Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko 2013-04-09 prašymas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo nenagrinėtas ir grąžintas jį pateikusiai institucijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate 2011-12-21 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., kuris nuo 2012-06-21 tęsiamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 8 p.

2013-04-11 Visagino miesto apylinkės teisme gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko 2013-04-09 prašymas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo. Prašyme nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog įvykyje dalyvavusių ir jį stebėjusių asmenų – nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymai apie to paties įvykio aplinkybes, t. y. kilusio konflikto priežastis, kiekvieno iš jų atliktus veiksmus yra iš esmės prieštaringi, taip pat siekiant nustatyti galimus įvykio liudytojus bei asmenį pravarde (duomenys neskelbtini), dėl kurio ir galimai kilo konfliktas, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog klausantis nukentėjusiųjų ir įtariamųjų telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tikslais, ir darant jų garso įrašus galima gauti reikšmingų tyrimui duomenų apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p. Prokuroras prašyme nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog prašomų taikyti procesinės prievartos priemonę asmenų atžvilgiu šie turėtų imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos.

Skundžiama 2013-04-15 nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko 2013-04-09 prašymo dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo nenagrinėjo ir jį grąžino pateikusiai institucijai, motyvuodamas tuo, kad prokuroro prašymas neatitinka reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154 str. Teismas nutartyje nurodė, kad prokuroro prašymas konkrečių asmenų atžvilgiu yra pakankamai motyvuotas (nurodyti asmenys, telefonų numeriai), tačiau nenurodyta, kokiems asmenims šie numeriai yra suteikti, patys veiksmų tikslai nėra konkretūs, vieniems asmenims jie gali būti suprantami viena prasme, kitiems - kita. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo nuomone, prašymai turi būti pateikti dėl kiekvieno asmens atskirai, nes juose nurodomi asmenų duomenys, kurie pateikiant vykdyti nutartį, gali būti pagarsinti kitiems asmenims (skirtingoms telekomunikacijų paslaugų įmonėms ir pan.), o taip pat, jog teismas, svarstydamas prokuroro prašymą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, kiekvieno prašomo asmens atžvilgiu svarsto atskirai, todėl ir prokuroro prašymas dėl kiekvieno asmens turi būti pateiktas atskiras bei jame nurodomi duomenys, kuriais grindžiama būtinybė atlikti prašomus veiksmus.

Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-04-15 nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti teisėjui iš naujo spręsti prokuroro 2013-04-09 prašymą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, teisingai konstatavo, kas turi būti nurodoma ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje ar prokuroro nutarime taikant šią procesinės prievartos priemonę – turimi duomenys apie asmenį, prieš kurį turi būti atlikti veiksmai, duomenys, kuriais pagrindžiama būtinybė atlikti (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytus veiksmus, konkretūs šio straipsnio 1 d. numatyti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, veiksmų trukmė. Tačiau apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog įstatymų leidėjas nenurodė, kokie duomenys turi būti pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjui prokuroro prašyme dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, t. y. prašymo turinio. Šiuo atveju prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu, bet ne su nutarimu, kurio turinys įsakmiai apibrėžtas įstatymo normoje. Nurodo, kad tokio pobūdžio prašymo, iš dalies jo turinio, taikomos procesinės prievartos priemonės įgyvendinimo ir jos metu gautų duomenų panaudojimo baudžiamajame procese tvarką nustato kiti teisės aktai. Tai Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. J-383 patvirtintos rekomendacijos „Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas. Prokuroro teigimu, pagal (duomenys neskelbtini) str. bei paminėtas rekomendacijas yra klausomasi konkretaus asmens, kuris naudojasi tam tikru telefono ryšio numeriu, bet ne abonento, kaip konstatuojama nutartyje, motyvuojant, jog prašyme nenurodyti asmenys, kuriems šie numeriai yra suteikti. Prokuroras skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog išankstinio apmokėjimo telefoninių paslaugų vartotojams abonento numerio priklausomybė nėra visai suteiktina, priešingai nei įprastiems privatiems vartotojams. Be to, pagal paminėtą rekomendacijų 41 p. prokuroro prašyme netgi gali būti nenurodomas asmens naudojamas telefono ryšio numeris, elektroninių ryšių tinklų galinis įrenginys ar elektroninio pašto duomenys. Nurodo, kad nors prašymo turinio įstatymo leidėjas ir nenumatė, tačiau prokuroras, taikydamas reikalavimų analogiją nutarimui, detaliai išdėstė, kokių duomenų tikimasi gauti, taikant šią procesinės prievartos priemonę. Pažymi, kad paprastai minėta procesinės prievartos priemonė yra taikoma įtariamojo atžvilgiu, tačiau įstatymas nenumato draudimo ją taikyti ne tik baudžiamajame procese dalyvaujantiems, bet ir nedalyvaujantiems asmenims. Todėl teismo teiginys, jog patys veiksmų tikslai nėra konkretūs, vieniems asmenims jie gali būti suprantami viena prasme, kitiems - kita, prokuroro nuomone, yra nepagrįstas. Nurodo, kad sutiktų su teismo nuomone, jog prašymai turėtų būti pateikti kiekvieno prašomo asmens atžvilgiu atskirai, jeigu to įsakmiai reikalautų BPK norma ir pateikiant nutartį vykdyti tretiesiems asmenims galimai būtų atskleisti (pagarsinti) asmenų duomenys, kaip nurodoma teismo nutartyje. Tačiau, priimta nutartis nėra tiesiogiai pateikiama vykdyti ūkio subjektams, teikiantiems paslaugas elektroninių ryšių tinklais. Šios procesinės priemonės kontrolę ikiteisminio tyrimo metu tiesiogiai atlieka ikiteisminio tyrimo įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 77 str. pagrindu bei poįstatyminiais aktais, apibrėžtais Generalinio komisaro instrukcijomis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir prokuroro skundo argumentais sprendžia, kad Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 15 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikinama.

