apžiūrėti visus gyvūnus, nes nebuvo įrengto tinkamo apšvietimo (apšvietimas buvo blankus ir jo nepakako apšviesti viso patapos ploto), todėl siekdami apžiūrėti kai kuriuos gyvūnus aptvaruose patikrinimą atliekantys pareigūnai buvo priversti naudoti savo mobiliuosius telefonus ir žibintuvėlius. Gyvūnų laikytojas neužtikrino tinkamo patalpos apšvietimo ir tokiu būdu pažeidė Veisėjų reikalavimų 17.6. papunktyje nurodytą pareigą, kad veisimo patalpoje turi būti ,,įrengtas tinkamas apšvietimas. Šunų (...) laikymo patalpoje turi būti įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Jei gyvūnų augintinių, išskyrus šunis, kates ir šeškus, laikymo patalpoje naudojamas tik dirbtinis apšvietimas, jo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo trukmę, o jei naudojamas tik natūralus apšvietimas, turi būti sudaryta galimybė apžiūrėti gyvūnus augintinius bet kuriuo paros metu”. Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

2.5. Nustatyta, kad patikrinimo metu ūkiniame pastate ant grindų rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, prie kurių gali lengvai prieiti toje patalpoje laikomi gyvūnai augintiniai. Taip pat gyvūnų laikymo aptvare ir visoje ūkinio pastato patalpoje rasta ir žiurkių gaišenų, kurios taip pat kaip ir laisvai pribarstyti žiurkių nuodai kelia mirtino gyvūnų apsinuodijimo jais grėsmę, nes daugelis vartotojams prieinamų pirkti žiurkių nuodų (rodenticidai) sutrikdo gyvūnų kraujo krešėjimą, o apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja. Kraujavimui sukelti užtenka ir nedidelio nuodų kiekio, kurį ūkiniame pastate laikomi šunys gali gauti tiesiogiai suėdę žiurkių nuodų ar jei į jų virškinimo traktą patektų nuo žiurknuodžių nugaišusios žiurkės kraujo (pvz., suėstų nugaišusią žiurkę ar ją kramtytų žaidžiant/domintis žiurkės gaišena). Ūkiniame pastate ant grindų taip pat visur mėtosi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti kitomis cheminėmis medžiagomis. Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos ir gyvūno laikytojo veiksmai vertinami, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, dėl kurių gyvūnams kyla pagrįsta grėsmė apsinuodyti žiurkių nuodais ir dėl to nugaišti (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei naudojimas), todėl tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertinami kaip realiai, tiesiogiai ir akivaizdžiai keliantys grėsmę gyvūnų gyvybei ir užtraukiantys administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.

2.6. Nutarimu taip pat nustatyta, kad ūkiniame pastate suręsti keli aptvarai, kuriuose laikomi šunys. Aptvarai suręsti naudojant medžio plokštes, lentas ir vielinės tvoros lakštus, iš kurių padaryta aptvarų priekinė pusė su varteliais. Pirmame nedideliame aptvare, kurio plotas yra apie 2m², laikomi du labradoro retriveriai. Labradoro retriverių veislės šunų svorio ribos amžiaus ribose nuo 4 mėn. iki suaugusio šuns svyruoja nuo ~17 kg iki ~40 kg. Pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims (skaičiuotos reikšmės šunims nuo 11 kg iki 40 kg) privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m², o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m² plotas. Apibendrinant, darytina išvada, kad laikant 2 suaugusius labradorus jiems privalo būti skiriamas ne mažesnis kaip 6 m² grindų plotas laikymo vietoje. Kiti ūkiniame pastate rasti aptvarai taip pat apie 2 kv. m ploto ir juose laikomi mažų veislių šunys (po 1 ar po 2 vnt. prancūzų buldogų veislės šunis (suaugusio šuns svorio ribos 8-14 kg) ir 1 maltos bišono veislės šuo (suaugusio šuns svorio ribos 2-5 kg). Pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims (skaičiuotos reikšmės šunims iki 10 kg ir iki 20 kg) privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m., o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 kv. m plotas. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu konstatuota, kad visiems ūkiniame pastate laikomiems šunims (ir mažų veislių ir didelių veislių šunims) skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas ir tokios šunų laikymo sąlygos yra netinkamos, varžo gyvūnų judėjimo laisvę, be to, dėl judėjimo laisvės ir ploto stygiaus kelia riziką grupėje laikomų gyvūnų konkurenciją ir dėl prieigos prie vandens ir pašaro, konkurenciją dėl vietos stokos ir dėl to galimą agresiją, pasireiškiančią kūno sužalojimais sukeltais įkandimų, o tai tiesiogiai kelia grėsmę, kad nedominuojantis (silpnesnis) gyvūnas nuolatos jaus stresą dėl buvimo mažoje patalpoje su jo atžvilgiu dominuojančiu (stipresniu) gyvūnu. Pastebėtina, kad nesenas įkandimas vienam iš paimtų šunų, nustatytas veterinarijos gydytojo atliktos apžiūros metu. Todėl patikrinimo metu tokie šunų laikytojo veiksmai laikyti pažeidžiančiais Įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pareigą gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti (...) užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Be to, tokiais veiksmais gyvūnų laikytojas pažeidė Veisėjų reikalavimų 22 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti“.

