- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- 1-133-376/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Pavelas Frolovas, Zenonas Birštonas
- Kaltinamasis
- D. N.
- Nukentėjusysis
- L. S., J. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
kaltinamajam D. N.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-06-15 Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2003-09-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2006-01-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str., 178 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. BK 63 str. bausme subendrinta su 2003-09-04 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėn.; 2007-10-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., BK 64 str. bausmė subendrinta su 2006-01-12 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmė, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėn., bausmę yra atlikęs,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis D. N. nužudė žmogų, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2008-08-15 d., 21.00 val. iki 2008-08-16 d., 06.00 val., neregistruotos sodybos, esančios Minsko plente Pakalniškių kaime kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su N. K. metu, veikdamas netiesiogine tyčia, sudavė jai rankomis ir kojomis ne mažiau 25 smūgių į galvą, kaklą, krūtinę, tuo padarydamas N. K. daugybines poodines kraujosruvas su nubrozdinimais veide apie akis, skruostuose, nosyje, smakre, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, kairio peties sąnario srityje, kairėje alkūnėje, kairiame žaste, dešinio klubo srityje; daugybines kraujosruvas kaktos, viršugalvio-smilkinių, pakaušio sričių minkštuose audiniuose; kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš smegenų dešiniojo pusrutulio; poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžimą; daugybinius šonkaulių lūžius (dešinėje lūžę VIII-IX šonkauliai priekinėje pažastinėje linijoje, V-VI-VII šonkauliai lūžę mentinėje linijoje, kairėje VII-IX - ties kremzle su kraujosruvomis aplinkiniuose gerklas dengiančiuose ir krūtinės ląstos minkštuose audiniuose), kraujosruvą skersinės žarnos pasaite su žarnos serozinio dangalo plyšimu ir kraujosruvas nugaros minkštuose audiniuose, kas sukėlė ūmų kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių veiklos sutrikimą, ko pasėkoje nukentėjusioji dėl daugybinių lūžių bei organų plyšimų mirė, tokiais savo veiksmais D. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis D. N. kaltu prisipažino, paaiškino, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų dėl to, ką padarė. Parodė, kad 2008-08-15 jis su drauge A. L. ir D. G. buvo Pelesos gatvėje, ruošėsi vykti pas A. į sodybą. Su savimi turėjo alkoholinių gėrimų, sėdėjo autobusų stotelėje, ten prie jų priėjo nepažįstama moteris, kuri buvo išgėrusi. Visi pradėjo kalbėtis, kartu gerti. Ta moteris kartu su jais nuvyko į A. sodybą. Moterys padarė valgyti, visi susėdo sodelyje ir gėrė. Po kiek laiko tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusioji jį apšaukė, įžeidė, todėl jis sudavė jai 4-6 smūgius stovinčiai į galvą. Po smūgių ši nukrito ir jis gulinčiai dar sudavė 4-5 smūgius kojomis. Po trumpo laiko nukentėjusioji atsigavo ir dar atsikėlusi prisėdo prie stalo. Jis liepė jai eiti namo ir šį nuėjo į kambarį. Po kiek laiko jis nuėjo miegoti. Ryte atsibudo apie 5-6 valandą ryto ir kitame kambaryje, kur miegojo D., pamatė ant grindų prie išėjimo gulinčią nukentėjusiąją. Jis nutarė patraukti ją į šalį, pamanė, kad ši girta miega. Nutarė ją išnešti į lauką, kad išsiblaivytų ir atsibustų, paguldė ją ant paklodės, išnešė į lauką, tuomet grįžęs pažadino L. ir G. L. jo paklausė kur ta moteris ir