BPK 2 str. nustatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, tarp jų pasinaudota (duomenys neskelbtini) str. numatytos procesinės prievartos priemonės suteiktomis galimybėmis. Akcentuotina, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir įrašų darymas galimas esant dviem pagrindams: 1) jeigu tokiu būdu renkant informaciją galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą arba padarytą labai sunkų, sunkų, apysunkį nusikaltimą arba nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 170 str., 198² str. 1 d.; 2) jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.

Kaip minėta, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate 2011-12-21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., kuris nuo 2012-06-21 tęsiamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 8 p., t. y. dėl labai sunkaus nusikaltimo (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2011-12-18 apie 02 val. 21 min. viešoje vietoje, šalia (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo, Visagine, įvykusio konflikto metu buvo sunkiai sutrikdyta V. I. sveikata, taip pat konflikto metu nukentėjo D. R. ir O. K., kuriems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. įteikti E. G., D. K. ir D. B., kurie byloje apklausti kaip įtariamieji. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų bei įtariamųjų parodymai dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių, t. y. kilusio konflikto priežasties, kiekvieno iš jų atliktų veiksmų, yra iš esmės prieštaringi, be to, byloje nenustatytas asmuo pravarde (duomenys neskelbtini), dėl kurio galimai ir kilo minėtas konfliktas. Taigi, siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų surinkti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, nustatyti galimai konfliktą sukėlę asmenys bei kiti galimai ką nors žinantys apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes asmenys, yra pagrindas manyti, jog klausantis nukentėjusiųjų bei įtariamųjų telefoninių pokalbių ir darant jų garso įrašus būtų galima gauti reikšmingų tyrimui duomenų apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tikslinga leisti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo pareigūnams prokuroro prašomam laikotarpiui (vienam mėnesiui) klausytis nukentėjusiųjų V. I., D. R. ir O. K., kurie naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai atitinkamai yra: V. I. Nr. (duomenys neskelbtini), D. R. Nr. (duomenys neskelbtini), O. K. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įtariamųjų E. G., D. K. ir D. B., kurie naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai atitinkamai yra: E. G. Nr. (duomenys neskelbtini), D. K. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. B. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių UAB „Omnitel“ tinkle, telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, ir daryti jų garso įrašus.

Aukštesnysis teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjo padaryta išvada, kad prokuroro prašymas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo neatitinka (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) str., šio straipsnio 2 dalyje išvardyta, kas turi būti nurodoma ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje ar prokuroro nutarime taikant šią procesinės prievartos priemonę, t. y. turimi duomenys apie asmenį, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, duomenys, kuriais pagrindžiama būtinybė atlikti (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytus veiksmus, konkretūs šio straipsnio 1 d. numatyti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, veiksmų trukmė. Tačiau minėtame straipsnyje nėra reglamentuotas prokuroro prašymo, kurio pagrindu yra priimama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, turinys, t. y. įstatymų leidėjas nenurodė, kokie konkrečiai duomenys turi būti pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjui prokuroro prašyme dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo. Kaip teisingai savo skunde nurodė prokuroras, tokio pobūdžio prašymo, iš dalies jo turinio, taikomos procesinės prievartos priemonės įgyvendinimo ir jos metu gautų duomenų panaudojimo baudžiamajame procese tvarką nustato kiti teisės aktai - tai Rekomendacijos „Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. J-383, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas. Pagal paminėtus teisės aktus bei (duomenys neskelbtini) str. yra klausomasi konkretaus asmens, kuris naudojasi tam tikru telefono ryšio numeriu, o ne abonento, t. y. ši procesinės prievartos priemonė yra taikoma asmeniui, o ne mobiliojo ryšio telefono abonentui, kaip kad skundžiamoje nutartyje nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjas. Be to, pagal pirmiau paminėtos rekomendacijos 41 p. prokuroro prašyme netgi gali būti nenurodomas asmens naudojamas telefono ryšio numeris, elektroninių ryšių tinklų galinis įrenginys ar elektroninio pašto duomenys. Iš prokuroro prašymo matyti, kad jame nurodyti konkretūs asmenys, prieš kuriuos turi būti atlikti veiksmai. Todėl šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas, skundžiamoje nutartyje pripažinęs, kad prokuroro prašymas konkrečių asmenų atžvilgiu yra pakankamai motyvuotas, nepagrįstai nurodė, kad jame dar turėjo būti nurodyti asmenų, kuriems yra suteikti telefono numeriai, duomenys.

