Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-02-18 nutarime nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Tauragės departamento pareigūnai 2020-09-05 atliko neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) , kurio metu surašytas VMVT Tauragės departamento 2020 m. rugsėjo 5/7 d. Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų patikrinimo aktas Nr. 62GGP-8. Patikrinimo metu nustatyta, kad J. G. tęstiniu laikotarpiu, vykdydamas verslinio šunų veisimo veiklą dideliu mastu, veikdamas organizuotai ir pasiruošus, tačiau neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų, nebuvo registravęs savo, kaip gyvūnų augintinių veisėjo veiklos VMVT ir taip pat neturėjo suteikto veterinarinio patvirtinimo numerio patalpoms, kuriose vykdė verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą, todėl padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, be to, pažeidė gyvūnų sveikatą ir gerovę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus žiauriai elgdamasis su gyvūnais, taip padarydamas ANK 346 straipsnio 1 ir 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.

2.1. Dėl ANK 127 straipsnio 1 dalies nusižengimo nutarime nurodoma, kad patikrinimo vietoje rastas didelis kiekis šunų, iš viso laikoma 16 suaugusių šunų, pagal išvaizdą priskiriamų 3 skirtingų veislių šunims (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Šunų veislės nėra priskiriamos darbui ar sportui naudojamų šunų veislėms ir gyvūnų laikytojas negali pagristi tokio didelio kiekio šunų poreikio, ypač atsižvelgiant, kad didžioji dalis šunų laikyti ne gyvenamojoje patalpoje, šiurkščiai pažeidžiant šunų laikymą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl neatitinka gyvūno augintinio („šeimos nario“), kurį Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kaip gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, požymio. Pagal Veisėjų reikalavimų 4 punktą turi būti registruoti veisėjai, „kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles“, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunys skirtingų lyčių, daugiausia patelių (13 patelių ir 3 patinai). Įvertinus 10 šunų, kurie po patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (nekastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis. Be to, skirtingų lyčių šunys laikyti poromis ar grupėje buvo priskiriami vienai veislei. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas nesiekė išvengti neplanuoto šunų dauginimosi ir leido tos pačios veislės šunims daugintis tarpusavyje. Patikrinimo metu nustatyta, kad keletas patelių gali būti šuningos. Įvertinęs 10 šunų, kurie patikrinimo metu buvo paimti iš laikymo vietos, privatus veterinarijos gydytojas patvirtino, kad atlikus echoskopiją, 2 patelės tikrai šuningos, dar vienai patelei įtariamas šuningumas, tačiau dar anksti vertinti ir reikėtų papildomų tyrimų vėliau (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktai Nr. 3, Nr. 9, Nr. 10). Pagal privataus veterinarijos gydytojo pateiktą informaciją, 2020-09-22 viena iš paimtų labradorų veislės kalyčių atsivedė 8 šuniukus, kurių sveikatos būklė atvedimo dieną buvo nepatenkinama (jaunikliai silpni, kalytė turėjo mažai pieno), kurie po dviejų dienų visi nugaišo, kalytei diagnozuota helmintozė (užsikrėtimas helmintais, kai nenaudojama antihelmintų profilaktikos priemonės), kuri tikėtina šuniukų gaišimo priežastis. Patikrinimo vietoje įrengtos 3 skirtingos vietos šunų laikymui, 2 lauko aptvarai ir keletas aptvarų ūkiniame pastate. Ūkiniame pastate įrengtų aptvarų būklė ir priežiūra leidžia daryti išvadą, kad šunims laikyti skirtas vietas gyvūnų laikytojas įrengęs jau senai (įrengtų aptvarų medžiagos nudėvėtos, metalinės dalys vietomis smarkiai surūdiję). Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas atliko parengiamuosius darbus gyvūnų veisimo veiklai vykdyti ir darbų rezultatą faktiškai naudojo laikyti veisiamiems šunims. Patikrinimo metu rastus šunis apžiūrėjus privačiam veterinarijos gydytojui, nustatyta, kad kelios patelės turi cezario pjūvio randus pilvo srityje, likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų. Atlikta privataus veterinarijos gydytojo dokumentinė analizė, kurios metu nustatyta, kad pagal Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą gyvūnų laikytoja D. Š. pas privatų veterinarijos gydytoją kreipėsi dėl cezario pjūvių atlikimų: 2019-11-14 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.), 2018-10-17 (prancūzų buldogas, patelė, 3 m.), 2020-03-05 (prancūzų buldogas, patelė, 4 m.). Todėl darytina išvada, kad laikomi šunys dauginosi, kai kurie atsivedė ne mažiau kaip po vieną šuniukų vadą. Pagal patikrinimo metu nustatytus faktus nustatyta, kad laikomi šunys buvo veisiami. Todėl aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad gyvūno laikytojas, laikydamas didelį šunų skaičių, vykdė didelio masto šunų veisimą, kuris atitinka gyvūnų augintinių veisimą verslo tikslais.