jis pasakė, kad ši išvažiavo. Jie trise išvažiavo į miestą, vakare grįžo į Aleksandro namus ir vėl gėrė. Vėlų vakarą aptiko mirusią nukentėjusiąją, suprato, kad nukentėjusioji mirė nuo jo smūgių, išsigando, todėl niekam nepranešė. Ryte atvažiavęs į sodybą A. tėvas juos pažadino ir liepė dingti iš sodybos. Kiek nuėjus nuo sodybos juos sulaikė policija. Nusikaltimo metu jis buvo girtas, negali suskaičiuoti, kiek smūgių sudavė, mano, kad bendrai galėjo suduoti 25 smūgius. Anksčiau jis su nukentėjusiąja neturėjo jokių santykių. Nukentėjusioji pati išprovokavo tokį jo elgesį įžeidinėdama jį, todėl jis sudavė jai smūgius ir negalėjo sustoti, nusiraminti. Su nukentėjusiąja iš jų kompanijos daugiau niekas nekonfliktavo. Paaiškino, kad smūgiavo abiem rankom ir kojomis. Buvo tamsu, todėl tiksliai negali pasakyti į kurias kūno vietas smūgiavo, sutinka kad galėjo sulaužyti šonkaulius ir padaryti paliežuvinio kaulo lūžį. Suduodamas nukentėjusiajai smūgius, nesiekė sukelti jai ypatingų kančių. Pagalbos nekvietė, nes manė, kad nukentėjusioji tiesiog girta ir kad išsiblaivys. Civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos nukentėjusiosioms atlygins pagal galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. N. visiško prisipažinimo jo kaltę visiškai įrodo sekantys įrodymai:
Apklausta teisme nukentėjusioji L. S. (N. K. duktė) parodė, kad ji su motina kartu negyveno, nes motina gyveno kartu su seneliu. Apie motinos mirtį sužinojo 2008 metų rugsėjo mėnesį iš policijos darbuotojų. Ji motinos ieškojo pati, kadangi senelis pasakė, kad jau dvi savaites ji nebuvo grįžusi į namus. Iš pradžių su motina bendravo artimai, tik po to, kai ji pradėjo gerti, ryšys nutrūko. Motina dirbdavo, tačiau būdavo, kad 2-3 savaites girtavo, o po to vėl negerdavo, prižiūrėdavo savo tėvus. Mano, kad tą vakarą motina galėjo atsidurti pašalinėje kompanijoje. Apie motinos mirties aplinkybes ji nieko nežino. Prašo 5200 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro laidojimo išlaidos atskaičiuos valstybės išmokėtą pašalpą. 95000 Lt sudaro moralinė žala, nes dėl šio įvykio ji patyrė šoką, liko senelis be priežiūros, kaip pridera su motina negalėjo atsisveikinti. Ši prašoma suma apima neturtinę žalą, padarytą visai šeimai.
Apklausta teisme nukentėjusioji J. M. (kita N. K. duktė) iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, tačiau civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Apklaustas teisme liudytojas V. K. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį atvažiavo į savo sodybą, kur rado sūnų A., du jo draugus ir merginą. Pradėjo juos varyti iš namo. Jie susirinko daiktus ir išėjo, o A. liko. Po kiek laiko A. jo paprašė kartu nueiti pasižiūrėti, kas ten sodelyje prie tualeto guli. Nuėjęs jis pamatė į paklodę įsuktą žmogaus kūną. Nežino, kas sodyboje įvyko, jam niekas neaiškino. A. sakė, kad ten guli moteris, bet jis arčiau kūno priėjęs nebuvo. Buvo iškviesta policija ir visi buvo sulaikyti.
Apklaustas teisme liudytojas A. A. parodė, kad 2008-08-15, vakare atvažiavo į sodybą, ten buvo D. N., D. G. ir A. L.. Jie trise sėdėjo sode. Prie jų gulėjo viena moteriškė. Jis paklausė, kodėl ši guli, kažkuris iš kompanijos pasakė, kad ji ilsisi, tada jis nuėjo miegoti. Atsibudęs kitą dieną pamatę tą moteriškė gulinčią kambaryje ant grindų. Nesuprato, kad ji sumušta, pagalvojo, kad ši girta miega. N. pasakė, kad ją mušė, bet ji atsigaus. Matė, kaip D. N. su D. G., uždėję ant paklodės, tą moteriškę išnešė iš namo. Visi išvažiavo į miestą, o vakare grįžo į sodybą. Kitą dieną ryte atvažiavo jo patėvis ir rado tą moterį negyvą. Jis buvo girtas vakarą prieš įvykį, to įvykio vakarą ir kitą dieną, todėl nelabai gerai viską prisimena.
