Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vokietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal patentą, teistas:

1) 2009 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą;

2) 2009 m. birželio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą;

3) 2009 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą;

4) 2013 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dal, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

5) 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 4 MGL bauda (150,64 Eur), 2017-01-31 bauda sumokėta;

6) 2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 32 MGL bauda (1205,12 Eur), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metus 3 mėnesius;

7) 2017 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

8) 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

9) 2018 m. spalio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.;

10) 2018 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant 12 mėnesių būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

11) 2018 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį –58 parų areštu;

12) 2019 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį –90 parų areštu;

13) 2019 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 65 MGL (3250 Eur) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. S. M. sunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 13.47 val., bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendro naudojimo virtuvėje konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė savo sugyventinei M. Š. (M.) į pilvą, padarydamas blužnies plyšimą, tai sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

5. Kaltinamasis D. S. M. pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kadangi jo kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Specialisto išvada Nr. G1803/2019(03) objektyviai patvirtina, kad nukentėjusiajai M. M. padarytas blužnies plyšimas. Šis sužeidimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nukentėjusiajai buvo iškilusi reali grėsmė gyvybei, ji buvo skubiai operuota. Kaltinamojo D. S. M. prisipažinimas ir M. M. parodymai patvirtina, kad būtent D. S. M. 2019-09-19, apie 13.47 val., (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendro naudojimo virtuvėje, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė sugyventinei M. Š. (M.) į pilvą. Nors, pagal nukentėjusiosios M. M. parodymus, būtent ji buvo žodinio konflikto iniciatorė, bet vertinant duomenų visumą nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis D. S. M. veikė pavojingo kėsinimosi sąlygomis ir spyrė nukentėjusiajai būdamas fiziologinio afekto ar kito emocinio susijaudinimo būsenos, kadangi nukentėjusioji jokių aktyvių veiksmų neatliko. Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis D. S. M. spirdamas nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno sritį suprato, kad gali padaryti sužalojimą, ir nors kilusių padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t. y. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. D. S. M. ir M. Š. sudarė santuoką 2019-10-26, abu nurodė, kad iki santuokos ne mažiau kaip vienerius metus gyveno kaip pora, todėl teisingai parinkta kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį kvalifikuojantįjį sunkaus sveikatos sutrikdymo požymį, t. y. atsakomybę už sunkų savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą.

6. Nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios M. (Š.) M. prašymą kaltinamojo veiksmus perkvalifikuoti į privilegijuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 136 straipsnyje (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus). Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį būtina nustatyti neteisėtą ar itin įžeidžiamą nukentėjusiojo poelgį, kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti), priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir sužalojimo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiamą poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką. Šios aplinkybės nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiamą ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad tarp jų vyko žodinis konfliktas dėl galbūt kilusio nukentėjusiosios pavydo kitai moteriai, jie pradėjo pyktis 2019-09-19 naktį, kai abu buvo bare ir vartojo alkoholį, žodinis konfliktas tęsėsi 2019-09-19 iki 13.47 val., iki smūgio nukentėjusiajai sudavimo, taigi kilęs konfliktas nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad sukeltų kaltinamajam didelio susijaudinimo būseną. Pažymėtina, jog kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu šios prašymo dalies atsisakė.

7. Taip pat nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios M. (Š.) M. prašymą kaltinamojo veiksmus perkvalifikuoti į sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje. Neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiosios sunkaus kūno sužalojimo yra priežastinis ryšys. Nustatant kaltės formą, vertintina, jog kaltinamojo D. S. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kad spirdamas koja turėjo tikslą nustumti nukentėjusiąją, bet ne ją sužaloti, prieštarauja byloje ištirtų įrodymų visumai, neatitinka tikrovės. Parodymų patikrinimo metu tiek kaltinamasis D. S. M., tiek nukentėjusioji M. Š. (M.) patvirtino, kad žodinio konflikto metu jie stovėjo vienas priešais kitą ir kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai tiesiai į pilvą. Spyrė stipriai, kadangi nukentėjusioji iš karto pajuto stiprų skausmą, abu suprato, jog reikalinga būtinoji medicinos pagalba. Spyrio stiprumas ir pasirinkta spirti jautri ir lengvai pažeidžiama žmogaus kūno vieta – pilvas įrodo kaltinamojo padaryto nusikaltimo kaltės formą – tyčią. Kaltinamasis D. S. M. veikė netiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

9. Kaltinamasis D. S. M. teistas, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad per šį laikotarpį baustas už įvairius pažeidimus, nuobaudos galioja (t. 2, b. l. 24–38, 39–58, 60). Iš Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados matyti, kad D. S. M. 2019 m. vasario 14 d. VTPT prie SAM Klaipėdos TP skyriuje atliktos ekspertizės metu nenustatyti kokie nors lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai ar silpnaprotystė, galintys turėti įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ar duoti apie tai parodymus, jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 132).

10. Kaltinamasis D. S. M. pripažino visas esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Konstatuotina, jog tais pačiais motyvais, kaip ir paneigiant kaltinamojo teiginius dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo labai susijaudinus, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

11. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. D. S. M. teistas 13 kartų, jo teistumas neišnykęs, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, jog nukentėjusioji M. M. atleido kaltinamajam, su juo susitaikė ir nereiškia civilinio ieškinio, sprendžia, jog D. S. M. skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 1 dalis). Sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, tai yra paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir padarytos veikos pobūdį, nenustatyta. Į bausmės atlikimo terminą įskaitytinas laikino sulaikymo terminas nuo 2019-10-14 iki 2019-10-15 (t. 2, b. l. 156, 182).

12. Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, pripažinta civiline ieškove, pareiškė civilinį ieškinį dėl 4675,04 Eur turtinės žalos, susijusios su M. Š. (M.) gydymo išlaidomis, atlyginimo. Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą (t. 1, b. l. 91–93). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkama ieškovė. Kaltinamajam D. S. M. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiosios sužalojimo, kartu yra atsakingas ir dėl gydymo išlaidų, atsiradusių dėl sužalojimo, atlyginimo, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Iš teisiamojo posėdžio metu pateiktos 2020-01-23 Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. 2817 matyti, jog D. S. M. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių, pirma įmoka turi būti sumokėta iki 2020-02-29 (t. 3, b. l. 65).

13. VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 734,50 Eur žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise priteisimo (t.1, b. l. 123–124). Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji M. Š. (M.) buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2019-09-19 iki 2019-09-25 dėl ligos ir laikotarpiu nuo 2019-09-26 iki 2019-10-31 pripažinta laikinai nedarbinga dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Žalos dydį patvirtina pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (t. 1, b. l. 128). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Iš teisiamojo posėdžio metu pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad D. S. M. pervedė SODRAI 50 Eur sumą (t. 3, b. l. 64), todėl ieškinys mažintinas, priteisiant iš D. S. M. 684,50 Eur VSDFV Klaipėdos skyriui.

14. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi CD laikmenos, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. M. (D. S. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-10-14 iki 2019-10-15.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: dvi CD laikmenas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, kodas 188783981, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. S. M. 4675,04 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 4 ct) išlaidų nukentėjusiosios M. Š. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. S. M. 684,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 50 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai, pinigus pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.