2.2. Patikrinimo metu, siekiant išsiaiškinti kiek gyvūnų augintinių yra Gyvūnų augintinių registre registruota J. G. vardu, nustatyta, kad per 5 metų laikotarpį (2016 - 2020 metais) J. G. vardu yra įregistruota 15 vnt. gyvūnų augintinių (14 prancūzų buldogų veislės šunų ir 1 katė), kurių patikrinimo vietoje nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Gyvūnų augintinių registre registruoti šunys yra priskiriami vienai tai pačiai kaip patikrinimo metu rastai šunų veislei (Prancūzų buldogai). Be to, 2019 m. ir 2020 m. buvo registruotos 3 vados prancūzų buldogų veislės šunų (t. y. po 3 vnt. šunų, gimusių tą pačią dieną). 2020 m. gimusių šuniukų vados laikytoju jų gimimo dieną tapo J. G., todėl, įvertinus tyrimo metu surinktos informacijos visumą, darytina vienareikšmiška išvada, kad šie trys šunys buvo jau turimų J. G. šunų palikuonys, kuriuos išveisė J. G.. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta daryti išvadą, kad J. G. tęstiniu kelių metų paeiliui laikotarpiu iki patikrinimo ir patikrinimo metu vykdė rinkoje paklausios veislės prancūzų buldogų veislių šunų veisimą ir tokie J. G. veiksmai rodo vykdytos gyvūnų augintinių veisimo, kaip ūkinės veiklos sistemingą organizavimą ir tęstinumą. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pas Klaipėdos apskrityje veiklą vykdančius privačius veterinarijos gydytojus 2019 m. J. G. vardu 4 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. (duomenys neskelbtini) ) buvo išimti Gyvūnų augintinių pasai, kurie yra privalomi dokumentai, išvežant šunis iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai 2020 m. J. G. vardu 8 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus ((duomenys neskelbtini) ) buvo išimti gyvūnų augintinių pasai. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. per 2 metus išėmė Gyvūno augintinio pasus 12 šunų jauniklių iki 4 mėnesių, kurie pagal būtent tokio amžiaus yra paklausiausia prekė gyvūnų augintinių rinkoje ir tai, kad būtinybė šunims išimti Gyvūno augintinio pasus yra susijusi tik su jų judėjimu už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, bei į tai, kad J. G. ir jo artimieji internete viešai siūlė įsigyti išveistus šuniukus, nurodydami šuniukų veislę, lytį, kainą. Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriama veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos, leidimus, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunų veisimu užsiimantis asmuo (-ys) tokių leidimų nėra gavę. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Veisėjų reikalavimai priklausomi nuo veiklos pobūdžio ir masto, gyvūnų augintinių veisėjams nustato dviejų lygių leidimų suteikimo sistemą. Veisėjų reikalavimų 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose, Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę t. y. gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo internete skelbimuose siūlė parduoti savo veisiamų šunų atvestus palikuonis. Nustatyta, kad J. G. savo facebook.com paskyroje 2018-04-27 skelbėsi, kad pardavinėja prancūzų buldogų veislės šuniukus (amžius iki 4 mėn.), skelbime nurodyta, kad šuniukai greit bus pasiruošę keliauti į naujus namus, bus suženklinti ir suvakcinuoti pirma vakcina. (duomenys neskelbtini) tinklalapyje J. G. vardu įdėtas prancūzų buldogų jauniklių iki 4 mėn. amžiaus skelbimas, kaina už šuniuką nurodyta 25000 kr. J. G. šuniukų jauniklius pardavinėjo Norvegijos rinkai.