Kadangi liudytoja A. L. į teismo posėdį neatvyko, nes neatsiėmė šaukimo, yra pagrindas manyti, jog ji vengia būti apklausiama, todėl sutinkamai su BPK 276 str. 1 d. reikalavimais buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 1., b.l. 138-139), iš kurių matosi, kad ji, D. N. ir D. G. buvo Pelesos gatvėje, ten esančiame parke, kur gėrė. Priėjo moteris, ji buvo išgėrusi, kartu su jais gėrė vyną ir alų. Tada jie visi važiavo pas A. į Minsko plentą į sodybą. Ten lauke prie staliuko irgi gėrė keturiese, ta moteris ten taip pat buvo. A. jai esant nebuvo atėjęs. Tarp nepažįstamos moters ir D. N. įvyko konfliktas, jie pradėjo ginčytis ir D. N. jai du kartus sudavė ranka į veidą. Moteris sėdėjo ir nuo smūgio nukrito. Po to ji atsikėlė ir toliau gėrė. Paskui ji pajuto, kad yra per daug girta ir nuėjo į kambarį atsigulti. Jau tuo metu buvo tamsu. Ryte ją pažadino D. N. ir jie trise nuvažiavo į miestą, t.y. ji, D. N. ir D. G., o Aleksandras liko namie. Ryte ji moters nematė. D. N. paklausė, kur ji yra, o jis pasakė, kad moteris išsigando ir išėjo. Kai D. N. jai sudavė, jis buvo gerai girtas. Ji negali pasakyti, ar ta moteris pati pasisiūlė važiuoti, tiesiog ji su jais važiavo.
Kadangi liudytojas D. G. į teismo posėdį neatvyko, nes byloje nurodytu adresu negyvena, yra pagrindas manyti, kad jis vengia duoti parodymus teisme, todėl sutinkamai su BPK 276 str. 1 d. reikalavimais buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 1., b.l. 174-175), kur jis parodė, kad rugpjūčio 15 d. Pelesos gatvėje parke sėdėjo su D. N., A. L., gėrė alkoholį. Prie jų prisėdo moteris, su ja irgi gėrė. Visi susiruošė važiuoti į sodybą Minsko pl. pas A. A.. Ten keturiese gėrė. Nepamena, kada atėjo A. A., bet buvo jau vėlu, tamsu. Tarp D. N. ir tos nepažįstamos moters kilo žodinis konfliktas. D. N. trenkė jai į veidą vieną kartą kumščiu ir ji nukrito ant žemės. Tada jis sudavė koja tris ar keturis kartus į galvą ir į kūną. Jis nuėjo prigulti į namą. Moteris tuo metu gulėjo ant žemės. Jis atsigulė koridoriuje į lovą miegoti. Miegojo vienas, kai atsibudo prie lovos ant grindų pamatė gulinčią moterį. Atėjo D. N., bandė užčiuopti pulsą, pasakė, kad ji šalta. Paprašė padėti išnešti. D. N. paėmė paklodę, jie paguldė moteriškę ant paklodės ir ją į lauką išnešė vienas D. N.. Jis nematė, kur D. N. nunešė moterį. Ar jo aptikta moteris buvo sumušta, jis nematė, nes buvo šoko būsenoje, kadangi atsibudo šalia lavono.
Iš paties kaltinamojo D. N. rašyto nuoširdaus prisipažinimo (t. 2., b.l. 7) matyti, kad jis kartu su draugu D., savo panele A. ir nepažįstama moterimi atvažiavo pas pažįstamą A. į namus, esančius Pakalniškių kaime šalia Vilniaus. Ten jie vartojo alkoholį, prieš tai irgi gėrė. Gėrimo metu moteris jam kažką grubiai pasakė (tiksliai neatsimena), dėl to jį įžeidė. Tada jis supykęs ją sumušė, suduodamas jai smūgius rankomis į galvą. Tiksliai neatsimena, bet vėliau tą moterį rado negyvą name. Nežinojo ką daryti, įvyniojo ją ir paguldė lauke į krūmus. Jos žudyti neturėjo tikslo, o norėjo tik sumušti. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.
Savo parodymus apie N. K. nužudymo aplinkybes D. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2., b.l. 17-26).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad nužudytoji N. K. su smurto žymėmis buvo aptikta gulinčia ant paklodės šalia sodybos (t. 1., b.l. 4-21).