Žemesnės instancijos teismas

2.7. Be to, ūkiniame pastate aptvaruose, kuriuose laikomi gyvūnai, grindys betoninės, gausu išmatų (grindys padengtos išmatų sluoksniu), telkšo šlapimo balos. Gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, bet iš esamų išmatų kiekio ir bendros grindų švaros būklės spręstina, kad nevalyta galimai net keletą savaičių. Patikrinimo metu nei pareigūnai, nei pats gyvūnų laikytojas net negalėjo atidaryti vienos laikymo įrangos vartelių, nes jų vyriai buvo surūdiję ir akivaizdu, kad nebuvo darinėjami bent kelis kartus per dieną, kaip reikalauja Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytos pareigos t. y. kad “kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai. Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant”; 19 p. “siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais”. Už tokius pažeidimus, gyvūno laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

2.8. Nustatyta, kad aptvaruose laikomiems šunims nėra įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų). Keletoje šunų laikymo vietų yra likučiai nuo sutrešusio medinio padėklo (panašu į euro paletę), kituose nėra įrengta jokios poilsio vietos, todėl gyvūnai gali gulėti tik ant išmatomis ir šlapimu padengtų betoninių grindų dangos. Veisėjų reikalavimų 23 punktas nustato pareigą gyvūnų laikytojui užtikrinti, kad “gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta (gultai, nameliai, lizdai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų aptvarų plotas nesiekia minimalių ploto normų, bei į tai, kad gyvūnų tuštinimosi vieta ar potenciali šėrimo ir girdymo vieta, dėl per mažo ploto negali atitikti reikalavimo ,,būti nuošaliau”, ir į tai, kad dalyje aptvaruose nebuvo įrengta jokių poilsio vietų ir šunys buvo priversti stovėti, tupėti ir gulėti ant pagrindo, kuris padengtas išmatų sluoksniu, vietomis su šlapimo balomis laikytina ir dėl to negali minimaliai patogiai ilsėtis ir dėl to jaučia nepatogumą, tai toks gyvūnų laikymas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, ir pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip ,,poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius” pažeidžia Veisėjų reikalavimų 23 punkte nustatytas pareigas (23.2 p. ,,gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalis.

2.9. Pareigūnai patikrinimo metu apžiūrėję laikomus gyvūnus nustatė, kad gyvūnai yra su vizualiai aiškiai matomais klinikiniais sveikatos sutrikdymo požymiais (t. y. daugiausia akių ir ausų pažeidimais), kuriuos privalo pastebėti vidutinis rūpestingas gyvūnų laikytojas, net neturintis specialiųjų žinių apie gyvūnų sveikatų, tačiau tinkamai kasdien besirūpinantis savo laikomais gyvūnais. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu įvertinus laikomų gyvūnų sveikatos būklę, gyvūnų laikytojo veiksmai ir atsakomybė dėl gyvūnų sveikatos netinkamos priežiūros vertinti tik remiantis kriterijais, iš kurių visumos galima konstatuoti ar gyvūno laikytojas tinkamai rūpinosi gyvūnų sveikatos priežiūra ar ne. Šiuo aspektu pagrindiniai vertinti kriterijai yra šie: 1) ar gyvūnų laikytojas galėjo vizualiai pastebėti gyvūnų sveikatos sutrikdymo požymius ir 2) ar gyvūno laikytojas ėmėsi veiksmų pasirūpinti gyvūnų sveikata (pvz., kreipėsi ar nesikreipė į veterinarijos gydytoją, ar taikė gydymą, ar nepagrįstai delsė imtis veiksmų). Be to, vertinta ar gyvūnų laikytojas taikė profilaktines gyvūnų sveikatos saugojimo priemones (vaistai nuo išorinių ir vidinių (helmintai) parazitų), ypač atsižvelgiant į veisiamų gyvūnų sveikatos palaikymą. Akių pažeidimai - visiems ūkiniame pastate laikytiems šunims nustatyti akių uždegimo požymiai (akių sudirgimas pasireiškęs junginės paraudimu ir paburkimu, daugeliui šunų pastebėtos pūlingos išskyros iš akių). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų laikymo patalpoje nustatyta, kad dėl nešalintų išmatų ir šlapimo susidarė didelis kiekis agresyviai veikiančių amoniako garų, yra pagrindas konstatuoti, kad tokios šunų laikymo sąlygos tiesiogiai kenkė gyvūnų sveikatai ir pasireiškė minėtais šunų akių pažeidimais. Vienam šuniui (prancūzų buldogų veislės) patikrinimo dieną nustatyta, kad yra dešinės akies trečio voko liaukos prolapsas (t. y. akies junginės klostės išvirtimu pasireiškianti akies patologija, dėl negydymo galinti sukelti sunkesnius akies funkcijos sutrikimus). Ši šuns akies sveikatos būklė nepasikeitė ir praėjus keletui dienų po patikrinimo datos, todėl laikytina chroniška būkle, kuris negali savaime praeiti. Paėmus iš laikytojo, šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, kad šio šuns atveju, ši akies patologija gali būti išgydoma tik taikant chirurginį gydymo būdą, priešingu atveju, negydant keliama sunkesnio masto akies funkcijos pažeidimo rizika (regos susilpnėjimas ar net aklumas) (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktas Nr. 1). Vienam šuniui (prancūzų buldogų veislės) nustatytas kairės akies ragenos papilkėjimas. Paėmus iš laikytojo, šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, diagnozę - lėtinis keratokonjungtyvitas, kurio sunkumo lygį privatus veterinarijos gydytojas įvertino, kaip neišgydomą akies sveikatos būklę sukeliančią sumažėjusį pažeistos akies regėjimo lauką (2020-09-12 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktas Nr. 6). Patikrinimo metu nustatyti gyvūnų akių pažeidimai yra akivaizdūs ir lengvai pastebimi net ir ne veterinarijos gydytojui. Gyvūnų laikytojas tinkamai prižiūrintis savo gyvūnus augintinius kasdien negalėjo nepastebėti tokius laikomų gyvūnų augintinių akių sveikatos pažeidimo požymių. Atsižvelgiant į tai, užtenka informacijos konstatuoti, kad gyvūno laikytojas, net neturintis specialiųjų veterinarijos mokslo srities žinių, turintis pareigą tinkamai rūpintis savo gyvūnais, įskaitant rūpinimąsi jų sveikata, buvo abejingas šunų sveikatos būklei ir nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, siekiant išsiaiškinti akių sveikatos sutrikimų rimtumo. Tokie gyvūno laikyto veiksmai laikytini neveikimu, dėl veterinarijos pagalbos gyvūnams suteikimo, ir negali būti objektyviai pateisinami. Todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus; veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, už kuriuos gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, nes akivaizdžios akių patologijos jau yra sukėlusios tam tikro lygio akies f-jų sumažėjimą ir dėl negydymo kelia grėsmę gyvūnui būti suluošintam dėl negrįžtamai pažeistos regėjimo funkcijos.