2.3. Dėl ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų padarymo nutarimu taip pat nustatoma, kad Tauragės departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė S. J., dalyvaujant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiajam patruliui A. L. ir tyrėjai J. Š., Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui M. G., privačiai veterinarijos gydytojai L. B. (toliau – Pareigūnai), atliko neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini) , kur pagal pranešimo duomenis, laikomi ir veisiami gyvūnai augintiniai (šunys). Patikrinimo metu Tauragės departamento pareigūnė, vadovaudamasi ANK 594 straipsnio 1 dalimi, tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus užfiksavo VMVT Tauragės departamento 2020-09-05/07 Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akte Nr. 62GGP-68 (toliau - Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu dalyvavo ir informaciją pareigūnams suteikė J. G., kuris pareigūnams prisistatė kaip patikrinimo vietoje laikomų gyvūnų augintinių savininkas. Nustatyta, kad tuo pačiu adresu gyvena ir J. G. motina D. Š., kuri faktiškai irgi rūpinosi šunimis ir skelbė skelbimus apie šuniukų pardavimą. 2020-09-21 J. G. ir D. Š. vardu pateiktas prašymas dėl veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad patikrinimo vietoje iš viso laikoma 16 suaugusių (šunys nuo 2 iki 5 - 6 metų (pasak laikytojo ir kiek pareigūnai įvertino prie silpno patalpos apšvietimo)) šunų, kurių išvaizda atitinka skirtingų veislių šunų išvaizdą (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Šunys skirtingų lyčių, yra vaikingų patelių ar patelių ar su požymiais, kad turėjo jauniklių, kurie gimė po cezario pjūvio. Šunys laikomi 3 skirtingose vietose (ūkiniame pastate ir dviejuose lauko aptvaruose): lauke dideliame aptvare prie namo laikomas 1 labradoro retriveris; lauke dideliame aptvare laikomi 5 labradoro retriveriai; ūkiniame pastate laikoma 10 gyvūnų augintinių (7 prancūzų buldogai (1 patinas ir 6 patelės), 2 labradoro retriveriai (patelės) ir 1 maltos bišonas (patinas)); lauko aptvare prie namo laikoma 1 labradorų retriverių veislės kalytė, galimai besilaukianti, aptvare turi paklotą gulėjimui, apžiūrima nesileido (lojo); lauko dideliame aptvare laikomi 5 labradorų retriverių veislės šunys, kurie gali laisvai lakstyti, turi pastogę, grindys lentinės, neturi guolių ar pakratų; ūkiniame pastate laikoma 10 gyvūnų augintinių (7 prancūzų buldogai, 2 labradoro retriveriai ir 1 maltos bišonas). Patikrinimo metu nustatyta kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis. Ūkiniame pastate patikrinimo metu buvo jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas). Patikrinimo vietoje pareigūnai net neilgai buvę patalpoje pajuto, kad amoniako kvapas graužia akis, sunku kvėpuoti, graužia gerklę, nėra jokios ventiliacijos. Atsižvelgiant į tai, kad šunų uoslė yra daug kartų jautresnė nei žmogaus ir į šunų laikymo laikotarpį, tokios šunų laikymo sąlygos pareigūnų įvertintos, kaip akivaizdžiai netinkamos šunų laikymui net trumpu laikotarpiu, o nuolatinis šunų laikymas tokiomis sąlygomis laikytinas tiesiogiai kenksmingas ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo, todėl tokiais veiksmais šunų laikytojas šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