Pažymėtina ir tai, kad šios procesines prievartos priemones taikymas nėra siejamas su asmens procesiniu statusu, ji gali buti taikoma tiek baudžiamajame procese dalyvaujantiems (pavyzdžiui, įtariamajam, liudytojui), tiek ir nedalyvaujantiems asmenims. Kaip matyti iš prokuroro prašymo turinio, jame pakankamai detaliai išdėstyta, kokių duomenų tikimasi gauti taikant šią procesinės prievartos priemonę nukentėjusiųjų bei įtariamųjų atžvilgiu. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginys, jog patys veiksmų tikslai nėra konkretūs, vieniems asmenims jie gali būti suprantami viena prasme, kitiems - kita, yra nepagrįstas.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat nesutinka ir su ikiteisminio tyrimo teisėjo pozicija, kad šiuo atveju prokuroras turėjo pateikti prašymus dėl kiekvieno asmens atskirai. Iš esmės būtų galima sutikti su tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo pozicija, jeigu būtų prašoma klausyti telefoninių pokalbių asmenų, dėl kurių yra atliekami ikiteisminiai tyrimai atskirose bylose. Šiuo atveju prokuroro prašyme nurodyti visi asmenys yra susiję su viena ir ta pačia ikiteisminio tyrimo byla. Taip pat aukštesnės instancijos teismas galėtų sutikti su tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo pozicija, jeigu pateikiant nutartį vykdyti tretiesiems asmenims galimai būtų atskleisti (pagarsinti) asmenų, kurių atžvilgiu taikoma procesinės prievartos priemonė, duomenys. Tačiau šiuo atveju priimta nutartis nėra tiesiogiai pateikiama vykdyti ūkio subjektams, teikiantiems paslaugas elektroninių ryšių tinklais. Kaip teisingai savo skunde nurodė prokuroras, šios procesinės priemonės kontrolę ikiteisminio tyrimo metu tiesiogiai atlieka ikiteisminio tyrimo įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 77 str. pagrindu bei poįstatyminiais aktais, apibrėžtais Generalinio komisaro instrukcijomis. Be to, ir pati (duomenys neskelbtini) str. norma bei kiti poįstatyminiai aktai įsakmiai nereikalauja, kad prašymai taikyti šią procesinės prievartos priemonę turi būti pateikiami kiekvieno prašomo asmens atžvilgiu atskirai. Pažymėtina ir tai, kad jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas manė, jog minėtos procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti sprendžiamas kiekvieno asmens atžvilgiu atskirai, šiuo atveju pats galėjo dėl kiekvieno prokuroro prašyme nurodyto asmens priimti atskirus procesinius sprendimus, nes prokuroro pateiktas prašymas ikiteisminio tyrimo teisėjo neįpareigoja priimti vieną sprendimą dėl visų prašyme nurodytų asmenų.

Taigi, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad prokuroro prašymas, priešingai nei nurodoma skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, atitinka įstatymų reikalavimus, o pirmiau aptarti duomenys duoda pagrindo manyti, jog klausantis nukentėjusiųjų bei įtariamųjų telefoninių pokalbių būtų galima gauti reikšmingų tyrimui duomenų apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., todėl siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų surinkti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, butų galima prokuroro prašyme nurodytų asmenų mobiliojo ryšio telefonais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei daromi jų garso įrašai. Kadangi skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi prokuroro prašymas paliktas nenagrinėtas ir grąžintas jį pateikusiai institucijai, t. y. nebuvo iš esmės išnagrinėtas, skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-15 nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – prokuroro 2013-04-09 prašymas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo perduodamas tam pačiam teismui spęsti iš naujo. Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko 2013-04-09 prašymą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo perduoti tam pačiam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.