2.10 . Nutarime nurodoma ir tai, kad ūkiniame pastate laikytiems šunims nustatyti ausų uždegimo požymiai, ausų kanalai paraudę, paburkę, jaučiamas nemalonus kvapas. Keletui šunų diagnozuotas ūmus ausų uždegimas, ausys skausmingos, išorinės ausies zonoje (ausies kaušelyje) aiškiai matomos tamsios spalvos sekretas, ausys nukasytos, išoriškai matomos žaizdos. Tokia gyvūnų ausų pažeidimai sukelia gyvūnams skausmą ir nepatogumo jausmą dėl nuolatinio ausų dirginimo (niežėjimo), dėl to gyvūnai priversti kasytis ausis ir taip palaipsniui sukelia papildomus mechaninius ausų odos pažeidimus, galinčius komplikuotis papildomais uždegimais dėl antrinių infekcijų. Todėl tokių ausų pažeidimų atvejais būtina nedelsiant taikyti gydymą veterinariniais vaistais. Nepaisant išoriškai matomų ausų pažeidimų (nukasymo iki žaidų požymiai) gyvūnų laikytojas nesiėmė veiksmų gydyti gyvūnus, todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina. Tauragės VMVT surinkti įrodymai apie šunų sveikatos būklę leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gyvūnų laikytojas ilgu laikotarpiu netinkamai rūpinosi savo laikomais šunimis, dėl gyvūno laikytojo neveikimo šunų laikymo sąlygos buvo kenkiančios gyvūnų sveikatai ir dėl to atsirado aukščiau nurodyti įvairaus masto šunų sveikatos surikdymo požymiai, kurie kėlė šunims nuolatinį nepatogumą ir kančią, todėl tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertintini, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus veiksmus, laikytinus žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, t. y. „veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina“. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalis. Tuo J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį 2, 11, 15, 18 punktus, 6 straipsnį, 10 straipsnį, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4, 8, 17 punktų, 17.6. papunkčio, 19, 22, 23, 24, 50 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o nusprendus J. G. patraukti administracinėn atsakomybėn, grąžinti J. G. 2020-09-05 atlikto neplaninio gyvūnų laikytojų patikrinimo metu paimtus augintinius: 7 prancūzų buldogus, 2 šokoladinius labradoro retriverius ir 1 maltos bišoną.

3.1. Nurodo, kad 2021-01-25 Tauragės apylinkės teisme priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-42-439/2021, kuriuo J. G. motina D. Š., buvo pripažinta kalta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 16 dalį, 346 straipsnio 18 dalį dėl tapačių šiai bylai faktinių aplinkybių. Šioje byloje buvo nurodyta, jog J. G. ir D. Š. sieja giminystės ryšys, tačiau teismas šiame nutarime neaptarinėjo ir neįrodinėjo bendrininkavimo tarp šių asmenų, nors 2021-01-05 Tauragės VMVT pranešime Tauragės apylinkės teismui buvo prašoma administracinio nusižengimo bylą dėl abiejų asmenų nagrinėti kartu. Nepaisius tokio prašymo, manytina, kad Tauragės apylinkės teisme jau yra išnagrinėta tapati byla dėl to paties dalyko ir pagrindo, dėl ko J. G. neturėtų būti traukiamas atsakomybėn už veiksmus, dėl kurių teismas jau priėmė teisinį sprendimą. Todėl antrą kartą bausti už tuos pačius veiksmus, tik kitą subjektą, nėra teisiškai pagrįsta.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtina identifikuoti subjektą, kuris turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje nustatyta, kad J. G. yra tik gyvūnų savininkas, bet ne jų laikytojas, kadangi laikytoja yra D. Š., kuri rūpinosi šunimis, juos prižiūrėjo, nes J. G. didžiąją laiko dalį gyveno Norvegijoje, todėl retai būdavo Lietuvoje. Šis yra tik formalus gyvūnų savininkas, nes dėl jaunesnio amžiaus šiam lengviau tvarkyti dokumentus ir kitus formalumus. Todėl manytina, kad J. G. nėra tinkamas atsakomybėn traukti subjektas, nes realiai jokių veiksmų su šunimis neatliko. Be to, būtina pagrįsti veiką (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi į administracinės teisės pažeidimo objektą. Aptariamoje byloje J. G. yra tik formalus gyvūnų savininkas (kai kurių), todėl neatliko neteisėtų veiksmų, kurie teismo buvo pripažinti neteisėtais. Tokiu atveju negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp J. G. veiksmų (neveikimo) ir tuo sukeltų padarinių. Jeigu J. G. didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvoje, o Norvegijoje (kur dirba), tai teismo pripažintas žiaurus elgesys su gyvūnais yra ne J. G., o jo motinos veiksmų (neveikimo) rezultatas. Todėl J. G. nėra tinkamas administracinės teisės pažeidimo subjektas.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje požymių. Minėta teisės norma yra blanketinė, nes esminiai jos turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Iš administracinio nusižengimo protokolo byloje turinio matyti, kad nutarimą priėmęs pareigūnas (institucija) nenurodė, kokie konkretūs teisės aktai tariamai pažeidėjui verčiantis komercine veikla buvo pažeisti, todėl manytina, kad surašant protokolą buvo pažeisti ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimai, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti kuo jis kaltinamas.