2.4. Nustatyta, kad gyvūnų laikytojas, laikantis ir veisiantis gyvūnus augintinius, pažeidė ir specialiuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau - Veisėjų reikalavimai) 17 punkte nustatytas pareigas užtikrinti, kad „Jeigu veisimo vieta yra negyvenamoji patalpa, joje turi būti įrengta atskira patalpa (-os) gyvūnų augintinių laikymui, kurioje (-iose) turi būti įrengta vėdinimo sistema, prireikus ir šildymo sistema. Vėdinimo sistema turi būti įrengta taip, kad būtų išvengta skersvėjų” ir 24 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, (...) palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos.“ Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; 15 p. gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis). Ūkiniame pastate patikrinimo metu buvo sunku apžiūrėti visus gyvūnus, nes nebuvo įrengto tinkamo apšvietimo (apšvietimas buvo blankus ir jo nepakako apšviesti viso patapos ploto), todėl siekdami apžiūrėti kai kuriuos gyvūnus aptvaruose patikrinimą atliekantys pareigūnai buvo priversti naudoti savo mobiliuosius telefonus ir žibintuvėlius. Gyvūnų laikytojas neužtikrino tinkamo patalpos apšvietimo ir tokiu būdu pažeidė Veisėjų reikalavimų 17.6. papunktyje nurodytą pareigą, kad veisimo patalpoje turi būti ,,įrengtas tinkamas apšvietimas. Šunų (...) laikymo patalpoje turi būti įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Jei gyvūnų augintinių, išskyrus šunis, kates ir šeškus, laikymo patalpoje naudojamas tik dirbtinis apšvietimas, jo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo trukmę, o jei naudojamas tik natūralus apšvietimas, turi būti sudaryta galimybė apžiūrėti gyvūnus augintinius bet kuriuo paros metu”. Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

2.5. Nustatyta, kad patikrinimo metu ūkiniame pastate ant grindų rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, prie kurių gali lengvai prieiti toje patalpoje laikomi gyvūnai augintiniai. Taip pat gyvūnų laikymo aptvare ir visoje ūkinio pastato patalpoje rasta ir žiurkių gaišenų, kurios taip pat kaip ir laisvai pribarstyti žiurkių nuodai kelia mirtino gyvūnų apsinuodijimo jais grėsmę, nes daugelis vartotojams prieinamų pirkti žiurkių nuodų (rodenticidai) sutrikdo gyvūnų kraujo krešėjimą, o apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja. Kraujavimui sukelti užtenka ir nedidelio nuodų kiekio, kurį ūkiniame pastate laikomi šunys gali gauti tiesiogiai suėdę žiurkių nuodų ar jei į jų virškinimo traktą patektų nuo žiurknuodžių nugaišusios žiurkės kraujo (pvz., suėstų nugaišusią žiurkę ar ją kramtytų žaidžiant/domintis žiurkės gaišena). Ūkiniame pastate ant grindų taip pat visur mėtosi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti kitomis cheminėmis medžiagomis. Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos ir gyvūno laikytojo veiksmai vertinami, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, dėl kurių gyvūnams kyla pagrįsta grėsmė apsinuodyti žiurkių nuodais ir dėl to nugaišti (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei naudojimas), todėl tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertinami kaip realiai, tiesiogiai ir akivaizdžiai keliantys grėsmę gyvūnų gyvybei ir užtraukiantys administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.

