Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1030-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-30
Bylos Nr.
2A-1030-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kačinskienė Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
A. M.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-1030-56/2009Teisėja R.Krušnienė Proc.sprendimo kategorijos:25.3;30.5;30.10; 121.14;121.18;121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskiokolegijos teisėjų Dalios KačinskienėsTatjanos Žukauskienėssekretoriaujant Jonei Markovičiūteidalyvaujant atsakovo atstovams adv. M. P.,

A. J.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 dienos sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės A. M. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė A. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė uždrausti UAB “Juknevičiaus kompostas” jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlikti bet kokius veiksmus ir naudotis šio sklypo teritorija; įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) greta ieškovei A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, esančią iki ieškovės nurodyto sklypo ribos arčiau nei 3 metrai; įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimus savo nuožiūra naudotis 1,7500 ha dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir išvežti iš šio sklypo teritorijos jame esančius medžių kelmus, medienos šakas, medines dėžes, plytas, apdegusius rastus, akmenis, lentas, kitas medienos atliekas, atvežtas žemes bei visas kitas medžiagas, nugriauti sklype esančią tvorą, panaikinti sklype išvažinėtus keliukus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, turintį 1,7500 ha plotą, pažymėtą unikaliu (duomenys neskelbtini). Atvykusi apžiūrėti savo sklypo pamatė jog atsakovas jos sklype padarė betvarkę: primėtė medžių rąstų, kamienų, lentų, šiukšlių, akmenų, jos sklype pastatė tvorą, išvažinėjo keliukus, arčiau kaip trys metrai iki jos sklypo savavališkai pastatė statinį. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovės teisę į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą bei varžo jos teises, kadangi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė negali savo nuožiūra bei savo reikmėms naudoti žemės sklypo.

Atsiliepimas

Atsakovas IĮ ,,Juknevičiaus kompostas“ atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškinį pripažino iš dalies ir prašė ieškovės ieškinį ta apimtimi, kuria prašoma nugriauti statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su ieškiniu sutinka dalyje dėl medienos atliekų išvežimo iš ieškovės teritorijos. Atsakovas savo veiklą ieškovės žemės sklype pradėjo žymiai anksčiau nei šį sklypą pastaroji įsigijo. Atsakovas, šiuo metu ieškovei priklausančiame žemės sklype, veiklą vykdo beveik 13 metų ir faktiškai valdė 1,216 ha žemės sklypą ir stengėsi teisiškai įforminti faktišką žemės valdymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti nepavyko. Aplinkybę, kad žemės sklypas priklauso ieškovei, atsakovas sužinojo tik 2005 metais, o sudaryto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio neginčijo, nes tikėjosi taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją. Lengvos konstrukcijos statinį atsakovas pastatė esant gamybiniam būtinumui, prieš ieškovei įsigijant žemės sklypą, pagrįstai tikėdamasis, jog statinį pavyks įteisinti, todėl akivaizdu, kad ieškovės teisės pažeistos nebuvo, nes statybos metu ji jokių teisių į žemę neturėjo. Be to sprendžiant savavališkų statybos padarinių šalinimo klausimą tiek įstatyme bei statybos techniniame reglamente Nr. 1.09.06:2002 numatyta galimybė statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą ir įteisinti statybą. Reikšdama reikalavimą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinį, ieškovė nenurodė, kokias argumentais ar kokiomis teisės aktų normomis ji grindžia savo reikalavimą, taip pat nenurodė kuo būtent statinys pažeidžia jos teises, todėl minėtas reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.n Nesutiko su ieškovės reikalavimu panaikinti keliukus, nes keliukų neišvažinėjo, jais naudojasi kita bendrovė – UAB ”Švarus miestas”.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nedalyvavo ieškovės žemės sklypo formavimo ir pardavimo procesuose, todėl negali pateikti išvadų dėl šių procesų teisėtumo. Atsakovo naudojama žemė patenka į teritoriją, kurioje piliečiams yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, o už žemės skypų formavimą bei jų gražinimą asmenims yra atsakinga Vilniaus apskrities viršininko administracija, todėl prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. UAB „Juknevičiaus kompostas“ uždrausta naudoti, atlikti bet kokius veiksmus A. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus miesto savivaldybėje, Rasų seniūnijoje, unikalus Nr. 0101-0159-1203; UAB „Juknevičiaus kompostas“ įpareigotas per 2 ( du ) mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti iš A. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus miesto savivaldybėje,(duomenys neskelbtini) seniūnijoje, unikalus (duomenys neskelbtini) medžių kelmus, medžių šakas, medines dėžes, plytas, apdegusius rastus, akmenis, kitas medžių atliekas, nugriauti sklype esančią tvorą; Iš UAB „Juknevičiaus kompostas“ A. M. naudai priteisti 700,00 lt. bylinėjimosi išlaidų; Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Teismas pažymėjo, kad nei ieškovės valios, nei įstatymo, nei teismo sprendimo suteikiančio teisę atsakovui naudoti ieškovės turimą žemės sklypą nėra (CK 4.37 str., 4.39 str.).

Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog atsakovas naudojasi ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi ir pastatė joje geltonos spalvos metalinę tvorą, laiko nuo ūkinės veiklos likusias šiukšles, atliekas, ruošinius: kelmus, šakas ir kt., todėl atsakovas padarė ieškovės žemės sklypo nuosavybės teisės pažeidimą, be ieškovės leidimo paliko jos sklype naudojamus ūkinei veiklai ruošinius, nuo ūkinės veiklos likusias atliekas, paliko ieškovės žemės sklypo teritorijoje pastatytą tvorą ir tuo trukdė ieškovei valdyti turimą žemės sklypą pagal paskirtį.

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.37straipsniu 4.35 straipsniu 1.138 straipsniu, teismas sprendė, kad atsakovui uždraudžiama naudotis ir atlikti bet kokius veiksmus ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, bei nustatė atsakovui įpareigojimą išvežti iš ieškovės žemės sklypo teritorijos dalies gamybines atliekas bei nugriauti sklype esančią tvorą. Įpareigojimo vykdymui nustatė 2 mėnesių terminą, jį pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitoje ieškinio reikalavimo dalyje ieškinį teismas atmetė konstatuodamas, kad ieškovės reikalaujamas nugriauti statinys kuris pastatytas arčiau nei 3 metrai iki jos sklypo ribos, pastatytas ne ieškovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, bet už jai priklausančio žemės sklypo ribos ir dėl to tarp šalių ginčo nebuvo. Statinys pastatytas 2003 metais, iki ieškovei įsigijant žemės sklypą, kai dar nebuvo išspręsti žemės naudojimo teisinio pagrindo klausimai. Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo iškėlusi ginčą teisme dėl viso šio statinio nugriovimo, tačiau ieškinys buvo atmestas, kas įrodė, kad statinys nors ir atsidūręs arčiau kaip trys metrai iki ieškovės sklypo ribos nepažeidžia viešojo intereso. Todėl vien formaliu faktu, dėl to, kad pasikeitė faktinė padėtis, pasikeitė žemės savininkai bei buvos suformuotas naujas, turintis naujas ribas sklypas ir dėl to pastatyto statinio padėtis nebeatitinka STR normų reikalavimų, nėra pagrindo griauti šio statinio dalį.

Teismas sprendė, kad atsakovo pastatytas statinys nepažeidžia ieškovės nuosavybės teisės, jo pastatymas netrukdo ieškovei realizuoti turimą nuosavybės teisę į žemės sklypą. Tokių pažeidimų ieškovė nenurodė, pastatytu statiniu daromo nuosavybės teisės pažeidimo įrodymų teismui neteikė, todėl reikalavimą dėl statinio nugriovimo atmetė, kai neįrodytą.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad keliukus jos sklype išvažinėjo atsakovas. Ieškovės sklypas nėra atitvertas, nėra kitaip apribotas, į ieškovės sklypą nekliudomai gali patekti bet kurie tretieji asmenys. Vien ta aplinkybė, jog šalia veikia atsakovo bendrovė neleido teismui konstatuoti, kad keliukus išvažinėjo ir juos žemės sklype suformavo atsakovas, todėl kaip neįrodytą atmetė reikalavimą panaikinti keliukus esančius ieškovės žemės sklype.

Spręsdamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio, 88 straisnio, 98 straipsnio nuostatomis. Teismas konstatavo, kad ieškinį patenkinus iš dalies ir faktiškai pusę ieškinio reikalavimų atmetus (reikalavimai: uždrausti naudoti sklypą ir įpareigojimas išvežti šiukšles patenkinti, o kiti reikalavimai: nugriauti statinio dalį, pastatytą arčiau kaip trys metrai ir panaikinti keliukus yra atmesti), tai atitinkamai ½ dalyje, remdamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieškovei priteisė 700 Lt (1400:2) jos pagrįstai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė A. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Nurodo, kad nepagrįstas teismo agumentas, jog atsakovo statinys nepažeidžia viešojo intereso, nes statinys pastatytas valstybinėje žemėje, neturint reikiamų statybos leidimų bei negavus ieškovės bei D. D., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, sutikimo statybai laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovo statinys nepažeidžia ieškovės nuosavybės teisių ir pastato pastatymas ieškovei netrukdo realizuoti turimas nuosavybės teises. Atsakovo savavališkai pastatytas statinys pažeidžia ieškovės teises, kadangi jis pastatytas nesilaikant teisės aktuose nustatyto 3 metrų atstumo iki ieškovės žemės sklypo ribos. Atsakovo statinys pripažintas savavališka statyba ir buvo pastatytas ne atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemėje, todėl nenorėdamas pripažinti ieškovės nuosavybės neliečiamumo, atsakovas pažeidė LR Konstitucijos 23 straipsnio, Žemės įstatymo 53 straipsnio, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, Statybos įstatymo 12 bei 23 straipsnių, Civilinio kodekso 1.138 straipsnio, 4.26 straipsnio, 4.40 straipsnio nuostatas.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB ,,Juknevičiaus kompostas“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), greta ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, dalį esančią iki ieškovės nurodyto sklypo ribos arčiau kaip 3 metrai ir reikalavimą atmetė nepagrįstai. Atsakovas neįrodė, kad savavališka statyba nepažeidžia ieškovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, o teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo LR Statybos įstatymu bei nepagrįstai nesivadovavo 2003-12-24 STR 2.0201:2004 nuostatomis, pagal kurias iki kaimyno žemės sklypo ribos turi būti išlaikomi gaisrinės saugos atstumai ir statybos darbų atlikimui, jei atstumas iki gretimo sklypo yra mažesnis nei 3 metrai, turi būti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Ieškovė tokio sutikimo nėra davusi, dėl to savavališka statyba, nesilaikant norminių aktų reikalavimų pažeidžia jos teises. Teismo argumentas, kad ieškovei nebuvo padaryta žala ir jos atsiradimo galimybės nėra, nepagrįstas, nes teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynybos suponuoja imperatyvių LR Statybos įstatymo normų pažeidimas ir tokiu atveju žalos atsiradimo faktas nėra būtina salyga. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bei neįvertino byloje esančio 2009-02-26 antstolės B. P. faktinių aplinkybių protokolo Nr 171-09-5, kuriame nustatyta, kad atsakovo statinys yra arčiau nei 3 metrai iki ieškovės žemės sklypo, taip pat nebuvo įvertintas 2008-11-19 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštas (duomenys neskelbtini) įrodantis, kad atsakovas nėra žemės savininkas ir žeme naudojasi savavališkai, jis iki 2009-01-10 buvo įpareigotas atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, tačiau to nepadarė, todėl dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teismas klaidingai motyvavo savo sprendimą.

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti jos sklype išvažinėtus keliukus, nes vadovavosi prielaidomis. D. D. turėtas žemės sklypas buvo pažymėtas riboženkliais, po dovanojimo sandorio sudarymo žemės sklypo ribos dar kartą buvo pažymėtos, tačiau riboženklius nuvertė atsakovas veždamas atliekas ir jas palikdamas ieškovės sklype. Be to aplinkybė, kad žemės sklypas neaptvertas tvora, nesuteikia atsakovui teisės naudotis ieškovės žemės sklypu. Byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės argumentus, kad ieškovės žeme važinėjo atsakovo transportas, tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad dalį keliukų bei aikštelę esančią ieškovės sklypo viduryje atsakovas išasfaltavo ir ten dirba savo darbus, todėl teismo išvados šioje sprendimo dalyje yra nepagrįstos.