Specialisto išvada Nr. M 1570/08 (01) nustatyta, kad N. K. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sužalojimų, pasireiškusių kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, paliežuvio kaulo ir daugybiniais šonkaulių lūžiais su kraujosruvomis aplinkiniuose kaklo ir krūtinės ląstos bei galvos minkštuose audiniuose, kraujosruva skersinės žarnos pasaite su žarnos serozinio dangalo plyšimu, sukėlusiu ūmų kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių veiklos sutrikimą. Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, keleto valandų laikotarpyje iki mirties. Daugybinės galvos minkštųjų audinių kraujosruvos su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poliežuvinio kaulo didžiojo rago lūžimas; daugybiniai šonkaulių lūžimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Likusieji sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai pagal išsidėstymą kūne, apimtį ir pobūdį galėjo būti padaryti kūną žalojančiais daiktais paveikus nemažiau kaip 25 kartus. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo gautis ginantis. N. K. lavono kraujyje rasta 2,36 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 3,32 promilės etilo alkoholio. Tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį ir rodo, kad N. K. alkoholį buvo gėrusi keletą valandų prieš mirtį ir mirė blaivėdama (t. 1., b.l. 29-44).
Iš specialisto išvados Nr. 90TPK-84 turinio matosi, kad nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis D. N. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Įvykio metu jis buvo paprasto girtumo būsenoje. Šiuo metu nėra pagrindo jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2., b.l. 86-87).
Iš alkotesterio parodymo matyti, kad D. N. iškart po sulaikymo buvo neblaivus, jo iškvėptame ore buvo 1,67 promilės alkoholio (t. 2., b.l. 1). Tai, kad D. N. ir nusikaltimo padarymo dieną, t.y. 2008 m. rugpjūčio 15 d. ir iki jo sulaikymo vartojo alkoholinius gėrimus, patvirtino ir jis pats, ir su juo kartu išgertuvėse dalyvavę liudytojai A. L., D. G. ir A. A..
Nors kaltinamasis D. N. negalėjo tiksliai nurodyti N. K. suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos, tačiau teismo posėdžio metu jis neneigė, kad galėjo suduoti N. K. apie 25 smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe į galvą, krūtinę, kas patvirtinta Specialisto išvadoje Nr. M 1570/08 (01). Kaltinamasis D. N. tvirtino, kad konfliktas įvyko sodybos kieme išgertuvių metu. N. K. buvo smūgiuojama abiejų rankų kumščiais į galvos sritį, jai nukritus ant žemės buvo smūgiuojama kojomis. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo D. N. parodymais, kad prieš sumušimą nukentėjusioji N. K. ant jo rėkė, šaukė, jį įžeidė. Kad D. N. konfliktavo su nukentėjusiąja, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausti liudytojai A. L. ir D. G.. Nors kaltinamojo, liudytojų A. L., D. G. parodymai dėl N. K. suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos nėra visiškai nuoseklūs dėl šių neblaivumo, tačiau kolegija neturi pagrindo abejoti kaltinamojo D. N. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kur jis patvirtino, jog galėjo visumoje suduoti N. K. 25 smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, krūtinę, be to jis pats nurodė, kad su nukentėjusiąja daugiau niekas nekonfliktavo. Kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės atitinka byloje esančius faktinius duomenis: liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje, teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis. Taigi kolegija daro išvadą, kad būtent D. N. nužudė N. K..
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004-06-18 nutarimo 17 punkte nurodyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu.
Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmu ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą.
Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Be to kaltininkas turi suvokti itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.
Tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų, leidžiančių teismui daryti besąlygišką išvadą, kad nukentėjusioji N. K. būtų kankinama ar nužudyta itin žiauriai. Nėra nustatyta, kad ji sumušimo metu ar po sumušimo dejavo, rėkė, prašė pagalbos, sakė ar kaip kitaip išreiškė, jog jai yra žiauriai skauda ar pan. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji prieš įvykį vartojo alkoholį ir buvo neblaivi, kas savaime slopina skausmą. Apie dvasines kančias visiškai nėra jokių duomenų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji N. K. po sumušimo pati sugebėjo nueiti iš kiemo į namą ir atsigulti. Bylos duomenimis nepatvirtinta, kad N. K. buvo po sumušimo nutempta į namą ar kad namelyje dar buvo mušama. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji po sumušimo iki mirties buvo kankinama.
Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad N. K. gyvybė buvo atimta itin skausmingu būdu. Nors specialisto išvadoje nustatyta, kad jai buvo suduoti apie 25 smūgiai, tačiau ne visų smūgių pasekoje gauti sužalojimai buvo sunkūs. Specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo ir nesunkių bei nežymių sveikatos sutrikdymų. Be to, yra nustatyta, kad smūgiai buvo suduoti ne kažkokiu kūną žalojančiu įrankiu, o kumščiais ir kojomis - tą patvirtino pats kaltinamasis, liudytojai. Yra nustatyta, kad ir kaltinamasis D. N. ir nukentėjusioji N. K. buvo neblaivūs, akivaizdu, kad jų judesiai buvo nekoordinuoti, todėl negalima spręsti apie suduotų smūgių stiprumą. Taip pat nėra duomenų, kad iš nukentėjusiosios buvo tyčiojamasi. Konfliktas įvyko dėl buitinių dalykų – kaltinamajam tiesiog nepatiko nukentėjusiosios elgesys jo atžvilgiu, todėl jis ją nutarė sumušti ir taip nužudė.
Visos nurodytos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja apie tai, jog nėra pakankamai duomenų daryti išvadai, jog nužudymo metu nukentėjusioji buvo kankinama ar buvo nužudyta kitaip itin žiauriai. Dėl pasakyto kolegija sprendžia, kad kaltinamojo D. N. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 129 str. 1 d.
Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti.
Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.
Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir kt. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad kaltinamasis D. N. būtų tiesiogiai norėjęs nukentėjusiąją N. K. nužudyti. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad kaltinamasis D. N. nepanaudojo jokių žalojančių įrankių nukentėjusiajai nužudyti, tačiau suduodamas jai smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbų organą – galvą, turėjo suvokti, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, o jei ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis D. N. savo veiksmais elgėsi abejingai, sumušęs nukentėjusiąją, nepasidomėjo, ar ji gyva, sąmoningai leido jai numirti. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo D. N. veiksmai kvalifikuojami kaip nužudimas netiesioginė tyčia, kadangi bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog jis turėjo išankstinį nusistatymą ar planavo nukentėjusiąją nužudyti. Nužudimas įvyko spontaniškai, kaip įvykusio žodinio konflikto pasekmė. Taigi kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis D. N. veikė netiesiogine tyčia, nes suprato, kad, būdamas stipresnis ir už girtą nukentėjusiąją, suduodamas pastarajai smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvos sritį, jis kėsinosi į kito žmogaus gyvybę ir taip elgdamasis nukentėjusiojo asmens atžvilgiu numatė, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajai, ir nors to nenorėjo, tačiau būdamas abejingas nukentėjusiosios gyvybės atėmimui sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Kolegijos nuomone tarp kaltinamojo D. N. padarytos veikos – smūgių rankomis ir kojomis sudavimo nukentėjusiajai N. K. į gyvybiškai svarbių organų sritį – į galvą, kaklą, krūtinę ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusioji mirė būtent nuo smūgių sukeltų sužalojimų visumos.
Kolegijos manymu yra neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis D. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su N. K. metu, veikdamas netiesiogine tyčia, sudavė jai rankomis ir kojomis ne mažiau 25 smūgių į galvą, kaklą, krūtinę, tuo padarydamas N. K. daugybinius kūno sužalojimus, kas sukėlė ūmų kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių veiklos sutrikimą, ko pasėkoje nukentėjusioji mirė.
Tokiu būdu kolegijos ištirtų bei išanalizuotų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. N. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., nes yra neginčytinai įrodyta, jog būtent jis nužudė N. K.. Kolegija sprendžia, kad byloje surinktų duomenų visuma neduoda pagrindo konstatuoti, kad D. N. nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Nukentėjusioji L. S. pareiškė civilinį ieškinį 5200 Lt turtinei žalai ir 95000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1., b.l. 74-75). Specialisto išvada Nr. S442/08 (01) patvirtina, kad neatpažintas moters lavonas, rastas 2008-08-17 Minsko pl. neregistruotoje sodyboje yra L. S. motinos (N. K.) su 99,96 procentų tikimybe. Taigi, L. S., kaip nukentėjusiosios dukra, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinis ieškinys turtinės žalos priteisimo dalyje tenkintinas pilnai, nes yra nustatyta, kad ši žala atsirado kaltinamojo D. N. neteisėtos veikos pasėkoje, ieškinys iš dalies yra paremtas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1., b.l. 77). Teismui nėra abejonių, kad N. K. laidojimo išlaidos visumoje galėjo sudaryti 5000 Lt, be to, kaltinamasis šioje dalyje ieškinio neginčija. Advokato paslaugų apmokėjimo kvitas teismui yra pateiktas.