3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įrodymui reikalinga nustatyti, ar šio pažeidimo padarymas buvo ne vienkartinis veiksmas, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Šiaulių apygardos teismo 2014-08-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-450-116/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš esminių ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant išjos gauti pajamų. Sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai. Šie administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, požymiai pradedant administracinio nusižengimo bylos teiseną bei jos tyrimo metu nebuvo nustatyti ir konstatuoti surašytame administracinio nusižengimo protokole, nenustatyta ir byloje nesurinkti įrodymai, kad J. G. veika turėjo sistemingą pobūdį, ir todėl vien dėl šios aplinkybės toks kaltinimas akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymima, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. būtų veisęs šunis ar jais prekiavęs, ar kam nors pardavęs bent vieną gyvūną. Byloje pateikiami tik hipotetiniai pasvarstymai apie tai, kad J. G. tik galimai užsiima gyvūnų prekyba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. gavo neteisėtų pajamų (įplaukų) už parduodamus šunis, ar kad tokių pajamų sumą buvo bent kiek ženkli ir reikšminga. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad J. G. netvarkingai laikė gyvūnus, kartu laikė skirtingų lyčių gyvūnus. Buvo nustatyta, kad iš laikytų 13 patelių tik dvi buvo šuningos. Iš byloje pateiktos medžiagos nėra gauta duomenų, kad J. G. ar kiti asmenys būtų veisęs laikytus gyvūnus. Tai, kad kartu buvo laikyti skirtingų lyčių gyvūnai greičiau rodo nerūpestingą elgesį galimo šunų savaiminio dauginimosi atveju, bet ne tyčinį veisimą. Atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad tyčia buvo suleisti ar atskirai uždaryti konkretūs skirtingų lyčių gyvūnai, kas rodo, jog nebuvo siekiama tyčia šiuos veisti. Priešingai, toks mažas šuningų patelių skaičius (iš 13) rodo, jog tokia veikla nebuvo daroma. Kita vertus, J. G. pateikė prašymą leisti užsiimti šunų veisimu, tačiau šie bylos duomenys rodo tik siekį užsiimti tokia veikla ateityje. Be to, byloje pateikti mobiliuoju telefonu fiksuoti skelbimai, kuriuose neva J. G. siekė parduoti šunis yra nepatikimi, kadangi šie užfiksuoti mobiliuoju telefonu, antstolis nekonstatavo to kaip faktinių aplinkybių, šių skelbimų autoriai yra su J. G. susiję asmenys, nenustatytas jų ir J. G. susitarimas dėl konkrečių šunų ir pan. Šiandien byloje nėra duomenų, kad nurodyti asmenys neva prekiavo J. G. priklausančiais šunimis. Be to, tarp prekybą šunimis neva pagrindžiančių skelbimų ir jų vertimų yra pateikiami itin nekokybiški ir skelbimų turinį iškreipiantys vertimai, kurie padaryti galimai skelbimus fiksavusių asmenų, kurie arba nemokėjo angų kalbos arba vertė naudojantis vertimo programų pagalba, dėl ko buvo iškraipytas skelbimų turinys. Tokiais byloje esančiais duomenimis negalima vadovautis, kaip kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad J. G. veiksmai nebuvo susiję ir tiesiogiai nukreipti į pajamų gavimą iš licencijuojamos veiklos, neturint licencijos. Be viso to, kas išdėstyta J. G. veiksmai nebuvo sistemingi, neatitiko didelio masto, organizuotumo ir pasiruošimo požymių, todėl neatitinka versliškumo požymio.

