- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-09
- Bylos Nr.
- N-575-3297-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) vyriausioji darbo inspektorė surašė reikalavimą Nr. 0465-0380 V. K., kuriame nurodė darbo santykius reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus ir įpareigojo juos pašalinti (b. l. 4-5). Apie reikalavimo įvykdymą VDI Vilniaus skyriui raštu turėjo pranešti iki 2007-10-31.
2007 m. lapkričio 7 d. VDI Vilniaus skyriuje gautame V. K. pranešime dėl pažeidimų pašalinimo (b. l. 6) nurodoma, kad pažeidimai visi pašalinti išskyrus tuos, kurie susiję su darbuotoju R. P.
2007 m. lapkričio 10 d. V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 10 d. 8.30 val., patikrinus UAB „Alusta ir Ko“ dokumentaciją nustatyta, kad nepilnai įvykdyti 2007 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo 3 (prieš darbo pradžią darbuotojai neinstruktuojami apie saugius darbo būdus), 5 (nemokamas darbuotojams R. P., G. J. M., V. G. darbo sutartyse sulygtas darbo užmokestis), 6 (darbuotojui R. P. darbo užmokestis už kasmetines atostogas neišmokėtas prieš tris dienas iki kasmetinių atostogų pradžios), 13 (už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų piniginių išmokų mokėjimą darbuotojams neskaičiuojami ir nemokami nustatyto dydžio delspinigiai) punktai. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 4 ir 6 dalis bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu dėl reikalavimo mokėti darbo užmokestį R. P., G. J. M. ir V. G., dėl delspinigių už pavėluotą darbo užmokestį mokėjimo, dėl atostoginių mokėjimo R. P. nutraukė nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, įvykio; dėl reikalavimo instruktuoti darbuotojus darbo saugos klausimais nevykdymo pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį skyrė V. K. 100 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimą ir mokėti R. P., G. J. M. ir V. G. darbo užmokestį. R. P. patvirtino, kad negauna darbo sutartyje užfiksuoto darbo užmokesčio, negavo atostoginių, bet kategoriškai neigė dirbęs darbo sutartyje užfiksuotą buhalterio-kasininko darbą. Kodėl buvo sudaryta darbo sutartis dėl priėmimo buhalterio-kasininko pareigoms, kodėl sutiko su šia darbo sutartimi, kodėl nepakeitė darbo sutarties, jeigu dirbo vadybininku ar komercijos direktoriumi, R. P. paaiškinti negalėjo. Pripažino pasirašinėjęs ant dokumentų, pateikiamų SODRAI, mokesčių inspekcijai, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl tą darė, jeigu nedirbo buhalterio darbo. Įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo vadybininkas, kad atliko kokį nors konkretų darbą, pateikti teismui negalėjo. V. K. kategoriškai teigė, jog R. P. dirbo buhalteriu-kasininku, o kai reikėjo atsiskaityti už nuveiktą darbą, atsisakė pateikti ir grąžinti buhalterinės apskaitos dokumentus. Surašytas reikalavimas mokėti darbo užmokestį už darbo sutartyje užfiksuotą sulygtą darbą, kurį R. P. kategoriškai neigia. Paaiškinti, kodėl ir už ką jam reikia mokėti darbo užmokestį, atostoginius, jeigu darbo sutartyje sulygto darbo nedirbo, R. P. negalėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog VDI surašytas reikalavimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, jog darbo santykių faktas yra ginčytinas, o ginčas spręstinas CPK tvarka. Neišsprendus ginčo dėl darbo santykių egzistavimo, dėl tų darbo santykių pobūdžio, negali būti sprendžiamas klausimas dėl atostoginių išmokėjimo. Todėl VDI reikalavimą dėl darbo užmokesčio ir atostoginių R. P. mokėjimo teismas laikė nepagrįstu, o bylą dėl šių VDI reikalavimų nevykdymo nutraukė, nesant inkriminuoto pažeidimo įvykio.
Taip pat teismas konstatavo, kad protokole nurodyta, jog V. K. neįvykdė reikalavimo mokėti darbo užmokesčius G. J. M. ir V. G.. Tačiau pastarieji kategoriškai tvirtino, kad darbo užmokestis jiems mokamas sulygto darbo sutartyje dydžio ir laiku. Pretenzijų direktorei dėl to niekada neturėjo ir neturi. Todėl teismas padarė išvadą, jog ir šioje dalyje VDI reikalavimas yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl bylą ir dėl to nutraukė, nesant inkriminuoto pažeidimo įvykio. Neįrodžius pažeidimų dėl savalaikio darbo užmokesčio mokėjimo R. P., G. J .M. ir V. G., negali būti sprendžiamas klausimas dėl pažeidimo, nevykdant VDI reikalavimo mokėti nustatyto dydžio delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą. Todėl bylą nutraukė ir šioje dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog V. G. paaiškino, kad nepasirašinėjo už gaunamą darbo užmokestį, todėl teismas padarė išvadą, jog V. K. veiksmuose įžiūrimi kito administracinio teisės pažeidimo požymiai, bet protokolas dėl to nesurašytas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas konstatavo, kad V. K. buvo inkriminuota, jog ji neįvykdė reikalavimo instruktuoti darbuotojus apie saugius darbo būdus. Nukentėjusieji negalėjo patvirtinti, kad darbuotojai buvo instruktuoti, kada paskutinį kartą jie buvo informuoti darbo saugos klausimais. V. G. patvirtino gavusi instrukciją darbo saugos klausimais be jokio komentaro. Todėl teismas padarė išvadą, jog šioje dalyje reikalavimas neįvykdytas .