Žemesnės instancijos teismas

2.7. Be to, ūkiniame pastate aptvaruose, kuriuose laikomi gyvūnai, grindys betoninės, gausu išmatų (grindys padengtos išmatų sluoksniu), telkšo šlapimo balos. Gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, bet iš esamų išmatų kiekio ir bendros grindų švaros būklės spręstina, kad nevalyta galimai net keletą savaičių. Patikrinimo metu nei pareigūnai, nei pats gyvūnų laikytojas net negalėjo atidaryti vienos laikymo įrangos vartelių, nes jų vyriai buvo surūdiję ir akivaizdu, kad nebuvo darinėjami bent kelis kartus per dieną, kaip reikalauja Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytos pareigos t. y. kad “kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai. Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant”; 19 p. “siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais”. Už tokius pažeidimus, gyvūno laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

2.8. Nustatyta, kad aptvaruose laikomiems šunims nėra įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų). Keletoje šunų laikymo vietų yra likučiai nuo sutrešusio medinio padėklo (panašu į euro paletę), kituose nėra įrengta jokios poilsio vietos, todėl gyvūnai gali gulėti tik ant išmatomis ir šlapimu padengtų betoninių grindų dangos. Veisėjų reikalavimų 23 punktas nustato pareigą gyvūnų laikytojui užtikrinti, kad “gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta (gultai, nameliai, lizdai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų aptvarų plotas nesiekia minimalių ploto normų, bei į tai, kad gyvūnų tuštinimosi vieta ar potenciali šėrimo ir girdymo vieta, dėl per mažo ploto negali atitikti reikalavimo ,,būti nuošaliau”, ir į tai, kad dalyje aptvaruose nebuvo įrengta jokių poilsio vietų ir šunys buvo priversti stovėti, tupėti ir gulėti ant pagrindo, kuris padengtas išmatų sluoksniu, vietomis su šlapimo balomis laikytina ir dėl to negali minimaliai patogiai ilsėtis ir dėl to jaučia nepatogumą, tai toks gyvūnų laikymas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, ir pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip ,,poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius” pažeidžia Veisėjų reikalavimų 23 punkte nustatytas pareigas (23.2 p. ,,gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalis.

2.9. Pareigūnai patikrinimo metu apžiūrėję laikomus gyvūnus nustatė, kad gyvūnai yra su vizualiai aiškiai matomais klinikiniais sveikatos sutrikdymo požymiais (t. y. daugiausia akių ir ausų pažeidimais), kuriuos privalo pastebėti vidutinis rūpestingas gyvūnų laikytojas, net neturintis specialiųjų žinių apie gyvūnų sveikatų, tačiau tinkamai kasdien besirūpinantis savo laikomais gyvūnais. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu įvertinus laikomų gyvūnų sveikatos būklę, gyvūnų laikytojo veiksmai ir atsakomybė dėl gyvūnų sveikatos netinkamos priežiūros vertinti tik remiantis kriterijais, iš kurių visumos galima konstatuoti ar gyvūno laikytojas tinkamai rūpinosi gyvūnų sveikatos priežiūra ar ne. Šiuo aspektu pagrindiniai vertinti kriterijai yra šie: 1) ar gyvūnų laikytojas galėjo vizualiai pastebėti gyvūnų sveikatos sutrikdymo požymius ir 2) ar gyvūno laikytojas ėmėsi veiksmų pasirūpinti gyvūnų sveikata (pvz., kreipėsi ar nesikreipė į veterinarijos gydytoją, ar taikė gydymą, ar nepagrįstai delsė imtis veiksmų). Be to, vertinta ar gyvūnų laikytojas taikė profilaktines gyvūnų sveikatos saugojimo priemones (vaistai nuo išorinių ir vidinių (helmintai) parazitų), ypač atsižvelgiant į veisiamų gyvūnų sveikatos palaikymą. Akių pažeidimai - visiems ūkiniame pastate laikytiems šunims nustatyti akių uždegimo požymiai (akių sudirgimas pasireiškęs junginės paraudimu ir paburkimu, daugeliui šunų pastebėtos pūlingos išskyros iš akių). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų laikymo patalpoje nustatyta, kad dėl nešalintų išmatų ir šlapimo susidarė didelis kiekis agresyviai veikiančių amoniako garų, yra pagrindas konstatuoti, kad tokios šunų laikymo sąlygos tiesiogiai kenkė gyvūnų sveikatai ir pasireiškė minėtais šunų akių pažeidimais. Vienam šuniui (prancūzų buldogų veislės) patikrinimo dieną nustatyta, kad yra dešinės akies trečio voko liaukos prolapsas (t. y. akies junginės klostės išvirtimu pasireiškianti akies patologija, dėl negydymo galinti sukelti sunkesnius akies funkcijos sutrikimus). Ši šuns akies sveikatos būklė nepasikeitė ir praėjus keletui dienų po patikrinimo datos, todėl laikytina chroniška būkle, kuris negali savaime praeiti. Paėmus iš laikytojo, šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, kad šio šuns atveju, ši akies patologija gali būti išgydoma tik taikant chirurginį gydymo būdą, priešingu atveju, negydant keliama sunkesnio masto akies funkcijos pažeidimo rizika (regos susilpnėjimas ar net aklumas) (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktas Nr. 1). Vienam šuniui (prancūzų buldogų veislės) nustatytas kairės akies ragenos papilkėjimas. Paėmus iš laikytojo, šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, diagnozę - lėtinis keratokonjungtyvitas, kurio sunkumo lygį privatus veterinarijos gydytojas įvertino, kaip neišgydomą akies sveikatos būklę sukeliančią sumažėjusį pažeistos akies regėjimo lauką (2020-09-12 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktas Nr. 6). Patikrinimo metu nustatyti gyvūnų akių pažeidimai yra akivaizdūs ir lengvai pastebimi net ir ne veterinarijos gydytojui. Gyvūnų laikytojas tinkamai prižiūrintis savo gyvūnus augintinius kasdien negalėjo nepastebėti tokius laikomų gyvūnų augintinių akių sveikatos pažeidimo požymių. Atsižvelgiant į tai, užtenka informacijos konstatuoti, kad gyvūno laikytojas, net neturintis specialiųjų veterinarijos mokslo srities žinių, turintis pareigą tinkamai rūpintis savo gyvūnais, įskaitant rūpinimąsi jų sveikata, buvo abejingas šunų sveikatos būklei ir nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, siekiant išsiaiškinti akių sveikatos sutrikimų rimtumo. Tokie gyvūno laikyto veiksmai laikytini neveikimu, dėl veterinarijos pagalbos gyvūnams suteikimo, ir negali būti objektyviai pateisinami. Todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus; veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, už kuriuos gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, nes akivaizdžios akių patologijos jau yra sukėlusios tam tikro lygio akies f-jų sumažėjimą ir dėl negydymo kelia grėsmę gyvūnui būti suluošintam dėl negrįžtamai pažeistos regėjimo funkcijos.

2.10 . Nutarime nurodoma ir tai, kad ūkiniame pastate laikytiems šunims nustatyti ausų uždegimo požymiai, ausų kanalai paraudę, paburkę, jaučiamas nemalonus kvapas. Keletui šunų diagnozuotas ūmus ausų uždegimas, ausys skausmingos, išorinės ausies zonoje (ausies kaušelyje) aiškiai matomos tamsios spalvos sekretas, ausys nukasytos, išoriškai matomos žaizdos. Tokia gyvūnų ausų pažeidimai sukelia gyvūnams skausmą ir nepatogumo jausmą dėl nuolatinio ausų dirginimo (niežėjimo), dėl to gyvūnai priversti kasytis ausis ir taip palaipsniui sukelia papildomus mechaninius ausų odos pažeidimus, galinčius komplikuotis papildomais uždegimais dėl antrinių infekcijų. Todėl tokių ausų pažeidimų atvejais būtina nedelsiant taikyti gydymą veterinariniais vaistais. Nepaisant išoriškai matomų ausų pažeidimų (nukasymo iki žaidų požymiai) gyvūnų laikytojas nesiėmė veiksmų gydyti gyvūnus, todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina. Tauragės VMVT surinkti įrodymai apie šunų sveikatos būklę leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gyvūnų laikytojas ilgu laikotarpiu netinkamai rūpinosi savo laikomais šunimis, dėl gyvūno laikytojo neveikimo šunų laikymo sąlygos buvo kenkiančios gyvūnų sveikatai ir dėl to atsirado aukščiau nurodyti įvairaus masto šunų sveikatos surikdymo požymiai, kurie kėlė šunims nuolatinį nepatogumą ir kančią, todėl tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertintini, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus veiksmus, laikytinus žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, t. y. „veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina“. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalis. Tuo J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį 2, 11, 15, 18 punktus, 6 straipsnį, 10 straipsnį, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4, 8, 17 punktų, 17.6. papunkčio, 19, 22, 23, 24, 50 punktų reikalavimus.