Civilinis ieškinys neturtinės žalos priteisimo dalyje tenkintinas iš dalies. Kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai L. S. buvo padaryta neturtinė žala, kadangi buvo nužudyta jos motina, dėl ko ji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir išgyvenimus. Ji rado subjaurotą motinos lavoną laidojimo namuose, nužudytąją sunku buvo atpažinti, laidojimo metu jos karstas buvo uždarytas (dėl baisios lavono būklės), todėl ji deramai pagal papročius negalėjo atsisveikinti su motina. Visa tai rodo, kad dėl motinos nužudymo jai buvo sukelti dideli dvasiniai išgyvenimai. Ši žala yra padaryta dėl nusikaltimo, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius – artimo žmogaus gyvybės atėmimą. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiųjų L. S. ir J. M. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, nukentėjusioji N. K. vedė asocialų gyvenimo būdą, dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. Tai rodo, kad itin šiltų ir artimų santykių tarp nukentėjusiosios L. S. ir jos motinos nebuvo, todėl L. S. prašoma priteisti 95000 Lt neturtinė žala prieštarautų protingumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijams. Kolegija mano, kad neturtinės žalos priteisimas turi būti vertinamas kaip atitinkama moralinė kompensacija, bet ne kaip praturtėjimo šaltinis. Šiuo gi atveju prašoma priteisti neturtinės žalos suma, kolegijos manymu, yra aiškiai per didelė, todėl mažinama. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis D. N. teismo posėdžio metu atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, pripažino civilinį ieškinį, be to, kolegija, priteisdama iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ir į kaltinamojo, kuris nedirba, turtinę padėtį.
Vilniaus miesto VPK materialinio aprūpinimo ir ūkio skyriaus saugojimo patalpose saugomi 5 vokai su tepinėliais, šepetys, dėžė, kurioje yra antklodė, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, dėžė, kurioje yra antklodės ir pagalvės užvalkalai, paklodė, lovos užtiesalas (t. 1., b.l. 22-23) bei nužudytosios N. K. rūbai: džinsiniai marškiniai, golfas, džinsinės kelnės, maudimosi kostiumėlio apatinė dalis, puskojinės, batai (t. 1., b.l. 53-54), nėra tinkami naudojimui, nes yra menkaverčiai, nėra prašymo juos grąžinti, todėl sutinkamai su BPK 94 str. nuostatomis minėti daiktai naikintini.
Lengvina kaltinamojo D. N. atsakomybę tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, dėl ko nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kolegija taip pat kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios N. K. elgesys, kadangi ji, būdama neblaivi, važiavo girtauti su nepažįstama kompanija į sodybą, pati išprovokavo konfliktą su kaltinamuoju D. N., kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Sunkina kaltinamojo D. N. atsakomybę tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes kaip pripažino pats kaltinamasis, jei jis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų nukentėjusiosios mušęs (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant kaltinamajam D. N. bausmę, kolegija vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, visas bylos aplinkybes. Kaltinamasis D. N. yra teistas, padarė labai sunkų nusikaltimą esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui. Kaltinamasis D. N. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius. Tuo pačiu atsižvelgiama į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybės bei sunkinančią atsakomybę aplinkybę. Kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė, iš esmės pripažįsta civilinį ieškinį. Dėl nurodytų motyvų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis turi būti artimas BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
D. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią D. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendis įsiteisės D. N. laikyti suimtą.
Į bausmės atlikimo laiką D. N. įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Civilinį ieškinį tekinti iš dalies. Priteisti iš D. N. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S. 5200 Lt turtinei žalai ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus miesto VPK materialinio aprūpinimo ir ūkio skyriaus saugojimo patalpose saugomus daiktus: 5 vokus su tepinėliais, šepetį, dėžę, kurioje yra antklodė, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, dėžę, kurioje yra antklodės ir pagalvės užvalkalai, paklodė, lovos užtiesalas (t. 1., b.l. 22-23) bei N. K. rūbus: džinsinius marškinius, golfą, džinsines kelnes, maudimosi kostiumėlio apatinę dalį, puskojines, batus (t. 1., b.l. 53-54), sutinkamai su BPK 94 str. nuostatomis sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam D. N. šis terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.