3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, jog ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyto žiauraus elgesio su gyvūnais sąvoka apibrėžiama kitame teisės akte - Lietuvos Respublikos gyvūnų gėrovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-24 punktuose. Šioje administracinio nusižengimo byloje J. G. inkriminuotų administracinių nusižengimų esmė nebuvo tinkamai atskleista, todėl negalima konstatuoti, jog įrodyti visi jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties požymiai. Surašytame administracinio nusižengimo protokole aprašant pažeidimo esmę aptartos galimai pažeistos norminio teisės akto nuostatos nenurodytos. Nors J. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, tačiau aprašant pažeidimų esmę yra nurodyti tik patikrinimo aktu nustatyti trukumai, tačiau neišskirta, kuriais tiksliai veiksmais jis nubaustas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnais - žmogaus veiksmai, dėl kurių gyvūnas patiria skausmą, bereikalingą stresą, kančią ar žūtį. Šis pažeidimas gali pasireikšti gyvūno mušimu, smaugimu, atėmimu galimybės judėti ir pan. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 24 punkte (įstatymų leidėjas neapsiriboja baigtiniu veiksmų, laikomų žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu sąrašu ir numato, kad ir kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Todėl matyti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais laikytini intensyvūs, išskirtinai pavojingi, tiesiogiai gyvūną žalojantys ir tyčiniai veiksmai. Aptariamoje byloje nenustatyti tokie J. G. veiksmai. Šioje byloje nustatytas tam tikras galimas aplaidumas, kuris nepasiekia administracinės atsakomybės lygio. Todėl tokia kraštutinė priemonė, kaip gyvūnų konfiskavimas, neturėtų būti taikoma, kadangi ši analizuojamoje situacijoje neproporcinga. Be to, šis pažeidimas yra padaromas tyčia, tai yra jį padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jų pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti. Todėl teismas turėjo pagrįsti, kad šioje situacijoje J. G. suvokė, kad elgiasi su gyvūnais žiauriai, kad šiuos kankina. Tokiais atvejais kalbama apie situacijas, kai asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl to, kad į veterinarinę kliniką buvo atvežtas šuo perpjautu kaklu. Gyvūno susižalojimo priežastis - aštri viela, kuria buvo pririštas šuo. Dėl gyvūną laikiusio asmens kaltės susižalojusiam gyvūnui nebuvo teikiama pagalba, nekviečiamas veterinarijos gydytojas. Dėl didžiulės žaizdos šuo buvo priverstas kęsti labai stiprų skausmą, patyrė dideles kančias. Kitas teismų praktikos pavyzdys, kai asmuo tyčia į bendro naudojimo lauko tualetą įmetė du mažus šuniukus, dėl to gyvūnams grėsė žūtis. Dar vienu atveju būdamas neblaivus (nustatytas 2,09 promilių neblaivumas), tyčia įmetė šuniuką į užtvankos šulinį Garliavoje, norėdamas juo atsikratyti. Žiauriu elgesiu pripažįstami veiksmai, kuriais siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą (t. y. ausų, uodegų trumpinimo, balso stygų, nagų pažeidimas ar pašalinimas.). Atsakomybėn patraukti nepakanka argumentų, kad kai kurie gyvūnai buvo prižiūrimi ne visai tinkamai. Siekiant konstatuoti žiaurų elgesį su gyvūnais privaloma įrodyti tai, kad J. G. tyčia žalojo ir kankino gyvūnus. Žiauriam elgesiui su gyvūnais nepakanka neatsargios kaltės. Analizuojamoje situacijoje kiemo teritorija, kurioje laisvai galėjo judėti gyvūnai, užima 1 ha plotą, todėl gyvūnai gali laisvai judėti, dėl ko nėra poreikio šiuos pririšti ar kitaip apriboti laisvę aptvertoje teritorijoje. Kiekvieną dieną gyvūnų aptvarai valomi kelis kartus, įrengta ventiliacija, patalpose yra laikomi saugiai. Gyvūnų judėjimas buvo apribotas nuo kontakto su trečiaisiais asmenimis, todėl jie buvo laikomi saugiai. Vėdinant patalpas atidaromas langas, todėl tam, kad nepatektų musių, bičių ir kt. vabzdžių, buvo įrengtas tinklelis, kurį neteisėtai į patalpas patekę asmenys nuplėšė. Susidaryti ant grindų baloms nėra galimybės, nes grindų nuolydis yra 8 cm, todėl šlapimas subėga į trapą (tai matyti iš foto nuotraukų). Žiurkių nuodai pribarstyti kitoje patalpoje po šaldytuvu, kur augintiniai nepatenka. Veterinarinė pagalba suteikiama, kai gyvūnams tokia pagalba būtina ir tai patvirtina šunų pasai, kurių paskirtis ne keliauti, bet vesti tvarkingą gyvūnų priežiūrą ir ją fiksuoti dokumentuose. Akivaizdu, kad tokiuose veiksmuose nėra tyčios kankinti ar kitaip žiauriai elgtis su gyvūnais. Gyvūnai buvo prižiūrimi, galėjo laisvai judėti erdvėje, gaudavo maisto, turėjo guolius po stogu nakvynei. Todėl toks elgesys, jeigu ir neatitinka idealių gyvūno laikymo sąlygų, tačiau negali būti laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais. Atskirai pažymėta, kad nacionalinėje teisėje nėra reglamentuoti ir kriterijai gyvūnų sveikatos sutrikdymo mastui įvertinti, ir tokio vertinimo rezultatų sąsajos su veikos kvalifikavimu ir žiauraus elgesio su gyvūnais konstatavimu. Gynyba mano, kad šioje byloje žiaurus elgesys su gyvūnais yra tik hipotetinio pobūdžio.

3.7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog patalpų ir gyvūnų sąlygų pagerinimai buvo atlikti ne dėl to, kad pripažintos netinkamos gyvūnų laikymo sąlygos, bet dėl to, kad to reikalavo tarnybos, ir tai buvo sąlyga atgauti gyvūnus atgal. Į J. G. nuosavybės teise priklausančią teritoriją ir patalpas buvo patekta neteisėtai, t. y., neturint ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo. Į teritoriją ir patalpas pateko daugybė žmonių, kurie niekaip nebuvo susiję su analizuojamu atveju, ir kurie vadovavosi visuomenėje madingomis emocijomis, dėl galimai netinkamai prižiūrimų gyvūnų „gelbėjimo“. Tokiam neteisėtam patekimui vadovo ir neteisėtai patekti į teritoriją ir patalpas kurstė organizacijos (VšĮ „Būk mano draugas“) atstovės, kurioms ir buvo perduoti J. G. priklausantys šunys. Toks patekimas į svetimas patalpas buvo neteisėtas, todėl buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Be to, tokiu patekimu buvo padaryta turtinės žalos, nes patenkant į svetimą teritoriją ir patalpas buvo sugadinta tvora, nuplėštas tinklelis nuo pastato langų, išlaužtos durys. Vien ši aplinkybė, kad į svetimas patalpas buvo patekta neteisėtai, padarant žalos, paimant šunis neteisėtai, - nulemia būtinybę gražinti savininkui paimtus šunis. Pažymėtina, kad 2020-09-05 VMVT Tauragės departamentui atliekant patikrinimą, patikrinimo aktas ir šunų paėmimo aktai nebuvo surašyti, o šunys buvo paimti be savininko sutikimo. Savininkas J. G. po trijų dienų gavo 2020-09-05/07 iš VMVT gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą bei 2020-09-05 turto perdavimo ir priėmimo kortelę, kuria VMVT Tauragės departamentas perduoda VšĮ “ (duomenys neskelbtini) ” 7 prancūzų buldogus (ID Nr. (duomenys neskelbtini) ), 2 šokoladinius labradoro retrivenus ir 1 maltos bišoną. Akivaizdu, kad vienintelis realus pagrindas paimti gyvūnus buvo formalus ir išvestinis ieškant preteksto paimti gyvūnus ir pateisinti didelio atgarsio sukėlusį įsibrovimą į svetimas patalpas. Didelis atgarsis pasireiškė tuo, kad šiuose paėmimo veiksmuose dalyvavo didelis skaičius žmonių. Iš pateiktos medžiagos akivaizdu, jog VMVT Tauragės departamentas, tariamo nusižengimo tyrimo metu surašydamas protokolą, netinkamai įvertino šunų laikymo sąlygas, ignoravo vėlesnius šunų laikymo patalpų pagerinimus. Vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, gyvūnus laikantis asmuo turi užtikrinti optimalų gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimą. Minėto įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Analizuojamu atveju minima prievolė buvo įgyvendinta pilnai. Vandens, kaip ir maisto, šunims duodama pakankamai. Neretai gyvūnai išverčia dubenėlius su vandeniu. Tai pastebėjus, dubenėliai papildomi. Tai patvirtina faktas, kad daugumos šunų dubenėliai buvo pripildyti. Minėti gyvūnai galėjo laisvai judėti dideliame aptvare, turėjo pastogę, grindys buvo lentinės. Gyvūnai buvo normaliai įmitę, turėjo pašaro, neatrodė alkani ar išliesėję, nebuvo baugštus, agresijos nerodė. Be to, kaip nurodyta VMVT Tauragės departamento patikrinimo akte, gyvūnai turėjo savo erdvę, gultus, pabarstytus šiaudais, kur galėjo apsisaugoti nuo šalčio ar blogų oro sąlygų, buvo atskirti nuo kitų gyvūnų, turėjo pašaro, buvo įmitę, turėjo vandens. Tauragės departamento trūkumų šalinimo akte nurodyta, jog ūkinis pastatas, kuriame buvo laikomi 10 šunų, aptvarkytas. Labradoro aptvaras išardytas, grindys išvalytos, pašalintos išmatos. Prie labradoro esanti patalpa dalinai sutvarkyta, žiurkių nuodai pašalinti, žiurkių gaišenos pašalintos. Patalpų sienos išdažytos šviežiai, patalpa vėdinama, mechaninė ventiliacija įjungta, šildymo krosnis pakrauta, patalpa šildoma. Pateikti 10-ies šunų vakcinacijos dokumentai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad gyvūnų gyvenimo sąlygos nebuvo pagerintos, nes šie pagerinimai pasiekė ir atitiko normalias šunų laikymo sąlygas. Gyvūnų (šunų) savininkas neužsiima šunų veisimu (versliškai), todėl šunų ženklinimas ir registracija nėra privalomi. Todėl nėra formalių kliūčių grąžinti šunis savininkui.