Teismas netinkami taikė Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti. Be to, teismas nagrinėdamas byla nepagrįstai nesivadovavo Civlinio proceso kodekso 300 straipsniu ir nesikreipė į prokuratūrą, kadangi nustačius nusikaltimo požymius, tai turėjo padaryti. Minėta aplinkybė įrodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas buvo šališkas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Juknevičiaus kompostas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovės argumentai nepagrįsti, o teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas ginčo statinį pastatė valstybinėje žemėje ir šioje teritorijoje nuo 1995 metų vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Faktiškai valdydamas žemės sklypą atsakovas visą laiką stengėsi faktinį sklypo, kuriame yra prašomas nugriauti statinys, valdymą įteisinti, tačiau nepatvirtinus detaliojo plano, žemės sklypo valdymo bei jame esančio pastato įteisinti nepavyko. Statybos teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas, tačiau teismas nagrinėję ieškinį pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos kreipimasi tokio pažeidimo nenustatė. Be to A. M. neturi teisės ginti viešojo intereso, o reikalaudama nugriauti statinio dalį bandraisiais daiktinės teisės pagrindais, ji privalėjo įrodyti savo teisių ir interesų pažeidimą, tačiau minėti pažeidimai neįrodyti. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad 2009-02-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (duomenys neskelbtini) yra matoma, kad atsakovo pastatas yra arčiau nei 3 metrai iki ieškovės žemės ribos, nes byloje esantys įrodymai minėtos aplinkybės nepatvirtina. Nagrinėjęs bylą teismas neprivalėjo vadovautis ieškovės nurodomu STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji namai“, nes šis teisės aktas regalametuoja gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimus, kurie įgyvendinami statybos darbais, tuo tarpu atsakovo pastatas yra administracinės-sandėliavimo paskirties. Taip pat nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu, kadangi ieškovės minimų teismo precedentų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Atmestinas ir ieškovės argumentas, kad atsakovas išvažinėjo jos žemės sklype keliukus, kadangi ieškovė sumaišė valstybinėjė žemėje esantį kelią, kuris veda į UAB ,,Švarus miestas“ ir atsakovo naudojamas teritorijas, nes abi įmonės yra greta. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad teismas byloje turėjo taikyti Civilinio proceso kodekso 300 straipsnį, nes byloje yra pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2008-12-24 raštas, kuriame yra nurodomą apie ieškovės iniciatyva pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 dienos sprendimas iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis ir argumentais, jų nebekartoja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-01-05 nutartimi netenkino Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-07-29 sprendimo ne todėl, kad atsakovas nepažeidė viešojo intereso, o dėl to, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas savavališka statyba iš esmės nepažeidė ieškovės teisių.

Pagal esamą, bylos nagrinėjimo metu padėtį, atsakovo savavališkai pastatytas statinys yra valstybinėje žemėje. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (CPK 177 str., T1, b.l. 11) patvirtina, kad ieškovės žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio. Bylos medžiaga neįrodyta, jog ieškovės žemės sklype yra pastatų, todėl atmestinas vienas iš svarbesnių ieškovės argumentų, kad dėl savavališkai pastatytų atsakovo pastatų yra pažeisti priešgaisriniai reikalavimai.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir sprendžia, kad esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, vien tas faktas, kad atsakovas pastatą pastatė pažeidžiant Statybos įstatymo bei Statybos techninio reglameno reikalavimus, tačiau nepažeisdamas ieškovės sklypo ribų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pažeistos iešklovės, kaip gretutinio sklypo savininkės teisės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiai faktinei padėčiai, atsakovo savavališka statyba nėra pripažintina esminiu pažeidimu, turinčiu įtakos ieškovės teisėms, todėl pirmos instancjos teismas pagrįstai netaikė Civilinio kodekso 4.103 straipsnio ieškovės reikalavimui.

Dėl reikalavimo pašalinti išvažinėtus keliukus ieškovės sklype

Civilinio proceso kodesko 178 straipsnis įpareigoja ginčo šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad žemės sklypo dalyje, kuria nesinaudojo atsakovas keliukai atsirado dėl atsakovo veiklos. Apie tai, kad atsakovas yra kaltas dėl likusios sklypo dalies išvažinėjimo bei keliukų suformavimo apeliantė daro prielaidas, tuo tarpu teismas, nustatydamas faktinės aplinkybės buvimą arba nebuvimą, privalo vadovautis šalies pateiktais įrodymais (CPK 176 str., 177 str., 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovės reikalavimas įpareigoja atsakovą pašalinti išvažinėtus keliukus likusioje ieškovės žemės sklypo dalyje yra neįrodytas, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl šios teismo sprendimo dalies atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų dydį pirmos insancijos teismas paskirstė vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88, 93, 98 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl šis apeliantės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Civilinio proceso kodekso 300 straipsnio taikymo civilinėje byloje

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra Vilniaus apygardos prokuratūros 2008-12-24 atsakymas apeliantei dėl prokuratūros veiksmų pagal A. M. skundą dėl (duomenys neskelbiami) savivaldžiavimo (pagal LR BK 294 str. 1 d.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas šioje civilinėje byloje neturėjo pagrindo stabdyti veiksmus pagal Civilinio proceso kodekso 300 straipsnį.

Dėl rašymo klaidos

Civilinio proceso kodekso 276 straipsnis nustato rašymo apsirikimų ištaisymo tvarką, todėl rašymo apsirikimas sprendime nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą, kuris atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš apeliantės A. M. valstybės naudai priteistinos 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidos, o Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio pagrindu atsakovo naudai 2171,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 dienos sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, o UAB ,,Juknevičiaus kompostas“ į.k. 122983846, naudai 2171,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia KačinskienėTatjana Žukauskienė