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. praeityje nebausta, į padaryto pažeidimo nedidelį pavojingumo laipsnį. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. paskirta 100 litų bauda yra per švelni. ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda nuo 100 iki 1300 litų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tokios mažos nuobaudos paskyrimas neatitinka ATPK 20 straipsnyje nurodytų nuobaudos tikslų. Be to, apeliantas nesutinka, kad padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnis nedidelis. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nutraukti bylą dėl VDI reikalavimo 5, 6 ir 13 punktų nevykdymo. VDI Vilniaus skyrius atkreipia dėmesį, kad pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Dokumentų, patvirtinančių atsisakymo pasirašyti šiuos dokumentus, V. K. nepateikė. R. P. faktiškai dirbtą darbo laiką patvirtina įrašai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. K. nurodo, kad apeliantas savo skunde nenurodo nei vieno iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnyje išvardintų pagrindų, dėl ko byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui. V. K. nurodo, kad ABTĮ nenumato, kad būtų galima grąžinti bylą dėl to, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Ji pažymi, kad teismui netgi suteikta teisė skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų svarbių aplinkybių, tame tarpe ir atsakomybę lengvinančių. Taip pat V. K. nurodo, kad VDI inspektorė R. Petrauskaitė-Banienė 2008 m. sausio 31 d. dėl to paties dalyko ir tų pačių aplinkybių, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, vėl surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame konstatavo ATPK 41⁴ straipsnio pažeidimą, siekdama formaliai apeiti ABTĮ 102 straipsnio 3 dalies nuostatą. Tačiau šio protokolo pagrindu 2008 m. vasario 5 d. VDI buvo priimtas nutarimas, kuriame paneigiami VDI apeliacinio skundo motyvai. Kadangi šie dokumentai buvo priimti po pirmosios instancijos teismo nutarimo, V. K. prašo šiuos įrodymus tirti nagrinėjant bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. P. darbo santykių faktas, su tuo susijusių išmokų mokėjimas bei jų dydžių nustatymas yra ginčytinas, o tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes pripažino ir pati institucija 2008 m. vasario 5 d. nutarime nutraukdama administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu (b. l. 109-110).
Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog V. K. nemokėjo laiku G. J. M. ir V. G. priklausančių darbo užmokesčių ir delspinigių už vėlavimą. Tiek G. J. M. (b. l. 47), tiek V. G. (b. l. 46) savo paaiškinimuose nurodo, kad darbo užmokestis jiems buvo mokamas laiku ir sutartyje numatyto dydžio. Analogiškas aplinkybes darbuotojai nurodė ir apklausti teismo posėdyje (b. l. 60-61). Tai paneigia protokole nurodytą aplinkybę dėl nelaiku mokamo atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą ir dėl šios dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas konstatavo, kad VDI reikalavimas dėl darbuotojų instruktavimo apie saugius darbo būdus yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su tokia išvada. Byloje esantis išrašas apie darbuotojų instruktavimą (b. l. 48) patvirtina, kad trys iš keturių darbuotojų buvo instruktuoti darbo pradžioje, tačiau byloje apklaustas G. J. M. (b. l. 60) negalėjo pasakyti, kada pasirašė dėl saugumo reikalavimų, o V. G. (b. l. 61) paaiškino, kad tik pasirašė žurnale ir jai buvo įteikta instrukcija, tačiau jokio realaus instruktavimo nebuvo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad darbuotojai būtų instruktuojami periodiškai, t. y. kas 12 mėnesių, kaip to reikalauja Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 30 punktas. Todėl darytina išvada, kad nuobauda už šio reikalavimo nevykdymą paskirta pagrįstai.
Apeliantas nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu. Pažymėtina, kad skirta 100 Lt bauda yra paskirta ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad V. K. praeityje nebausta, atsižvelgė į pažeidimo pavojingumo laipsnį, todėl skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu. Pažymėtina, kad byloje pateikti dokumentai dėl V. K. gaunamų pajamų dydžio (b. l. 11-12), finansinių įsipareigojimų bankui (b. l. 52), leidžia daryti išvadą, kad netgi ir minimalios baudos paskyrimas leis pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų.
Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.