3.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šunų paėmimas buvo neteisėtas dėl to, kad, visų pirma, patekimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo nesankcionuotas. Antra, šunų paėmimo procese dalyvavo jokių administracinių įgaliojimų neturintys asmenys (pašaliniai tretieji asmenys, neformaliai suinteresuoti gyvūnų teisių apsauga), taip pat suinteresuoti gyvūnų perdavimu asmenys, kurie jokių objektyvių duomenų apie galimai netinkamai prižiūrimus šunis neturėjo, o atskyrus šunis nuo teisėto savininko, šiuos perėmė. Trečia, sąlygos, kuriomis buvo laikomi gyvūnai, atitiko įstatymų keliamus reikalavimus. Be to, buvo reaguojama ir į tariamus VMVT Tauragės departamento nustatytus trūkumus, todėl šunų gyvenimo sąlygos buvo dar pagerintos.

3.9. Pasak apelianto, nors akte nurodoma, kad uždarose patalpose, kur buvo laikomi gyvūnai buvo išmatų, šlapimo, visgi, tai neatitinka objektyvios tikrovės, kadangi vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad išgabenti šunys buvo gražaus, blizgančio, sveiko kailio, nebuvo purvini. Pažymėtina, kad sąlygos, kuriose buvo laikomi gyvūnai, neatitinka nei vienos iš Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje numatytų žiauraus elgesio su gyvūnais sąlygų. Todėl nėra teisinio pagrindo paimti gyvūnus ir atskirti juos nuo teisėto savininko. Ypatingai atsižvelgiama į tai, kad VMVT atstovės - D. G. ir D. V. siekė asmeninių interesų patenkinimo, t. y. siekė, kad paimti šunys būtų perduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini) “, taip siekiant vėliau šiuos šunis parduoti. Nenuostabu, kad minėti šunys vėliau ir buvo perduoti šunų paėmimą inicijavusioms VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ atstovėms.

3.10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ANK 346 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Akivaizdu, kad tai teismo teisė, ne pareiga. Todėl teismas, atsižvelgęs į visą bylos medžiagą, gali nuspręsti nekonfiskuoti šunų, bet grąžinti juos savininkui, ypač atsižvelgiant į atliktus pagerinimus. Kita vertus akivaizdu ir tai, kad minimas įstatymas nenumato jokių, kriterijų, kurie leistų teismui nuspręsti, kada reikalinga ar galima konfiskuoti gyvūnus, todėl neretoje byloje teismai nesiryžta konfiskuoti gyvūnų, kadangi administracinių nusižengimų kodekso atitinkamame straipsnyje numatyti tik keli atvejai, kai gyvūnai privalo būti konfiskuojami, o visais kitais žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais, jie tik gali būti konfiskuojami. Be to, įstatymas visiškai nenumato konfiskacijos kriterijų, palikdamas tai išimtinai teismo laisvai nuožiūrai. Kai kriterijų nėra, tai ir atitinkamos priemonės taikymas tampa sudėtingu, kadangi niekas nenori prisiimti atsakomybės už jokiais kriterijais neparemtos nuosavybės teisės atėmimą, nes vėliau tokius gyvūnų atėmimo atvejus vėliau sėkmingai pavyksta apskųsti apeliacinėje instancijoje. Šios ir kitų panašių bylų esminis momentas, svarstant gyvūno konfiskavimo klausimą yra tas, ar grąžinus gyvūnus jo savininkui, gyvūnams būtų užtikrinamos tinkamos ir saugios sveikatai ir gyvybei sąlygos. Akivaizdu, kad po padarytų sąlygų gerinimų, J. G. neabejotinai užtikrintų tinkamas gyvūnų gyvenimo sąlygas.

