Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2018 m. lapkričio 24 d., apie 21.53 val., Vilniuje, Salomėjos Nėries g. ties 7-tu pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

R. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d., tarp 17.00 val. ir 18.00 val., su savo draugais pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Vartojo degtinę, išgėrė maždaug 0,5 l talpos degtinės butelį. Su draugais buvo (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. jis nusprendė važiuoti į savo namus (duomenys neskelbtini). Jo draugai jam siūlė išsikviesti taksi automobilį, jis jiems atsakė, kad išsikvies. Pats nesuprato, kas jam šovė į galvą sėsti į savo automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuoti į namus. Buvo tamsu, kelio danga slidi (plikledis). Važiuojant Vilniuje, Salomėjos Nėries g. ties 7 pastatu, į pėsčiųjų perėja išbėgo žmogus, paspaudus stabdžio pedalą, jo automobilis tapo nevaldomas, nes buvo slidu, nenorėdamas nutrenkti pėsčiojo jis pasuko į šalia kelio sustatytus automobilius, į kuriuos atsitrenkęs sustojo. Prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris jo paklausė ar jis nesusižalojo. Vėliau atvažiavo pareigūnai. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d., apie 21.50 val., Vilniuje, važiavo savo automobiliu nuo prekybos centro „BIG“ esančio Ukmergės g. link savo namų (duomenys neskelbtini). Važiavo S. Neries g. Buvo tamsus paros metas, pamatė kaip į jo važiavimo kelio juostą staiga iššoko raudonos spalvos „Volkswagen“ automobilis, kuris prieš įlekiant į jo juostą atsitrenkė į šalia kelkraščio (priešingoje pusėje nei važiavo jis) stovintį automobilį „Volvo“. Minėtas „Volkswagen“ atsitrenkęs į automobilį „Volvo“ metėsi į jo pusę ir pro jį praslydo šonu. Jis bandydamas išvengti sustojo kelio krašte. Pralėkus minėtam „Volkswagen” automobiliui, jis pradėjo važiuoti toliau ir pamatė minėtą „Volvo“ automobilį, kuris buvo sudaužytas. Tada jis nusprendė, kad turi kažką daryti, todėl įjungė atbulinį ir privažiavo prie raudono „Volkswagen“ automobilio. Privažiavęs prie „Volkswagen“ automobilio pamatė, kad jo vairuotojas yra neadekvatus, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pamatęs tokį vairuotoją, jis savo automobilį pastatė S. Neries g. autobusų stotelėje, esančioje prie 7 namo. Iš karto paskambino į policiją. Po skambučio išgirdo, kad minėto „Volkswagen“ vairuotojas bando užvesti savo automobilį. Priėjęs prie automobilio jis ištraukė raktelius iš spynos ir laukė pareigūnų. Laukiant pareigūnų minėtas vyras, kuris vairavo „Volkswagen“, jam siūlė sėsti už jo automobilio vairo, kad jo nepagautų policija, tačiau jis atsisakė (b. l. 28).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 24 d. 21.53 val. užregistruotas įvykis, kad Vilniuje, Salomėjos Nėries g. 7, automobilis „VW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš kiemo atsitrenkė į kitą automobilį. Praneša praeivis, automobilio „VW“ vairuotojas galimai norėjo šalintis iš įvykio vietos, suko raktelį spynelėje. Prašo paskubėti. Automobilio, kurį sudaužė automobilis „VW“, vairuotojo vietoje nėra (b. l. 5).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. P. (b. l. 20).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio VW Jetta 2.0 TDI Comfortline, 2007 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 4 530 Eur (b. l. 21).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ pažymos matyti, kad 2018 m. lapkričio 24 d. 22.08 val. R. P. nustatytas 1,92 promilės girtumo laipsnis (b. l. 55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 11647//2018(01) matyti, kad R. P. kraujyje, paimtame 2018 m. lapkričio 24 d. 22.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,57 promilės etilo alkoholio (b. l. 54).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Įtariamajam R. P. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. R. P. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per 2 metų laikotarpį, kadangi turi įsipareigojimų bankui (turi buto paskolą) (b. l. 60–61, 62).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – dirba, teistas (b. l. 57–58), nusikalstamos veikos padarymo metu nebaustas administracine tvarka (b. l. 59). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, teistas, nebaustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu vos nesužalojo pėsčiojo, atsitrenkė į du automobilius, juos apgadindamas, taip pat į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,57 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (dveji metai), šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 25 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (b. l. 46) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kaip matyti, automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam R. P., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gegužės 26 d., apribotos R. P. nuosavybės teisės į automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį R. P. (b. l. 47). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. P. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per 2 metų laikotarpį, kadangi turi įsipareigojimų bankui (turi buto paskolą) (b. l. 62). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į turimus finansinius įsipareigojimus bankui, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti kaltinamojo prašomą terminą (2 metų) nėra faktinio pagrindo, nes kaltinamasis dirba, nepateikti kaltinamojo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 44) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą, t. y. 3 000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur, baudą.

Nustatyti R. P. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 25 d.;

– automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.