4. VMVT Tauragės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Apeliaciniame skunde neigiama J. G. atsakomybė dėl inkriminuotų nusižengimų, tačiau apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia ištirtų įrodymų visuma.

7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino, išvadas išsamiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad J. G. nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

9. Skundžiamu nutarimu J. G. nubaustas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, o taip pat ir pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bei pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, numatančią atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad iš administracinio nusižengimo protokolo neaišku, kokie teisės aktai buvo pažeisti, o aprašant pažeidimų esmę yra nurodyti tik patikrinimo aktu nustatyti trukumai, tačiau neišskirta, dėl kokių veiksmų J. G. nubaustas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, tačiau tokie argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime yra išsamiai nurodytos bei aptartos konkrečios aktualių teisės aktų (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“) nuostatos, kurių pažeidimai inkriminuoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir dar kartą apygardos teismas jų nebekartoja. Nenustatyta, jog J. G. būtų buvusi apribota teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, priešingai, nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo jam buvo žinoma, kokių teisės normų pažeidimai jam inkriminuojami.

10. Apeliaciniame skunde pažymima, jog apylinkės teisme jau yra išnagrinėta tapati byla dėl to paties dalyko ir pagrindo, tų pačių faktinių aplinkybių, kurioje buvo nubausta J. G. motina D. Š., todėl manoma, kad antrą kartą bausti už tuos pačius veiksmus tik kitą subjektą, nėra teisinio pagrindo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atskirų subjektų patraukimas administracinėn atsakomybėn už padarytus administracinius nusižengimus nelaikomas baudimu už tuos pačius veiksmus, nes kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudžiamas individualiai, dėl savo padarytos veikos, ir tai, kad reikšmingos yra tos pačios faktinės aplinkybės, nepaneigia skirtingų asmenų atsakomybės.

11. Apeliaciniame skunde keliamas ir administracinėn atsakomybėn trauktino subjekto klausimas, pažymint, kad J. G. yra tik formalus gyvūnų savininkas, didžiąją laiko dalį gyveno Norvegijoje, Lietuvoje būdavo retai ir neatliko neteisėtų veiksmų. Tokie argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Aplinkybė, kad J. G. buvo ir gyvūnų savininkas, ir laikytojas yra aptarta ir skundžiamame nutarime, be to, ir pats J. G. iš esmės to neneigia, kaip nurodė apylinkės teisme, šunų auginimu užsiima visa šeima. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. dalyvavo atliekant neplaninį patikrinimą, surašant administracinio nusižengimo protokolą, proceso metu gyvenamąją vietą nurodė Lietuvoje. Jei apeliantas periodiškai ir išvykdavo į užsienį, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tai nešalina jo kaip gyvūnų savininko ir laikytojo atsakomybės.

12. Nesutinkant su J. G. nubaudimu pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde argumentuojama, kad jo veikla nebuvo versliška, sisteminga, nėra duomenų apie gautas pajamas už šunis, byloje pateikti mobiliuoju telefonu fiksuoti skelbimai yra nepatikimi, kadangi šie užfiksuoti mobiliuoju telefonu, antstolis nekonstatavo to kaip faktinių aplinkybių. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokie pat gynybiniai argumentai teikti ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ir skundžiamame nutarime dėl jų labai išsamiai pasisakyta paneigiant juos bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kodėl išsamūs apylinkės teismo išaiškinimai dėl J. G. veikos atitikimo ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiams, galėtų būti nepagrįsti. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti skundžiamo nutarimo motyvams ir jų dar kartą nebeaptarinėja, juolab, kad apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, dėl kurių nepasisakyta skundžiamame nutarime, nedėstoma.

13. Kita dalis apeliacinio skundo argumentų susijusi su tuo, jog įrodinėjama, kad J. G. veiksmai nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, nėra išskirtinai pavojingi, tiesiogiai žalojantys gyvūnus, nustatytas tik galimas aplaidumas, nesiekiantis administracinės atsakomybės lygio, VMVT Tauragės departamentas tariamo nusižengimo tyrimo metu surašydamas protokolą, netinkamai įvertino šunų laikymo sąlygas, ignoravo vėlesnius šunų laikymo patalpų pagerinimus. Apygardos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, visiškai paneigiamus bylos įrodymų visuma. Analogiški gynybos argumentai dėstyti ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Skundžiamame nutarime itin plačiai pasisakyta dėl inkriminuojamų ANK 346 straipsnio 1 dalies, 18 dalies požymių, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimų, žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, remiamasi ištirtų įrodymų visuma, aptartos nustatytos gyvūnų laikymo sąlygos, pažymėta, kad daugumai paimtų šunų buvo nustatyti vizualiai matomi sveikatos sutrikimai, kuriuos nulėmė ne kas kita, o ilgalaikė nepriežiūra, kai kuriems jų savalaikis veterinarinės pagalbos nesuteikimas laiku lėmė jų negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad 10 iš J. G. paimtų šunų buvo pateikti apžiūrai veterinarijos gydytojui, nustatyti ir pateikti į bylą detalūs tyrimo duomenys, kurie rodo, kad daugumai paimtų šunų rasti odos, kailio pažeidimai, plėštinės žaizdos, ausų pažeidimai – dėl to šie turėjo jausti didelius skausmus, rastas otitas, dermatitas, konjuktyvitas, ausų uždegimas, blusinis dermatitas, įtariamas pseudonėštumas, nurodoma, kad visi šunys pasveiks tik gydant veterinariniais vaistais. Gynybinę poziciją, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti įžvelgiamas tik aplaidumas, nesiekiantis administracinės atsakomybės lygio, visiškai paneigia bylos duomenys apie tai, kad plotai, kuriuose laikyti gyvūnai, per maži, neatitinka keliamų reikalavimų, narvai be paklotų, grindys betoninės, gausu išmatų, šlapimo balų, kai kuriuose narvuose nebuvo švaraus vandens, ūkiniame pastate, kuriame laikomi kai kurie gyvūnai, jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas, kuris net graužia akis, sunku kvėpuoti, nėra ventiliacijos, tinkamo apšvietimo, patikrinimo metu rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, žiurkių gaišenų. Pažymėtina, jog gyvūnams nustatytų sveikatos sutrikimų, jų laikymo sąlygų J. G. neneigia, tiesiog bando juos sumenkinti bei vertina, jog gyvūnai laikyti tinkamomis sąlygomis, kurios vėliau dar buvo ir pagerintos, pašalinus nustatytus trūkumus, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, J. G. nusižengimams kvalifikuoti aktualūs tikrinimo metu nustatyti faktai. Apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamo nutarimo argumentams, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, vaizdo įrašas, institucijos atstovių paaiškinimai, iš dalies ir paties J. G. paaiškinimai patvirtina, kad J. G. neabejotinai atlikto veiksmus, kurie sukėlė šunims pavojų jų sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, juos kankinant, nes šunys buvo laikomi jiems netinkamomis sąlygomis lauko aptvare bei ūkiniame pastate, sergantiems gyvūnams augintiniams nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai gyvūnams tokia pagalba būtina ir toks J. G. veikimas ir neveikimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 11, 15, 18 punktais, 6, 10 straipsniais ir dėl to J. G. visiškai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybė bei nubaustas.

14. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nutarimu paskirtu gyvūnų konfiskavimu, pažymint, jog gyvūnų laikymo sąlygos buvo pagerintos, trūkumai pašalinti, be to, nurodoma, kad šunų paėmimas buvo neteisėtas dėl to, kad patekimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo nesankcionuotas, šunų paėmimo procese dalyvavo jokių administracinių įgaliojimų neturintys asmenys, suinteresuoti gyvūnų perdavimu asmenys, kurie jokių objektyvių duomenų apie galimai netinkamai prižiūrimus šunis neturėjo, o atskyrus šunis nuo teisėto savininko, šiuos perėmė, šunys buvo paimti be savininko sutikimo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15. VMVT Tauragės departamento 2020-09-05 patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu dalyvavo ir informaciją pareigūnams suteikė pats J. G., kuris patikrinimą atliekantiems pareigūnams pats aprodė šunų laikymo vietas, atsakė į užduotus klausimus, t. y. leido atlikti patikrinimo veiksmus. Be to, J. G. pasirašė patikrinimo aktą taip patvirtindamas, kad su patikrinimo aktu susipažino ir gavo jo kopiją. Tokia situacija atitiko Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kai VMVT pareigūnai, kaip šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai, turi teise įeiti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kuriuose yra laikomi gyvūnai, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus. Kitų asmenų (ne valstybės ir savivaldybės institucijų atstovų ar jų kviestų asmenų) patekimo į asmens patalpas ir teritoriją ir galimo turto sugadinimo klausimai nėra šios administracinių nusižengimų bylos dalykas. Iš bylos duomenų matyti, jog gyvūnų paėmimas buvo įformintas VMVT Tauragės departamentui surašant daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą (b. l. 10, t. 1), kaip to ir reikalauja ANK 599 straipsnis, gyvūnai perduoti surašant turto perdavimo ir priėmimo kortelę Nr. 1 (b. l. 63, t. 1), kurioje pasirašė ir pats J. G.. Taigi apie gyvūnų paėmimą ir perdavimą administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. buvo informuotas. Teisės aktai nereikalauja, kad paimant gyvūnus įstatymuose nustatytais pagrindais jie galėtų būti paimti tik gyvūnų laikytojui/savininkui sutikus, nes priešingu atveju tai galėtų užkirsti kelią valstybės institucijoms vykdyti joms įstatymais pavestas viešąsias funkcijas.

16. Apeliaciniame skunde prašant grąžinti paimtus augintinius, pažymima, jog buvo atliktas gyvūnų gyvenimo sąlygų pagerinimas, o konfiskavimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją, apsvarstė administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo klausimą bei sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytinas gyvūnų konfiskavimas, savo sprendimą išsamiai motyvavo ir apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo motyvais. Pagrįstai atsižvelgta į tai, kad J. G. padarė tyčinius administracinius nusižengimus, savo elgesio neigiamai nevertino bandydamas save pateisinti, iki institucijos patikrinimo pakankamai nesirūpino laikomais gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinosios veterinarinės pagalbos. J. G. tik po patikrinimo ėmėsi priemonių ir pagerino likusių augintinių laikymo sąlygas, jų priežiūrą. Sužinojęs apie vykdomos veiklos neteisėtumą, J. G. nedelsdamas pateikė prašymą dėl veterinarinio patvirtinimo, reikalingo „gyvūnų augintinių veisėjo statuso“ gavimo ir įsipareigojo užtikrinti gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas. Taigi nėra teisinio pagrindo spręsti, jog administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju yra nepagrįstas, priešingai, atsižvelgus į J. G. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, vien baudos jam skyrimas, netaikant minėtos administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų J. G. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

17. Taigi, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs J. G. administracinio nusižengimo bylą, laikėsi ANK nuostatų, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę, išvadas išsamiai ir aiškiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra, priešingai, aptarta, kodėl remiamasi vienais, o ne kitais įrodymais, išanalizuotos ir paneigtos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinės versijos, bei kodėl vertinama, kad J. G. padarė inkriminuotus nusižengimus, aptarta nusižengimų kvalifikacija. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiškia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kaip tai bandoma įrodyti apeliaciniame skunde.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-02-18 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-02-18 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas