Telšių apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis Ž. Š., siekdamas išvengti 34803,30 Lt mokesčių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ar jų naudojimą ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai: t. y. laikotarpiu nuo 2010-02-22 iki 2012-02-07, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Telšiai, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu, kuriame nurodoma, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei įmonės ūkinę finansinę veiklą, tyčia pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostatas - išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, t. y. nepagrįstai 2011 metais padidino 232022 Lt leidžiamų atskaitymų sumą, kuri nepagrįsta dokumentais, turinčiais juridinę galią, nes pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 6 punkto nuostatas – privalomas apskaitos dokumento rekvizitas – asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos ir 2012-05-30 Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos Telšių skyriui pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) už 2011 metus, kurioje įrašyti neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno sumą, t. y. sumažino pelno sumą 232022 Lt bei nesumokėjo 34803,30 Lt (232 022,00 x 15 %) pelno mokesčio.

Šia savo veika kaltinamasis Ž. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2013-06-17, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Telšiai, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, sutinkamai su 2001-11-06 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, ir pagal 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. kovo, gegužės – rugpjūčio mėn. ir 2012 m. birželio – liepos mėn. bei 2013 m. vasario mėn. kasos knygas įrašė neįvykusias pinigų mokėjimo operacijas (sumažino darbuotojų darbo užmokesčio sumą ir bendrovės turtą (pinigų sumą)), iš viso už 5800,02 Lt, nes 2012-03-15 kasos išlaidų orderyje Nr. 63 nėra Ž. Š. parašo, 2012-05-15 kasos išlaidų orderyje Nr. 72 nėra A. A. ir G. Ž. parašų, 2012-06-15 kasos išlaidų orderyje nėra A. A. ir G. Ž. parašų, 2012-06-15 kasos išlaidų orderyje Nr. 85 nėra A. A. ir G. Ž. parašų, 2012-08-14 kasos išlaidų orderyje Nr. 95 nėra A. A. parašo, 2012-08-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 99 nėra A. A. parašo, ir pateikė įmonės apskaitą tvarkiusiai buhalterei N. S., nesuvokusiai A. B. nusikalstamų veikų pobūdžio, įtraukti į apskaitą neteisingus duomenis apie bendrovės darbuotojams: Ž. Š. (686 Lt), A. A. (218,40 + 678,50 + 678,50 + 678,50 + 910,62 = 3164,52 Lt), G. Ž. (544,50 + 702,50 + 702,50 = 1 949,50 Lt) išmokėtą darbo užmokestį;

be to, laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-09-30 avansinėse apyskaitose už 2012 m. gegužės - rugsėjo mėn. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad iš savo asmeninių lėšų apmokėjo už atsargines dalis, įsigytas iš užsienio gyventojų pagal pirkimo-pardavimo sutartis:

2012-05-30 Nr. 12/08 D. C. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 30950 Lt,

2012-05-30 Nr. 12/09 R. C. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 22733 Lt,

2012-06-04 Nr. 12/10 T. S. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 24821 Lt,

2012-06-06 Nr. 12/11 C. B. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 19344 Lt,

2012-06-06 Nr. 12/12 T. S. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 10387 Lt,

2012-06-20 Nr. 12/13 R. D. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 15736 Lt,

2012-06-20 Nr. 12/14 G. H. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 10929 Lt,

2012-07-10 Nr. 12/15 D. P. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 16345 Lt,

2012-07-10 Nr. 12/16 S. D. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 15524 Lt,

2012-08-03 Nr. 12/17 S. B. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 19610 Lt,

2012-08-03 Nr. 12/18 J. F. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 24920 Lt,

2012-08-06 Nr. 12/19 E. G. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 16774 Lt,

2012-08-06 Nr. 12/20 P. N. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 35337 Lt,

2012-08-31 Nr. 12/22 O. C. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 22155 Lt,

2012-08-31 Nr. 12/23 D. H. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 22996 Lt,

2012-09-06 Nr. 12/25 H. M. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 30400 Lt,

2012-09-06 Nr. 12/26 B. R. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 25835 Lt,

2012-09-06 Nr. 12/27 O. B. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 29925 Lt,

2012-09-08 Nr. 12/28 H. H. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 22047 Lt,

2012-09-08 Nr. 12/29 V. C. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. automobilių dalių už 21067 Lt, iš viso už 437835 Lt ir nurodytus duomenis įrašydamas į apskaitos registrą „Didžioji knyga“ už 2012 m. gegužės – rugsėjo mėn., sumažino užsienio gyventojų įsiskolinimo sumas ir padidino savo (A. B.) įsiskolinimo bendrovei sumas, t. y. įrašęs į buhalterinę apskaitą duomenis apie pinigų sumokėjimą užsienio gyventojams iš viso už 437835 Lt, kurie nepagrįsti pinigų sumokėjimo apskaitos dokumentais;

be to, A. B. nesilaikė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkto – jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti ir į 2012 m. birželio - liepos mėn. ir 2013 m. vasario mėn. kasos knygas įrašė neįvykusias pinigų mokėjimo operacijas, kad pagal:

kasos išlaidų orderį 2012-06-28 Nr. 77, A. P. apmokėta už prekes 7952,10 Lt,

kasos išlaidų orderį 2012-07-02 Nr. 84, T. B. apmokėta už prekes 7903 Lt,

kasos išlaidų orderį 2013-02-20 Nr. 83, O. D. apmokėta už prekes 17090 Lt,

kasos išlaidų orderį 2013-02-20 Nr. 84, V. W. apmokėta už prekes 24000 Lt,

kasos išlaidų orderį 2013-02-25 Nr. 85, D. T. apmokėta už prekes 20560 Lt,

kasos išlaidų orderį 2013-02-25 Nr. 86, R. C. apmokėta už prekes 13 950 Lt,

kasos išlaidų orderį 2013-02-25 Nr. 87, S. C. apmokėta už prekes 21590 Lt, iš viso už 113045,10 Lt ir įtraukė į apskaitą duomenis apie fiziniams asmenims neįvykusias pinigų mokėjimo operacijas už atsargines dalis;

13 straipsnio 3 dalies reikalavimus – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, kadangi A. B. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą surašė ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei N. S., nesuvokusiai A. B. nusikalstamų veikų pobūdžio, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitą duomenis pagal:

2012-06-28 kasos išlaidų orderį Nr. 76, dėl 7984 Lt išmokėjimo A. J.,

2012-06-28 kasos išlaidų orderį Nr. 77, dėl 7952,10 Lt išmokėjimo A. P.,

2012-06-28 kasos išlaidų orderį Nr. 78, dėl 7996 Lt išmokėjimo A. B.,

2012-06-28 kasos išlaidų orderį Nr. 79, dėl 7999 Lt išmokėjimo A. S.,

2012-06-28 kasos išlaidų orderį Nr. 80, dėl 7964 Lt išmokėjimo A. S.,

2012-07-02 kasos išlaidų orderį Nr. 82, dėl 7992 Lt išmokėjimo A. Z.,

2012-07-02 kasos išlaidų orderį Nr. 83, dėl 7994 Lt išmokėjimo A. P.,

2012-07-02 kasos išlaidų orderį Nr. 84, dėl 7903 Lt išmokėjimo T. B.,

2012-07-20 kasos išlaidų orderį Nr. 86, dėl 7995 Lt išmokėjimo A. B.,

2012-07-20 kasos išlaidų orderį Nr. 87, dėl 7907 Lt išmokėjimo E. P.,

2012-07-20 kasos išlaidų orderį Nr. 88, dėl 7982 Lt išmokėjimo E. L.,

2012-07-20 kasos išlaidų orderį Nr. 89, dėl 7915 Lt išmokėjimo G. Ž.,

2012-07-20 kasos išlaidų orderį Nr. 90, dėl 7931 Lt išmokėjimo L. G.,

2012-07-26 kasos išlaidų orderį Nr. 92, dėl 7856 Lt išmokėjimo V. Š.,

2012-07-31 kasos išlaidų orderį Nr. 94, dėl 7855 Lt išmokėjimo R. J.,

2012-08-27 kasos išlaidų orderį Nr. 96, dėl 7982 Lt išmokėjimo J. B.,

2012-08-27 kasos išlaidų orderį Nr. 97, dėl 7707 Lt išmokėjimo L. N.,

2013-03-26 kasos išlaidų orderį Nr. 89, dėl 7992 Lt išmokėjimo V. N.,

2013-03-26 kasos išlaidų orderį Nr. 90, dėl 7837 Lt išmokėjimo M. N.,

2013-03-29 kasos išlaidų orderį Nr. 91, dėl 7570 Lt išmokėjimo T. D., pinigų išmokėjimus, iš viso už 86891 Lt (7992 + 7837 + 7570 +7996 +7994 + 7915 + 7982+7999 +7992 + 7907 + 7707), nes V. N., M. N., T. D. A. B., A. P., G. Ž., J. B., A. S., A. Z., E. P., L. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsarginių dalių nepardavė ir pinigų negavo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-02-07 iki 2013-06-17.

Šia savo veika kaltinamasis A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B., siekdamas išvengti 2854,00 Lt mokesčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ar jų naudojimą ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai: t. y. laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2013-06-17, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu, kuriame nurodoma, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei įmonės ūkinę finansinę veiklą, tyčia pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostatas - išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, t. y. nepagrįstai 2012 metais padidino 57083 Lt leidžiamų atskaitymų sumą, kuri nepagrįsta dokumentais, turinčiais juridinę galią, nes pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 6 punkto nuostatas – privalomas apskaitos dokumento rekvizitas – asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos ir 2013-06-04 Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos Telšių skyriui pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) už 2012 metus, kurioje įrašyti neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno sumą, t. y. sumažino pelno sumą 57083 Lt ir nesumokėjo 2854 Lt (57083 x 5 %:100) pelno mokesčio.

Šia savo veika kaltinamasis A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. versliškai ir stambiu mastu neteisėtai vertėsi ūkine veikla, t. y. pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

35 straipsnio 2 dalies nuostatas - nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka,

2 straipsnio 7 dalies nuostatas - individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Prieš pradėdami vykdyti individualią veiklą, gyventojai apie tai turi informuoti mokesčių administratorių, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. neįregistravęs individualios veiklos teikė tarpininkavimo paslaugas - pagal užsakymus Rusijos Federacijos piliečiams pirko automobilius Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, bei šiuos gabeno į Rusijos Federaciją užsakovams bei už tai gavo pajamų. 2012 metais teikdamas tarpininkavimo paslaugas A. B. nupirko ir į Rusijos Federaciją užsakovams pergabeno 12 automobilių : BMW 325 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 540 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318TI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 750 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 535 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) HYUNDAI GALLOPER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už kiekvieną automobilį gavo po 1300 EUR, arba 4488,64 Lt pajamų, iš viso 53863,68 Lt (4488,64 x 12), o 2013 metais teikdamas tarpininkavimo paslaugas A. B. nupirko ir į Rusijos Federaciją užsakovams pergabeno 34 automobilius : BMW 318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) OPEL ZAFIRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) HYUNDAI SONATA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ C 180 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) FORD TRANSIT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CHRYSTLER GRAND VOYAGER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 540 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 850 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) JEEP GRAND CHEROKEE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ŠKODA ROOMSTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW LT 55 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) NISSAN MAXIMA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 740 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MITSUBISHI SPACE WAGON valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MITSUBISHI CARISMA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 740 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA CARINA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA COROLLA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VOLVO XC90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 520 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) NISSAN ALMERA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MITSUBISHI COLT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) DACIA LOGAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA AVENSIS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MITSUBISHI CARISMA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525I valst. Nr. (duomenys neskelbtini) RENAULT MEGANE SCENIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei gavo 152613,76 Lt (4 488,64 x 34) pajamų, kurios nebuvo įformintos apskaitos dokumentais.

Šia savo veika kaltinamasis A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų Ž. Š. ir A. B. kaltę įrodo:

Kaltinamasis Ž. Š., 2012-09-21 apklaustas kaip įtariamasis, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d., neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad maždaug prieš trejus su puse metų jis įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vertėsi statybų darbais. Į kokias pareigas tada įsidarbino nepamena. Įmonei tuo metu vadovavo G. B.. Maždaug po metų, t. y. 2010 metais, tikslesnio laiko nepamena, lygtai pavasarį, įmonės veikla pamažu pasikeitė iš statybų darbų į išardytų dėvėtų automobilių detalių prekybą. Tuo metu įmonei A. B. nurodymu ir prašymu direktoriaus pareigas pradėjo eiti jis, o G. B. išėjo iš darbo, kuris taip pat, kaip ir jis buvo direktoriaus pareigose tik statytiniai, o viskam vadovavo A. B.. Jam bedirbant direktoriaus pareigose, kilo nesutarimų su A. B. dėl jo nuomone netvarkingai vedamų apskaitos dokumentų, todėl jis atsisakė dirbti toliau direktoriaus pareigose ir nešti visą galimą atsakomybę savo vardu, todėl A. B. pats perėmė įmonės vadovavimą, o jį pervedė dirbti į vadybininko pareigas. Jis dirbo konkrečiai tik (duomenys neskelbtini) esančiame angare, kur A. B. nurodymu atveždavo išardytų automobilių detales. Per visą darbo laikotarpį jis pats asmeniškai maždaug prieš porą metų A. B. nurodymu ir iš A. B. duotų pinigų iš Vilkaviškio miesto nupirko anglišką automobilį BMW 525, mėlynos spalvos, 4 durų, kurią pats ir parvarė į Telšiuose esantį autolaužyną. Kiek pamena, pirkimo pardavimo sutarties nepildė - paprasčiausiai jis sumokėjo pinigus, o tas pardavėjas perdavė angliškus automobilio dokumentus. Jo žiniomis sudarant anglišką pirkimo pardavimo sutartį užtrunka daug laiko - rodos kad reikia užpildytą dokumentą siųsti į Angliją, ir laukti atgal atsiunčiamų pirkėjo vardu sudarytos pirkimo pardavimo sutarties. O kadangi automobilis buvo perkamas išardymui, t. y. detalėms - su juo niekas neketino važinėti, todėl ir nebuvo pildoma minėta sutartis. Dar gali pasakyti, kad maždaug prieš metus laiko, tikslesnio laiko nepamena, A. Š., gyvenantis Airijoje, Ž. Š. buvo nupirkęs du BMW markės automobilius – vieną mėlynos spalvos, 1999 metų pagaminimo laidos, bei BMW 740 vyšninės spalvos 1999-2000 metų pagaminimo, kuriuos parvežė pakrautus ant tralo, ir kuriuos Ž. Š. išardė detalėmis, o kėbulus pardavė į metalo laužo supirktuvę. Detalių kol kas visų nepardavė, todėl jos laikomos įmonės angare. Kai jis įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. jau važinėdavo į Rusiją, į Sankt Peterburgą, kur jo žiniomis ieškojo galimybių pradėti užsiimti automobilių detalių išvežimu į Rusiją, nes buvo prasidėjusi krizė ir statybų verslas buvo nepelningas. Maždaug prieš gerą pusmetį, t. y. 2012 m. pradžioje, A. B. dar rimčiau pradėjo užsiimti mašinų detalių ieškojimu, supirkimu, ir eksportavimu į Rusiją, į Sankt Peterburgą. Jis pats Sankt Peterburge buvo gal 5-6 kartus prieš porą metų, kai ėjo direktoriaus pareigas, t. y. maždaug prieš dvejus metus, kur važiuodavo A. B. nurodymu išleisti dviem dienoms išleisti į atostogas jo pažįstamą Andrej, pavardės nežino, dirbančio parduotuvėje, užsiimančioje naudotų detalių prekyba, kurias pristato UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visą laiką, kol jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiose pareigose, buhaltere dirbo N. S., kuri ir tvarkė visą įmonės apskaitą. Atlyginimus mokėjo pats A. B. kada sugalvodavo, t. y. konkrečios algų dienos nebuvo numatyta. Ilgą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. Š. dirbo vienas pats, laikinai buvo įdarbinti G. Ž., šiuo metu atliekantis bausmę ir A. A., gyvenantis Telšiuose, Sedos gatvėje, namo numerio nežino, kuris nebedirba. Tačiau šiuo metu, maždaug prieš porą savaičių, A. priėmė dirbti į įmonę dar tris vaikinus- T. O., M. ir M. A., kurie padeda Ž. Š. sukrauti į A. nurodymu atvažiuojančius vilkikus, detales, kurias taip pat nurodo A.. Tiek Ž. Š., tiek A. ieškodavo įvairių detalių, kurių pasak A, reikia rusams, internetiniuose puslapiuose „Autogidas“, „Autoplius", ir atitinkamai tiek jis pats, tiek A. nuvažiuodavo ir nupirkdavo reikalingas detales. Kas liečia sąskaitas- faktūras, gali pasakyti tai, kad perkant iš kituose miestuose esančių autolaužynu detales, mažai kada būdavo jos išrašomos, o jei ir būdavo, tai visada būdavo perduodamos buhalterei. Asmeniškai jis pats yra pirkęs detalių ir iš privačių asmenų, kuriuos susirasdavo taip pat internetiniuose puslapiuose. Kas liečia automobilių ardymą, nori pasakyti tai, kad automobiliai būdavo parvežami iš Anglijos supjaustyti, t.y. jau išardyti, su krovininiais vilkikais. Iš kur ir kokiomis aplinkybėmis tie vilkikai parvažiuodavo pakrauti automobilių detalių jis nesidomėjo, jam žinoma tik tai, kad automobiliai parvažiuodavo iš Anglijos, tačiau kas ir kur tiksliai pakraudavo tuos vilkikus jis nežino, kiek jam A. yra užsiminęs apie tų automobilių detales iš Anglijos, tai tik tiek, kad kai rusai, su kuriais jis bendradarbiauja turi pažinčių Anglijoje aukcionuose, kur randa ir nuperka beveik naujus automobilius, tačiau ar tai tiesa jis nežino ir negali to pasakyti. Kiek jis žino Geletiškės kaime Kražių seniūnijoje Kelmės rajone kelis automobilius išardė naujai priimti vaikinai, tačiau kokie tai buvo automobiliai negali pasakyti. Taip pat nori pasakyti, kad sandėlis Kražių seniūnijoje buvo išnuomotas tik prieš gerą pusmetį. Dėl minėtame angare rastų automobilių kėbulu, numeruotų dalių, kurios pasak pareigūno, yra pagrobtos užsienio valstybėse, jis gali pasakyti tik tai, kad jis jokių ryšių su užsienio šalimis neturi, ir nėra buvęs. Gali patvirtinti tik tai, kad A. B. maždaug kartą mėnesyje jam paskambinęs nurodydavo nuvažiuoti iki minėto sandėlio ir iškrauti iš atvažiuosiančios furos dalis. Kartais veždavosi ir vaikinus, dirbančius minėtoje įmonėje. Tai, kad minėtos dalys yra pagrobtų užsienyje automobilių, jis sužinojo tik dabar- apklausos metu. Taip pat nieko negali pasakyti ir dėl Lietuvoje pagrobto VW Passat automobilio - jis pats tokio automobilio nematė minėtame angare. Dar gali paminėti, kad A. B. ne pastoviai būna užsienyje, t.y. grįžta kas porą savaičių ir išbūna čia Lietuvoje po savaitę, kartais daugiau, kur pats būdamas vietoje ir tvarkosi visus reikalus, be Ž. Š. tarpininkavimo, tiesiog vadovauja darbams. D.(duomenys neskelbtini) esančiame angare rastų lietuviškų valstybinių numerių, kurie pasak pareigūnų yra pagrobti Klaipėdoje, neturi ko pasakyti, išskyrus tai, kad nuo 2012-08-06 dienos jis išėjo į atostogas, o vietoj jo viskam vadovavo pats A. (10 t. 71-72 b. l.).

Kaltinamasis Ž. Š., 2014-03-20 apklaustas kaip įtariamasis, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 189 str. 1 d., parodė, kad dėl pateiktų įtarimų sutinka iš dalies, nes visiškai prisipažįsta dėl įtarimo pagal LR BK 222 str. 1d., 220 str.1d., o dėl pareikšto įtarimo pagal LR BK 189 str. 1d. neprisipažįsta visiškai ir dėl įtarimo pagal LR BK 189 str.1d. papildomai nurodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ įmonę įsteigė jis ir iki šiol yra vienintelis 100 procentu akcijų turėtojas, t.y. iki šiol keitėsi tik direktoriai. 2012 metu pradžioje, tikslios datos nepamena, į įmonę įsidarbino A. B., kuriam jis perleido direktoriaus pareigas. Jam direktoriaujant, įmonės veikla iš statybinių paslaugų peraugo į automobilių detalių pirkimą ir eksportą į Rusiją. Jam dirbant dalis supirkdavo iš fizinių ir juridinių asmenų suradę internete, kurias sukaupę samdydavo krovinį automobilį - vilkiką su puspriekabe iš P. S. įmonės, kurios pavadinimo tiksliai nežino ir pakrovę puspriekabę dalių, kurių pageidaujama nupirkti Rusijoje, o konkrečiau Sankt Peterburge, įmonės tikslaus pavadinimo nežino. Sąrašą reikalingų dalių jam pasakydavo A. B., kuris bendraudavo telefonu ar „Skype" su Andrei, pavardės nežino, gyvenančiu Sankt Peterburgo mieste, adreso nežino, kadangi niekada nėra buvęs pas ji namuose. Pradėjus eiti direktoriaus pareigas A. B. įmonės veikla nesikeitė, t.y. toliau užsiėmė automobilių dalių supirkimu ir eksportu į Rusiją. A. Š., perėmus direktoriaus pareigas, verslas sekėsi labai prastai, nes Lietuvoje buvo krizės metas ir pelningų darbų nelabai buvo, tačiau nuo 2011 metų po truputi pradėjo situacija gerėti, pradėjo po truputi gražinti skolas. 2012 metais į įmone atėjo dirbti A. B. ir dar vienas darbuotojas, tiksliai kuris nežino, nes vyko kadrų kaita, kuris talkino dalių supakavime bei pakrovime. Automobilių dalių ieškodavo internetiniuose skelbimuose, bei naudotų automobilių ardymo aikštelėse. Sudaręs sąrašą vykdavo tų naudotų automobilių dalių supirkti. Naudotų automobilių dalis supirkdavo kuo pigiau, tam, kad galėtų daugiau uždirbti. Perkant naudotų automobilių dalis dažniausiai niekas nenorėdavo rašyti sąskaitų, nes tuomet reikėtų įtraukti į apskaita, todėl siekiant pateisinti supirktas detales sumąstė, kad būtų galima įforminti automobilių dalių pirkimą iš pažįstamų asmenų. Turėdamas pažįstamų asmenų asmens duomenis jų vardu būdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaromos automobilių dalių pirkimo - pardavimo sutartys, bei išrašomi kasos išlaidų orderiai, tačiau niekas jokių pinigų negaudavo, nes sutartyse nurodytos automobiliu detalės jau dažniausiai būdavo išvežtos ir parduotos Rusijos Federacijoje. Sutartys būdavo išrašomos pagal išmuitintų automobilių detalių sąrašus. Apie tai, kad asmenų vardu yra išrašomos fiktyvios pirkimo - pardavimo sutartys ir kasos išlaidų orderiai vieni žinojo, kiti apie tai net nenutuokdavo. Pažįstamų asmenų vardu išrašė pirkimo pardavimo sutartis - A. B., L. G., M. A., M. A., A. Z., T. D., V. Š., A. S., L. N., G. Ž. ir šie kaip ir žinojo, kad jų vardu išrašomos pirkimo pardavimo sutartys, kadangi iš kai kurių yra net gi pirkęs naudotų automobilių dalių, o visi kiti buvo iš A. B. verslo - automobilių pirkimo tarpininkavimo. Tai buvo patogu, kadangi A. B. nupirkti automobiliai buvo registruojami įvairių asmenų vardu ir išvaromi į Rusijos Federaciją, o asmenų duomenis surašydavo į automobilių pirkimo -pardavimo sutartis ir jų vardu buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Taip pat buvo išrašomos automobilių dalių pirkimo - pardavimo sutartys iš Anglijos ir Airijos piliečių, o jų duomenis nurašydavo nuo automobilių, kuriuos nupirkdavo A. B. pagal Rusijos Federacijos piliečių užsakymus, dokumentų. Kokių asmenų vardu ir kiek buvo išrašyta netikrų dokumentų pasakyti negali, nes tų dalykų nefiksavo. 2012 metu pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo A. B., o automobilių dalių pirkimo pagal užsakymą verslas įgavo pagreitį. Kadangi užsakymų daugėjo ir surastas ir nupirktas naudotas automobilių dalis lauke buvo nepatogu pakuoti ir krauti, tai A. B. išnuomojo angarus. Kam ir iš ko A. B. nuomojo patalpas, jis tiksliai nežino, bet gali pasakyti, kad dalį automobilių dalių pirkdavo jie, kitą dalį tik perpakuodavo ir išmuitinę nuveždavo į Rusijos Federaciją pagal užsakymą. Kas liečia patalpas, t.y. garažą esanti Kauno mieste, tikslios gatvės nežino, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja iš įmonės ,,Detonas“, gali paaiškinti, kad dar jam tebesant įmonės direktoriumi iš minėtos įmonės išnuomojo patalpas tam, kad žmonėms, gyvenantiems aplinkiniuose miestuose, būtų arčiau ir patogiau pristatyti dalis, kurias norėjo, kad išvežtų į Rusija parduoti, patalpinti. Tai yra šiuo atveju angaras buvo tik kaip sandėlis, kuriame niekas iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o tuos asmenis, kurie kreipdavosi į juos išvežimo paslaugos, nukreipdavo į „Detono" darbuotoją, kuris turėjo raktus nuo išnuomotos patalpos. To įmonės „Detonas darbuotojo jis asmeniškai nepažįsta, žino tik iš matymo, ir su juo kontaktuodavo tik telefonu, telefono numerio atmintinai nežino, o savo telefone jį užvadino rodos, kad „Sandėlys Gints“. Minėtame sandėlyje yra buvęs gal porą kartu tik. Klientų, norinčių pasinaudoti jų paslaugomis- išvežimu dalių į Rusiją, nebuvo daug, ir jiems praktiškai neapsimokėjo benuomoti tų patalpų, tačiau įstojus A. į įmonės darbuotojų gretas, jis nebesikišo į direktoriaus veiklą, t.y. leido A. perimti visą vadovavimą pilnai, pats pereidamas į vadybininko pareigas. Apie tai, kad yra dar vienas angaras Kelmės rajone Kražių seniūnijoje Gereliškės kaime, sužinojo iš A. maždaug 2012 metu pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje. Tai, kad nuomos sutartis yra sudaryta taip angaro savininko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo tik pirmosios apklausos metu. Minėtos sutarties jis iki šiol nėra matęs ir nieko daugiau apie ją negali pasakyti. Žino iš A. B. ir pats keletą kartų yra buvęs minėtame angare, kad jame laikomos automobilių detalės, nupirktos ir parvežtos iš užsienio, A. minėjo, kad iš Anglijos. Kaip A. buvo užsiminęs, kad kažkokie rusai dalyvauja Anglijoje rengiamuose aukcionuose, nuperka dalis ir parveža į Lietuvą. Kodėl rusai nesiveža tiesiai pas save iš Anglijos nežino, tuo jis visiškai nesidomėjo. Apie išnuomotą angarą Luokės kaime, Telšių rajone, sužinojo iš A. maždaug 2012 metu vasaros pabaigoje, ten yra buvęs gal tik porą kartų. Tą kartą A. užsiminė, kad šio angaro nuomos kaina bus mažesnė ir bus arčiau važinėti. Tą pasakius jis suprato, kad A. kalba apie angarą, esanti Kelmės rajone. Kai paskutinį kartą Kražių angare buvo 2012-09-20, kur į vilkiko puspriekabę pakrovė automobilio BMW variklį su greičių dėže, kažkokio automobilio galinį tiltą, amortizatorius, kitas, buvusias supakuotas į kartoną ir celofaną dalis, kurių jis neišardė ir negali pasakyti, kokios tai buvo dalys. Kaip ir kada tos dalys atsirado tame angare negali pasakyti, kadangi pats nedalyvavo jų atvežime ir iškrovime. Angare, po to, kai kartu M. ir M. A. ir T. O., pakrovė į vilkiką, dar liko padėtos kelios automobilių sėdynės, kažkokia vonia, faneros lapai, plastikinės automobiliu apdailos detalės, plastikinis langas, dar kažkoks automobilio važiuoklės tiltas, rodos kad galinis, 4 ratai su ratlankiais, ar tai su dekoratyviniais ratu gaubtais, ant kurių pastebėjo užrašą „500“, daugiau neatkreipė dėmesio. Visos dalys mėtėsi ant žemės, dešinėje nuo durų pusėje. Kas ir kada atvežė visas tas dalis nežino, pats nedalyvavo jų atvežime. Raktus nuo minėto angaro spynos, kurią jis pats nupirko ir įkabino, turėjo jis, kiti du raktai buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje VW Transporter ir jais galėjo naudotis bet kuris įmonės darbuotojas. Jis pats pirmą kartą nuvažiavęs aptvarkė priekines duris, kurių skardos buvo atsilaupiusios, dėl ko jas prisukinėjo, o kiek žino galines aptvarkė vaikinai, paminėti aukščiau. Visa tą darė A. B. nurodymu. Apie tai, kad į vilkiko puspriekabę sukrovė vogtų automobilių detales, sužinojo tuomet, kai sulaikė policija. Nei kas jas atvežė, nei kur jos turėjo būti išvežtos nežinojo. Iš to angaro jie turėjo paimti detales ir jas išmuitinti bei išgabenti į Rusijos Federaciją. Iš tų automobilių dalių jis nei vienos nepirko ir kas jų savininkai nežino (10 t. 92-95 b. l.).

Kaltinamasis Ž. Š., 2014-04-15 apklaustas kaip įtariamasis, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str.1d., 220 str.1d., visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę įsteigė jis ir iki šiol yra vienintelis 100 procentų akcijų turėtojas, t.y. iki šiol keitėsi tik direktoriai. Pirmaisiais metais, dabar tiksliai nežino kelintais metais, direktoriaus pareigas ėjo G. B., kurį, rodos, kad po poros metų, pakeitė pats, kai G. B. išėjo iš darbo savo noru. 2012 metų pradžioje, tikslios datos nepamena, į jo įmonę įsidarbino A. B., kuriam jis perleido eiti direktoriaus pareigas. Jam direktoriaujant įmonės veikla iš statybinių paslaugų peraugo į automobilių detalių pirkimą ir eksportą į Rusiją. Jam dirbant dalis supirkdavo iš fizinių ir juridinių asmenų suradę internete, kurias sukaupę samdydavo krovininį automobilį – vilkiką su puspriekabe iš P. S. įmonės, kurios pavadinimo tiksliai nežino ir pakrovę puspriekabę dalių, kurių pageidaujamų nupirkti Rusijoje, o konkrečiau Sankt Peterburge įmonės tikslaus pavadinimo nežino. Sąrašą reikalingų dalių jam pasakydavo A. B., kuris bendraudavo telefonu ar „Skype“ su Andrej, pavardės nežino, gyvenančiu Sankt Peterburgo mieste, adreso nežino, kadangi niekada nėra buvęs pas jį namuose. Pradėjus eiti direktoriaus pareigas A. B. įmonės veikla nesikeitė, t.y. toliau užsiėmė automobilių dalių supirkimu ir eksportu į Rusiją. Jam perėmus direktoriaus pareigas, verslas sekėsi labai prastai, nes Lietuvoje buvo krizės metas ir pelningų darbų nelabai buvo, tačiau nuo 2011 metų po truputį pradėjo situacija gerėti, pradėjo po truputį gražinti skolas. 2012 metais į įmonę atėjo dirbti A. B. ir dar vienas darbuotojas, tiksliai pasakyt negali kuris, nes vyko kadrų kaita, kuris talkino jam dalių supakavime bei pakrovime. Automobilių dalių ieškodavo internetiniuose skelbimuose bei naudotų automobilių ardymo aikštelėse. Sudaręs sąrašą vykdavo tų naudotų automobilių dalių supirkti. Naudotų automobilių dalis supirkdavo kuo pigiau, tam, kad galėtų daugiau uždirbti. Perkant naudotų automobilių dalis dažniausiai niekas nenorėdavo rašyti sąskaitų, nes tuomet reikėtų įtraukti į apskaitą, todėl siekiant pateisinti supirktas detales sumąstė, kad būtų galima įforminti automobilių dalių pirkimą iš pažįstamų asmenų. Turėdamas pažįstamų asmenų asmens duomenis jų vardu būdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaromos automobilių dalių pirkimo – pardavimo sutartys, bei išrašomi kasos išlaidų orderiai, tačiau niekas jokių pinigų negaudavo, nes sutartyse nurodytos automobilių detalės jau dažniausiai būdavo išvežtos ir parduotos Rusijos Federacijoje. Sutartys būdavo išrašomos pagal išmuitintų automobilių detalių sąrašus. Apie tai, kad asmenų vardu yra išrašomos fiktyvios pirkimo – pardavimo sutartys ir kasos išlaidų orderiai vieni žinojo, kiti apie tai net nenutuokdavo. Pažįstamų asmenų vardu išrašė pirkimo pardavimo sutartis – A. B., L. G., M. A., M. A., A. Z., T. D., V. Š., A. S., L. N., G. Ž. ir šie kaip ir žinojo, kad jų vardu išrašomos pirkimo pardavimo sutartys, kadangi iš kai kurių yra net gi pirkęs naudotų automobilių dalių, o visi kiti buvo iš A. B. verslo – automobilių pirkimo tarpininkavimo. Tai buvo patogu, kadangi A. B. nupirkti automobiliai buvo registruojami įvairių asmenų vardu ir šie išvaromi į Rusijos Federaciją, o asmenų duomenis surašydavo į automobilių pirkimo –pardavimo sutartis ir jų vardu buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Taip pat buvo išrašomos automobilių dalių pirkimo – pardavimo sutartys iš Anglijos ir Airijos piliečių, o jų duomenis nurašydavo nuo automobilių, kuriuos nupirkdavo A. B. pagal Rusijos Federacijos piliečių užsakymus, dokumentų. Kokių asmenų vardu ir kiek buvo išrašytą netikrų dokumentų pasakyti negali, nes tų dalykų nefiksavo. 2012 metų pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo A. B., o automobilių dalių pirkimas pagal užsakymą verslas įgavo pagreitį. Kadangi užsakymų daugėjo ir surastas ir nupirktas naudotas automobilių dalis lauke buvo nepatogu pakuoti ir krauti tai A. B. išnuomojo angarus. Kam ir iš ko A. B. nuomojo patalpas, tiksliai nežino, bet gali pasakyti, kad dalį automobilių dalių pirkdavo patys, kitą dalį tik perpakuodavo ir išmuitinę nuveždavo į Rusijos Federaciją pagal užsakymą. Kas liečia patalpas, t.y. garažą esantį Kauno mieste, tikslios gatvės nežino, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja iš įmonės „Detonas“, gali paaiškinti, kad dar jam tebesant įmonės direktoriumi iš minėtos įmonės išnuomojo patalpas, tam, kad žmonėms, gyvenantiems aplinkiniuose miestuose būtų arčiau ir patogiau pristatyti dalis, kurias norėjo kad išvežtų į Rusiją parduoti, patalpinti. Tai yra šiuo atveju angaras buvo tik kaip sandėlis, kuriame niekas iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o tuos asmenis, kurie kreipdavosi į juos išvežimo paslaugos, nukreipdavo į „Detono“ darbuotoją, kuris turėjo raktus nuo mums išnuomotos patalpos. To įmonės „Detonas“ darbuotojo jis asmeniškai nepažįsta, žino tik iš matymo, ir su juo kontaktuodavo tik telefonu, telefono numerio atmintinai nežino, o savo telefone yra jį užvadinęs rodos, kad „Sandėlys Gints“. Minėtame sandėlyje yra buvęs gal porą kartų tik. Klientų, norinčių pasinaudoti jų paslaugomis- išvežimu dalių į Rusiją, nebuvo daug, ir jiems praktiškai neapsimokėjo benuomoti tų patalpų, tačiau įstojus A. į įmonės darbuotojų gretas jis nebesikišo į direktoriaus veiklą, t.y. leido A. perimti visą vadovavimą pilnai, pats pereidamas į vadybininko pareigas. Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo jis kaltę pripažįsta visiškai ir pagal 2013-12-20 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos specialisto išvadą Nr. 5-4/126 paskaičiuotus nesumokėtus mokesčius dalį jų sumokėjo, t.y. sumokėjo 15 000,00 litų, kaip patvirtinimą pridėjo mokėjimo patvirtinimo kopiją. Likusią dalį žada sumokėti dalimis, kadangi dėl ligos ir sunkios dabartinės materialinės padėties visą sumą sumokėti neturi galimybių. Prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (10 t. 103-105 b. l.).

Kaltinamasis A. B., 2012-10-02 apklaustas kaip įtariamasis, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d., parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino maždaug prieš metus laiko, tikslios datos nepamena, ir įsidarbino į direktoriaus pareigas. Įmonės veikla tuo metu buvo automobilių dalių supirkimas ir eksportas į Rusiją. Importu neužsiėmė. Tuo metu, kai jis įsidarbino įmonėje dirbo tik Ž. Š. ir buhalterė N. S., daugiau žmonių nedirbo, kadangi įmonės veikla buvo labai mažos apimties. Jo darbo funkcijos buvo plačios apimties - klientų ieškojimas Rusijoje, dalių ieškojimas, ir supirkimas bei jų išvežimas į Rusiją. Pagrindinė įmonės veiklos funkcija buvo autodetalių pervežimo ir išmuitinimo paslaugos, kuriomis naudojosi praktiškai tik privatūs asmenys, tiek Lietuvos, tiek Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Tam, kad būtų galimybė išmuitinti pervežamas autodetales su Rusijoje Sankt Peterburge esančia įmone, pavadinimo nepamena, jo iniciatyva, buvo sudaryta sutartis, kad neva jie, t.y. UAB „Vistolika“ jiems parduoda automobilių detales, o iš tikro, ta sutartis buvo reikalinga tik tam, kad jie galėtų išmuitinti detales. Ar sutartis buvo terminuota, ar neterminuota, to nepamena. Kada buvo sudaryta ta sutartis taip pat nepamena. Vėliau buvo sudaryta analogiška sutartis ir su Baltarusijoje Grodno mieste esančia individualia veikla užsiimančia V. J. įmone. Iš tikro, nei viena, nei kita įmonės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės detalių nepirkdavo. Jis pats, daugiausiai laiko praleisdamas Rusijoje Sankt Peterburge ir Baltarusijoje, ieškodavo klientų, kuriems būdavo reikalingos kažkokios tai detalės ir surinkęs sąrašą dalių perduodavo Ž. Š., esančiam Lietuvoje. Jo žiniomis Ž. reikalingas detales supirkdavo iš įmonių, prekiaujančių naudotomis autodetalėmis visoje Lietuvoje ir sandėliuodavo sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Telšiai. Tam, kad būtų patogiau klientams, besinaudojantiems jų įmonės paslaugomis, vieną sandėlį, Kauno mieste iš UAB „ Detonas“ , adreso nepamena, išsinuomojo patalpas, tam, kad ten galėtų sandėliuoti dalis, kurias jų įmonė būtų jiems išmuitinusi ir pervežusi į Rusiją, ar Baltarusiją. Tokio atvejo, kad būtų atvarytas visas automobilis tam, kad jį išvežtų į Rusiją ar Baltarusiją, nepamena, yra buvę ne kartą, kad klientas atveža į jų įmonei priklausančius sandėlius visus išardytus ir supakuotus automobilius, kurių niekada niekas netikrindavo. Niekada nėra nė vienas klientas, besinaudojantis jų įmonės paslaugomis, sukėlęs įtarimą, kad būtų galima numanyti, kad pristato automobilių detales. A. K. mieste pagrobtus valstybinius numerius, kurie buvo rasti (duomenys neskelbtini), esančiame angare, nieko negali paaiškinti, kadangi nieko apie tai nežino. Taip pat nieko negali paaiškinti ir dėl vogto Danijoje automobilio Toyota C. V. variklio, greičiausiai kad kažkas iš klientų atvežė į minėtą sandėlį išvežimui į Rusiją. Dar vieną sandėlį, esantį Geletiškės kaime, Kražių seniūnijoje, Kelmės rajone, vienos Rusijos įmonės, kurios pavadinimo nežino, darbuotojas S., pavardės nežino, prašymu išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kadangi sandėlio savininkas UAB „Bionovus“ nenorėjo sudaryti nuomos sutarties su Rusijos įmone. Jo žiniomis S. ir jo įmonė vertėsi automobilių bei jų dalių pirkimu, parvežimu iš Anglijos. Šitą sandėlį išnuomojo rodos, kad nuo 2012 metų gegužės mėnesio. Jis pats minėtame sandėlyje yra buvęs ne kartą, ir yra ne kartą padėjęs iškrauti krovininius automobilius, parvažiavusius iš Anglijos, iš kokios firmos nežino, tačiau mano kad Lietuvos firmos, kadangi vairuotojai kalbėdavo lietuviškai, prikrautus tiek automobilių detalių, tiek pačią automobilių, bei automobilių kėbulų. Kokių markių buvo automobiliai tikrai nepamena, tačiau užsifiksavo tai, kad automobiliai buvo apynaujai. Kai paprašė dokumentų, patvirtinančių, kad tie automobiliai yra nepavogti, S. žadėjo juos paduoti vėliau, ir taip tęsėsi jau kuris laikas. Jam kilo įtarimas, kad čia kažkas ne taip, todėl S. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebesuteiks jam eksportavimo paslaugų, tačiau iki pat 2012-09-20 dienos, kai jo nurodymu atvažiavo krovininis automobilis iš įmonės „Jantrans“, šias paslaugas teikė. Jokios sutarties, kad jie perveža S. įmonės, ar kitų kokių smulkių klientų, detales į Rusiją, nesudarinėdavo. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikiamas paslaugas praktiškai visi klientai atsiskaitydavo grynaisiais, todėl, tam kad buhalteriniuose dokumentuose atsispindėtų ne tik tai, kad Rusijos įmonė „perka“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ detales, pervesdavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kuriuos jis pats nuvežęs gražindavo. Baltarusijos įmonė užpildydavo tik pinigų išmokėjimo dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai jokių pinigų nemokėdavo. Už šias paslaugas, t.y. už tai, kad tos dvi įmonės leidžia naudotis jų vardais detalių išmuitinimo bei pervežimo į Rusiją UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėdavo simbolišką pinigų sumą, kurios nurodyti negali. Raktus nuo šio sandėlio turėjo jis, ir kiti įmonės darbuotojai, kadangi jam būnant Rusijoje, jei paskambindavo S., ir pasakydavo, kad parvažiuoja iš Anglijos automobilis ir yra reikalinga pagalba iškrauti jį, jis paskambinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pranešdavo tai ir nurodydavo, kad reikia važiuoti į minėtą sandėlį ir iškrauti automobilį. S. už šias paslaugas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo grynaisiais, tačiau už nuomą, mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jos vardu buvo sudaryta minėta sutartis. Tokiu pat principu ir pakraudavo automobilius ir išveždavo į Rusiją, t.y. jis net ir būdamas Rusijoje, gavęs nurodymą iš S., paskambinęs nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams važiuoti į angarą ir pakrauti S. nurodytas detales. Kadangi Kražių seniūnijoje, Kelmės rajone esantis angaras buvo gan toli, šių metų vasarą tikslaus laiko nepamena, rado angarą Luokės miestelyje, Telšių rajone, kurį taip pat išsinuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kadangi pats nusprendė, kad seniūnija nenorės sudarinėti nuomos sutarties su rusais, be to dėl šio angaro nuomos buvo skelbiamas konkursas, kurį laimėjo „(duomenys neskelbtini)“. Tai viską padarė pasitaręs su S., kuris žinojo, kad atstumas iki Kražių nuo Telšių yra nemažas, todėl buvo pats sakęs, kad A. B. pasiieškotų angaro arčiau. Už šio angaro nuomą mokėjo taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“. Persikraustymo darbų iš Kražiuose esančio angaro dar nebuvo pradėję, tačiau minėtame angare jau buvo patalpintos automobilių detalės, gal poros automobilių detalės, kurias pervežė pasinaudoję tuo pačiu, kai pasikrovė dalį išvežimui iš Kražiuose esančio angaro ir važiavo dar paimti detalių į Telšiuose esantį sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad Kražių seniūnijoje, Gerletiškės kaime esančiame angare, išnuomotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo laikomi 2012 metų birželio- rugpjūčio mėnesiais pagrobti automobiliai ir jų dalys, nieko negali paaiškinti, kadangi apie tai nieko nežino. Kaip minėjo iš Anglijos automobilius ir jų dalis parveždavo S. nusamdyti krovininiai automobiliai. Tokių žinių, kad pats S. būtų Anglijoje iki šiol jis neturėjo. Kiek S. jam buvo aiškinęs, kad apynaujus automobilius nupirkdavo iš policijos aikštelių, iš aikštelių, kur būdavo laikomi konfiskuoti automobiliai, daužtus automobilius. Daugiau jis nieko apie tai nežino. Apie tai, kad vienų automobilių identifikaciniai numeriai būdavo palikti, o kiti panaikinti nieko nežino, mano, kad jau tokie parvažiuodavo iš Anglijos, kadangi niekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kėbulų numerių nenaikindavo. Apie iš Danijos, Švedijos pagrobtų automobilių detales nieko negali paaiškinti, jis buvo S informuotas tik apie tai, kad dalys ir automobiliai yra iš Anglijos. Taip pat nieko negali paaiškinti apie Lietuvoje pagrobto VW Passat detales, kurios buvo rastos tame pačiame angare. Apie jam kilusias mintis, įtarimus dėl tų automobilių ir dalių iš Anglijos, jis su savo vadybininku, ar kitais įmonės darbuotojais nesikalbėjo, ir apie tai, ar jiems buvo kilęs koks įtarimas, nežino. Dar nori pasakyti tai, kad visada nuomodavo detalėms išvežti į Rusiją ir Baltarusiją, iš vienos ir tos pačios įmonės- „Jantrans“ ar tai „Aušrevel“, tačiau ar buvo sudaryta sutartis to negali pasakyti, kadangi nepamena. Visus buhalterinius dokumentus įmonėje tvarkė N. S., kuriai jis nurodydavo ką ir kaip padaryti, t.y. kokius dokumentus ir kaip sutvarkyti, kad nekiltų neaiškumų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Sodrai, t.y. ji visa ką darė, darė tik su A. B. nurodymu. Apie tai, kad klientai už paslaugas sumoka grynaisiais, bei apie tai, kad Rusijos įmonė perveda į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas pinigus tik formalumams sutvarkyti, o realiai jų nesumoka, bei kad Baltarusijos įmonė iš vis tik išrašo dokumentus apie pinigų pervedimus, nei jai, nei Ž. Š. nebuvo žinoma, todėl nemano, kad jų veikose būtų kokios nors nusikalstamos veikos, susijusios su įmonės veiklos apskaita. Taip pat nemano, kad jie ką nors žinojo apie vogtus Anglijoje automobilius, kurie buvo patalpinti į Kražių seniūnijoje esantį angarą, kaip minėjo aukščiau jam ir pačiam tai nebuvo žinoma, tik buvo kilęs įtarimas (10 t. 109-110 b. l.).

Kaltinamasis A. B., 2014-03-13 apklaustas kaip įtariamasis, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 202 str. 1 d.,189 str. 1 d., parodė, kad dėl pateiktų įtarimų sutinka iš dalies, nes visiškai prisipažįsta dėl įtarimo pagal LR BK 222 str. 1d., 220 str.1d., 202 str. 1 d., o dėl pareikšto įtarimo pagal LR BK 189 str. 1d. neprisipažįsta visiškai ir dėl įtarimo pagal LR BK 189 str.1d. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir 2012-10-02 apklausoje (10 t. 126-131 b. l.).

Kaltinamasis A. B., 2014-04-09 apklaustas kaip įtariamasis, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 202 str. 1 d., visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbino maždaug prieš dvejus metus, tikslios datos nepamena, ir įsidarbino į direktoriaus pareigas. Įmonės veikla tuo metu buvo automobilių dalių supirkimas ir eksportas į Rusiją. Importu neužsiėmė. Tuo metu, kai jis įsidarbino įmonėje dirbo tik Ž. Š. ir buhalterė N. S., daugiau žmonių nedirbo, kadangi įmonės veikla buvo labai mažos apimties. Jo darbo funkcijos buvo plačios apimties, t.y. klientų ieškojimas Rusijoje, dalių ieškojimas ir supirkimas, bei jų išvežimas į Rusiją. Pagrindinė įmonės veiklos funkcija buvo autodetalių pervežimo ir išmuitinimo paslaugos, kuriomis naudojosi praktiškai tik privatūs asmenys, tiek Lietuvos, tiek Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Tam, kad būtų galimybė išmuitinti pervežamas autodetales su Rusijoje Sankt Peterburge esančia įmone, OOO „Ekokom“, jo iniciatyva, buvo sudaryta sutartis, kad neva jie, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems parduoda automobilių detales, o iš tikro, ta sutartis buvo reikalinga tik tam, kad galėtų išmuitinti detales. Ar sutartis buvo terminuota, ar neterminuota, to nepamena. Kada buvo sudaryta ta sutartis taip pat nepamena. Vėliau buvo sudaryta analogiška sutartis ir su Baltarusijoje Grodno mieste esančia individualia veikla užsiimančiu V. J.. Iš tikro, nei viena, nei kita įmonės iš jų įmonės detalių nepirkdavo. Jis pats, daugiausiai laiko praleisdamas Rusijoje Sankt Peterburge ir Baltarusijoje ieškodavo klientų, kuriems būdavo reikalingos kažkokios tai detalės ir surinkęs sąrašą reikalingų dalių telefonu ir internetu (Skype, elektroniniu paštu) perduodavo Ž. Š., esančiam Lietuvoje. Jo žiniomis Ž. Š. reikalingas detales supirkdavo iš įmonių, prekiaujančių naudotomis autodetalėmis visoje Lietuvoje, ir sandėliuodavo sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Tam, kad būtų patogiau klientams, besinaudojantiems jų įmonės paslaugomis, vieną sandėlį, Kauno mieste iš UAB „Detonas“, adreso nepamena, buvo išnuomoję patalpas, tam, kad ten galėtų sandėliuoti dalis, kurias jų įmonė būtų jiems išmuitinusi ir pervežusi į Rusiją, ar Baltarusiją.

Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus tvarkė jų įmonėje dirbanti buhalterė N. S., kuriai jis teikė dokumentus kuriuos reikia sutvarkyti, t.y. įtraukti į buhalterinę apskaitą. Kadangi įmonė dirbo intensyviai ir trūkdavo lėšų, tai įmonės darbuotojams būdavo atlyginimai mokami įvairiomis dienomis ir tada, kai gaudavo atsiskaitymus iš užsienio klientų, o dokumentai buvo tvarkomi kiekvieno mėnesio pabaigoje, tai ne visada pavykdavo surinkti darbuotojų parašus ant reikiamų dokumentų. Taip galėjo atsitikti ir su kasos išlaidų orderiais : 2012-03-15 Nr. 63 išrašyto Ž. Š., 2012-05-15 Nr. 72 A. A. ir G. Ž., 2012-06-15 Nr. 85 A. A. ir G. Ž., 2012-08-14 Nr. 95 A. A., 2012-08-31 Nr. 99 A. A.. Šiems asmenims darbo užmokestis buvo sumokėtas, tačiau netinkamai suforminti dokumentai. Taip pat vykdant klientų užsakymus, buvo ieškoma įvairių automobilių detalių tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienio valstybėse. Interneto pagalba bei iš keleto pažįstamų asmenų yra pirkęs automobilių dalių, kurios buvo supirktos iš Anglijos. Jam dalis persiųsdavo per įvairius Lietuvos vežėjus, kurių įvardinti negali, nes nepamena. Jam asmenų duomenis, t.y. vardus ir pavardes bei gyvenamąsias vietas surašydavo ir atsiųsdavo kartu su automobilių dalimis, o jis surašydavau pirkimo – pardavimo sutartis pagal tuos duomenis. Ar šie duomenys yra teisingi jis nežino, nes jų netikrino. Kokias automobilių dalis ir iš ko bei kokia kaina buvo pirktos jis nepasakys, nes nepamena. Visas pirktų dalių sutartis teikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Vėliau visos automobilių dalys išvyko į galutinį tikslą – Rusijos Federacijos asmenims. Kadangi tam tikra dalis automobilių dalių būdavo gauta be įsigijimo dokumentų, o jau išvykusios į Rusijos Federaciją tai buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai asmenims, kurie iš tikrųjų jokių automobilių dalių nepardavė. Manydamas, kad asmenys neturės jam pretenzijų, o buhalterinėje apskaitoje bus viskas tvarkoje ir atitiks visi duomenys, tai Lietuvos gyventojų vardu išrašė kasos išlaidų orderius iki 8 000 litų, tam, kad žmonės, kurių vardu išrašyti kasos išlaidų orderiai, nebūtų apmokestinami mokesčiais. Kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi šeimos nariams, sau, darbuotojų pažįstamiems, savo pažįstamiems ir pan. Apie tai, kad kitų vardu išrašomi kasos išlaidų orderiai dėl automobilių beveik visi buvo informuoti. Kokiems asmenims buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai jis tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, bet mano, kad šie ašmenys surašyti pranešime apie įtarimą. Įtarime išvardintiems asmenims, kurių vardu išrašyti kasos išlaidų orderiai, pinigai sumokėti nebuvo, tačiau tvirtina, kad automobilių detalės buvo pirktos ir įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau pinigai sumokėti kitiems asmenims, kurių duomenų neturi. Kadangi automobilių dalis pirko ne vien jis, bet ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie taip pat skelbimuose ir naudotų automobilių dalių prekybos aikštelėse ieškojo reikiamų automobilių dalių bei jas supirkdavo, tačiau tinkamai nesuformindavo pirkimo, tai sukantis iš susidariusios situacijos kasos išlaidų orderiai būdavo išrašomi kitų asmenų vardu. Visi išrašyti kasos išlaidų orderiai buvo pateikti N. S., kuri ir įtraukė į apskaitą jo pateiktus kasos išlaidų orderius bei automobilių dalių pirkimo sutartis. N. S. ne kartą jam yra sakiusi, kad į apskaitą gali būti traukiami tik asmenų parašais patvirtinti dokumentai, tačiau jis pasakydavau, kad parašai bus surinkti ir nuraminęs buhalterę apie savo pažadus pamiršdavo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje liko dokumentai be asmenų parašų. Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo aš kaltę pripažįsta visiškai ir pagal 2013-12-20 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos specialisto išvadą Nr. 5-4/126 paskaičiuotus mokesčius -2 854,00 litų sumokėjo. 2012 metais vykdant automobilių dalių ieškojimą bei pirkimą ir gabenimą į Rusijos Federaciją, atsirado klientų, kurie norėjo įsigyti ir pačių automobilių, todėl sumanė, kad galima iš to taip pat uždirbti pinigų. Jis asmeniškai pradėjo tarpininkauti automobilių pirkimui, t.y. gaudavo iš Rusijos Federacijos piliečių užsakymą konkretaus automobilio pirkimui pagal skelbimą Lietuvos Respublikoje, Vokietijoje ir kitose Europos valstybėse, po to nupirkdavo jų konkrečiai užsakytą automobilį, jį užregistruodavo ant Lietuvos Respublikos piliečių bei automobilį pergabendavo į Rusijos Federaciją. Kiek 2012 metais tarpininkaudamas automobilių pirkimui pergabeno automobilių tiksliai pasakyti negali, nes jokių sąrašų nevedė, tačiau mano, kad jų buvo apie 10. 2013 metais ši jo veikla įgavo pagreitį ir tų automobilių pergabeno daugiau, bet kiek tiksliai pasakyti negali. Už tarpininkavimą perkant automobilius jis gaudavo 1200 – 1300 eurų atlygį neatskaičiavus išlaidų. Kadangi tokios savo veiklos niekur nebuvo oficialiai įforminęs, tai jokios apskaitos ir nevedė. Dėl savo neteisėtos veiklos kaltę pripažįsta visiškai ir pagal 2013-12-20 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos specialisto išvadą Nr. 5-4/126 paskaičiuotus mokesčius dėl neteisėto vertimosi ūkine, finansine veikla - 2 984,00 litus sumokėjo ir to patvirtinimui pateikė bankinio pervedimo išrašus. Taip pat įsipareigojo iki 2014-05-01 deklaruoti savo tarpininkavimo automobilių pirkimui ir jų pergabenimui į Rusijos Federaciją veiklą bei sumokėti mokesčius. Prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (10 t. 141-144 b. l.).

Liudytoja N. S. parodė, kad kas liečia jos darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali pasakyti tai, kad ji įsidarbino minėtoje įmonėje 2008 metų pabaigoje, tiksliau gali pasakyti, kad tada, kai įsisteigė minėta įmonė, ir įsidarbino į vyr. buhalterės pareigas. Įmonė užsiėmė statybine veikla ir jai vadovavo direktorius G. B.. Vėliau įmonės vadovavimo darbus perėmė Ž. Š.. Tiek G., tiek Ž. buvo tik statytiniai įmonės direktoriai, tačiau visiems darbams vadovavo ir pačios įmonės įkūrėjas buvo nuo pat pradžių A. B.. Maždaug 2011 metais, gal vasarą, tikslesnio laiko nepamena įmonės veikla pasikeitė ir pradėjo vykdyti prekybą naudotomis automobilių detalėmis. Nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio iki 2012 metų vasario mėnesio buvo vaiko auginimo atostogose, tačiau viską apie įmonės veiklą žinojo, kadangi padėdavo savo uošvienei I. S., laikinai įdarbintai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigas, kol ji buvo vaiko auginimo atostogose, kas mėnesį sutvarkyti ir perduoti SODRAI duomenis apie darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį. Visą tą laikotarpį iki 2011 metų vasaros praktiškai įmonė jokios veiklos nebevykdė, tik nuo 2011 metų pradėjo po truputį atsigauti, kai pakeitė veiklos pobūdį. Grįžusi po vaiko auginimo atostogų į darbą, ji į įmonę, įsikūrusią (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo per mėnesį tik du kartus - iki 15 dienos atvažiuodavo sutvarkyti Sodrai ataskaitų, o iki 25 dienos- mokesčių inspekcijai sutvarkyti PVM deklaracijos. Įmonėje ji dokumentus tvarkydavo bendrame kabinete esančiu personaliniu kompiuteriu, prie kurio prieiti turi galimybę kiekvienas. Dokumentus, kuriuos jai reikėdavo suvesti ir sutvarkyti - įvairias sąskaitas- faktūras, pirkimo- pardavimo sutartis, t.y. visus buhalterinius dokumentus ji rasdavo ant stalo, o sutvarkiusi susegdavo į jiems skirtus segtuvus, laikomus šalia esančiose lentynose. Tarp sąskaitų- faktūrų ir pirkimo-pardavimo sutarčių nepasitaikė nė vieno dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad būtų nupirktas ar parduotas visas automobilis. Ant savo stalo maždaug prieš pusmetį rado papkę, kurioje buvo sudėti įvairūs užsienietiški automobilių dokumentai, kuriuos permetė akimis ir supratusi, kad jie ne jai, padėjo į šoną. Kieno tie dokumentai ir kam priklauso nesidomėjo, kadangi suprato, kad tai ne buhalteriniai ir ne jai skirti. Apie tai ji niekieno ir neklausė. Pačioje įmonėje direktorių A. B. sutikdavo labai retai, jos žiniomis dažniausiai jis būdavo Rusijoje, kur kiek jai žinoma išveždavo automobilių dalis. Telšiuose esančiame angare dirbo dažniausiai Ž. Pati į angarą, kuriame laikomos automobilių dalys, nupirktos pagal pirkimo- pardavimo sutartis iš Lietuvoje gyvenančių fizinių asmenų, ar iš įmonių, nebuvo įėjusi ir negali nieko pasakyti apie tai kas, kiek ir kur kas laikoma. Tarp jai padėtų sutvarkyti dokumentų yra radusi porą lietuvių ir anglų kalbomis sudarytų automobilių dalių pirkimo- pardavimo sutarčių. Nuo 2012 metų pavasario, tikslios datos nepamena, Ž. perleido direktoriaus pareigas A. B., kuris viskam vadovavo ir iki tol. Tai, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra išnuomotas dar vienas angaras žino iš nuomos sutarties, tačiau negali pasakyti konkrečiai kur yra tas angaras, kadangi neatkreipė dėmesio į sutartyje nurodytą adresą. Kokiam tikslui išnuomotas tas angaras, ji nieko nežino. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose angaruose yra rasta vogtų automobilių dalių ji sužinojo tik dabar apklausos metu ir apie tai nieko negali paaiškinti, kadangi nieko apie tai nežino. Ji asmeniškai jokių vogtų automobilių nei įmonės vardu, nei savo neįgijo ir nerealizavo. Jokių pinigų ji niekam neišduodavo, kadangi įmonės kasininkas buvo pats direktorius- A. B., kuris ir darbuotojams išmokėdavo atlyginimus (10 t. 67 b. l.).

Iš 2013-04-26 specialisto išvados Nr.5-4/46 matyti, kad 2013-04-26 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės išvadoje Nr. 5-4/46 nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas vykdė laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2012 m. vasario 7 d. Ž. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. – A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2012 m. vasario 6 d. tvarkė vyriausioji buhalterė I. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. – N. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalies nuostatas – apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Jeigu fiziniai asmenys (58 priedas) pagal liudytojo apklausos protokolus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė atsarginių dalių iš viso už 126 845,00 Lt ir negavo grynų pinigų iš viso 31 605,00 Lt, tai pirkimo-pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose pirkimo-pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina atsarginių dalių pirkimo iš fizinių asmenų ir pinigų išmokėjimo ūkinių operacijų su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ tapatumo, nes juose įrašytas rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įrašiusi į apskaitą duomenis pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinę operaciją, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo, t.y. dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių: G. P. (atsarginės dalys už 7 982,00 Lt), R. P. (atsarginės dalys už 7 700,00 Lt), K. G. (atsarginės dalys už 9 269,00 Lt), M. M. (atsarginės dalys už 9 738,00 Lt), R. W. D. (atsarginės dalys už 7 999,00 Lt), P. G. (atsarginės dalys už 7 614,00 Lt) ir M. F. (atsarginės dalys už 8 000,00 Lt) vardais įformintos sutartys nepasirašytos, tačiau pateiktų sutarčių duomenys įrašyti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, t.y. bendrovė apskaitoje užfiksavo atsarginių dalių, skirtų perparduoti, padidėjimą ir grynųjų pinigų sumažėjimą iš viso už 58 302,00 Lt (7 982,00 + 7 700,00 + 9 269,00 + 9 738,00 + 7 999,00 + 7 614,00 + 8 000,00) (2 lentelė, 29-32, 44-46, 53, 57 priedai). Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys pinigų sumokėjimo faktą užsienio gyventojams. Atskaitingo asmens Ž. Š. 2011 m. spalio ir gruodžio mėnesių avansinėse apyskaitose Nr. 11/10 ir Nr. 11/12 įrašytos atsarginių dalių įsigijimo ūkinės operacijos pagal pirkimo pardavimo sutartis, kuriose nėra pirkėjo ir pardavėjo parašų, kurie patvirtintų, kad ūkinės operacijos buvo atliktos, o pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti duomenys yra teisingi (53, 57 priedai). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose pirkimo-pardavimo ir avanso apyskaitose nurodyti rekvizitai nepatvirtina atsarginių dalių pirkimo iš fizinių asmenų ir pinigų išmokėjimo ūkinių operacijų su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ tapatumo, nes juose nėra asmenų parašų, kurie patvirtintų ūkinių operacijų turinį bei juose įrašytų duomenų teisingumą. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įrašiusi į apskaitą duomenis pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir avanso apyskaitas, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo, t.y. dėl dokumentų, kuriuose nurodyti duomenys nepatvirtinti pirkėjo ir pardavėjų parašais, įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 metus (7 t. 109-110 b. l.).

Iš 2013-12-20 specialisto išvados Nr. 5-4/126, matyti, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalies nuostatas – apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Jeigu fiziniai asmenys (žiūrėti 2013 m. balandžio 26 d. specialisto išvados Nr. 5-4/46 priedą Nr. 58) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė atsarginių dalių iš viso už 142 456,00 Lt (126 845,00 + 15 611,00) ir negavo grynų pinigų iš viso 86 891,00 Lt (31 605,00 + 31 887,00 + 23 399,00), kur:

- 126 845,00 Lt apskaičiuota suma ankstesnio tyrimo metu;

- 15 611,00 Lt apskaičiuota suma šio tyrimo metu (pagal papildomai pateiktus liudytojų apklausos protokolus);

- 31 605,00 Lt apskaičiuota suma ankstesnio tyrimo metu;

- 31 887,00 Lt apskaičiuota suma ankstesnio tyrimo metu;

- 23 399,00 Lt apskaičiuota suma šio tyrimo metu (pagal papildomai pateiktus liudytojų apklausos protokolus),

tai pirkimo-pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose pirkimo-pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina atsarginių dalių pirkimo iš fizinių asmenų ir pinigų išmokėjimo ūkinių operacijų tapatumo, nes juose įrašytas rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įrašiusi į apskaitą duomenis pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinę operaciją, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo, t.y. dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atsarginių dalių pirkimą už 142 456,00 Lt ir pinigų išmokėjimą už 86 891,00 Lt, įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 17 d. Jeigu A. P. (7 952,10 Lt), T. B. (7 903,00 Lt) (žiūrėti 2013 m. balandžio 26 d. specialisto išvados Nr. 5-4/46 priedus Nr. 60, 66 priedus), užsienio fiziniams asmenims (iš viso 97 190,00 Lt) (30-34 priedai) nebuvo sumokėta už atsargines dalis iš už viso 113 045,10 Lt bei bendrovės darbuotojams, nurodytiems lentelėje Nr. 8 (žiūrėti 2013 m. balandžio 26 d. specialisto išvados Nr. 5-4/46 lentelę Nr. 8), nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, iš viso už 5 800,02 Lt, tai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas A. B., įrašęs į 2009 m. kovo, gegužės – rugpjūčio ir 2012 m. birželio - liepos bei 2013 m. vasario mėnesių kasos knygas (38 priedas) neįvykusias pinigų mokėjimo operacijas (sumažino bendrovės skolą fiziniams asmenims, iš viso 113 045,10 Lt, darbuotojų darbo užmokesčio sumas, iš viso 5 800,02 Lt ir bendrovės turtą (pinigų sumą)), iš viso už 118 845,12 Lt ir pateikęs įmonės apskaitą tvarkiusiam asmeniui įtraukti į apskaitą neįvykusias pinigų sumokėjimo operacijas: fiziniams asmenims už atsargines dalis ir bendrovės darbuotojams apie išmokėtą darbo užmokestį, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Dėl minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo, t.y. dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygose įrašytų duomenų apie neįvykusias pinigų mokėjimo operacijas įrašymo į apskaitą už 118 845,12 Lt (5 800,02 + 113 045,10), negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2013 m. birželio 17 d.

Ankstesnio tyrimo metu nustatyta, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių: G. P. (atsarginės dalys už 7 982,00 Lt), R. P. (atsarginės dalys už 7 700,00 Lt), K. G. (atsarginės dalys už 9 269,00 Lt), M. M. (atsarginės dalys už 9 738,00 Lt), R. W. D. (atsarginės dalys už 7 999,00 Lt), P. G. (atsarginės dalys už 7 614,00 Lt) ir M. F. (atsarginės dalys už 8 000,00 Lt) vardais įformintos sutartys nepasirašytos, tačiau pateiktų sutarčių duomenys įrašyti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, t.y. bendrovė apskaitoje užfiksavo atsarginių dalių, skirtų perparduoti, padidėjimą ir grynųjų pinigų sumažėjimą iš viso už 58 302,00 Lt (7 982,00 + 7 700,00 + 9 269,00 + 9 738,00 + 7 999,00 + 7 614,00 + 8 000,00) (žiūrėti 2013 m. balandžio 26 d. specialisto išvados Nr. 5-4/46 lentelę Nr. 2, priedus Nr. 29-32, 44-46, 53, 57). Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys pinigų sumokėjimo faktą užsienio gyventojams. Atskaitingo asmens Ž. Š. 2011 m. spalio ir gruodžio mėnesių avansinėse apyskaitose Nr. 11/10 ir Nr. 11/12 įrašytos atsarginių dalių įsigijimo ūkinės operacijos pagal pirkimo pardavimo sutartis, kuriose nėra pirkėjo ir pardavėjo parašų, kurie patvirtintų, kad ūkinės operacijos buvo atliktos, o pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti duomenys yra teisingi (žiūrėti 2013 m. balandžio 26 d. specialisto išvados Nr. 5-4/46 priedus Nr. 53, 57). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose pirkimo-pardavimo ir avanso apyskaitose nurodyti rekvizitai nepatvirtina atsarginių dalių pirkimo iš fizinių asmenų ir pinigų išmokėjimo ūkinių operacijų tapatumo, nes juose nėra asmenų parašų, kurie patvirtintų ūkinių operacijų turinį bei juose įrašytų duomenų teisingumą. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įrašiusi į apskaitą duomenis pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir avanso apyskaitas, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo, t.y. dėl dokumentų, kuriuose nurodyti duomenys nepatvirtinti pirkėjo ir pardavėjų parašais, įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 metus.

Šio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. atskaitingo asmens A. B. avansinėse apyskaitose už 2012 m. gegužės - rugsėjo mėnesius įrašyta, kad atskaitingas asmuo A. B. iš savo asmeninių lėšų apmokėjo už atsargines dalis, įsigytas iš užsienio gyventojų iš viso už 437 835,00 Lt (4 lentelė). Tyrimui atlikti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė užsienio gyventojams, nurodytų lentelėje Nr. 4, apmokėjimo apskaitos dokumentų. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitose nurodytus duomenis įrašė į apskaitos registrą „Didžioji knyga“ už 2012 m. gegužės – rugsėjo mėnesius, t.y. sumažino užsienio gyventojų įsiskolinimo sumas ir padidino atskaitingo asmens A. B. įsiskolinimo bendrovei sumas. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įrašiusi į buhalterinę apskaitą duomenis apie pinigų sumokėjimą užsienio gyventojams iš viso už 437 835,00 Lt, kurie nepagrįsti pinigų sumokėjimo apskaitos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Dėl minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo, t.y. dėl duomenų apie pinigų sumokėjimą už atsargines dalis už 437 835,00 Lt įrašymo į buhalterinę apskaitą, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. birželio 17 d.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos Telšių skyriui pateikė metines pelno mokesčio deklaracijas už 2011- 2012 metus, kuriose įrašyti neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno sumą, t.y. sumažino pelno sumą 2011 metais - 232 022,00 Lt ir 2012 metais – 57 083,00 Lt. Ankstesnio tyrimo metu buvo papildomai apskaičiuota už 2011 metus 34 803,00 Lt (232 022,00 x 15 %) pelno mokesčio suma. Šio tyrimo metu papildomai apskaičiuota už 2012 metus 2 854,00 Lt (57 083,00 x 5 %) pelno mokesčio suma. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 2011-2012 metus apskaičiuota iš viso 37 657,00 Lt pelno mokesčio suma (8 t. 131-135 b. l.).

Liudytojas S. J. parodė, kad jis dirba Rusijos Federacijos įmonėje OOO „Jantrans“, kurios buveinė Lietuvoje yra adresu (duomenys neskelbtini) . Įmonei Lietuvoje vadovauja P. S.. Įmonė OOO „Jantrans“ užsiima krovinių pervežimu Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir Nepriklausomų valstybių sąjungoje, t.y. Rusijos Federacijoje. Kiek jam yra žinoma A. B., kuris naudojasi juodos spalvos automobiliu Hyundai Santa Fe, kurio numerių nepamena, įmonės „Jantransu paslaugomis pradėjo naudotis tik šiais metais, maždaug prieš 2-3 mėnesius. Tai jam yra žinoma, nes maždaug prieš tiek laiko jis turėjo pirmą reisą į Rusijos Federaciją, o tiksliau į Sankt Peterburgą ir Maskvą, kur vežė įvairias automobilių dalis. Tada jis dalį automobilių detalių pasikrovė A. B. firmos sandėliuose, kurie yra Pramonės gatvėje, Telšiuose, taip pat Kražiuose, Kelmės rajone, bei Kaune. Ar sandėliai, kuriuose jis krovęsi Kaune, priklauso A. B. firmai nežino, tačiau visus krovinio dokumentus, reikalingus pateikti muitinei, sutvarkė A. B. firma. Tada jam pateikė CMR, INVOICE ir CARNET deklaraciją, kurią įformino Šiaulių teritorinėje muitinėje. Į kokią vietą Sankt Peterburge ir Maskvoje jis vežė minėtą krovinį, dabar nepamena, tačiau viskas buvo parašyta dokumentuose, kurie yra saugomi OOO „Jantrans“ Telšių filiale. 2012-09-20 apie 08 val. 30 min. jam paskambino direktorius P. S., kuris paaiškino, kad reikės nuvažiuoti į Kražius pasikrauti puspriekabę detalėmis, nes kitas vairuotojas, kuris turi važiuoti į reisą ir vežti minėtą automobilio detalių krovinį yra sugedęs ir dabar remontuoja savo automobilį. Kadangi neturėjo jokių reisų, tai atvyko į darbą, pasiėmė savo vairuojamą vilkiką Iveco, valst. Nr. E995YP39 (RUS), prisikabino puspriekabę ir nuvažiavo į AB „Žemaitijos pienas“ teritoriją pasisverti. Tuo metu pas jį į darbovietę atvažiavo A. B. firmos darbuotojas Ž. Š., kuris pasakė, kad reikės važiuoti į Kražius, kur buvo ir prieš kelis mėnesius ir kad ten reikės pasikrauti automobilių detales. Apie 11 val. 30 min. liudytojas atvažiavo į nurodytą vietą netoli Kražių, Kelmės rajone, prie sandėlio, kuriame buvo laikomos išardytų automobilių detalės, kurios buvo ir supakuotos į polietileną ir palaidos. Jis matė sandėlyje įvairių salono dalių, variklių, per pusę perpjautų automobilių. Prie sandėlio jo jau laukė Ž. Š. ir dar trys vaikinai, kurie pradėjo krauti į puspriekabę įvairias lengvųjų automobilių dalis, t.y. kapotus, sparnus, variklius ir kitas dalis. Jie prie minėto sandėlio buvo atvykę su raudonos spalvos autobusiuku Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai į puspriekabę buvo pakrautos visos reikiamos vežti detalės, Ž. Š. pasakė, kad reikės važiuoti prie sandėlio Telšiuose, Pramonės gatvėje. Tada jis Ž. Š. paklausė, ar yra kokie nors dokumentai šioms detalėms. Ž. Š. atsakė, kad dokumentus turi jis ir kad juos galutinai sutvarkys ir paduos Telšiuose. Tada jie išvažiavo į Telšius. Kartu su dar važiavo vienas iš vaikinukų, kurie krovė detales į puspriekabę. Bevažiuojant į Telšius sustabdė Kelmės rajono policijos pareigūnai, kurie pareikalavo pateikti automobilio dokumentus, taip pat ir vežamo krovinio dokumentus. Tadą prie jų privažiavo ir Ž. Š., kuris policininkams pasakė, kad dokumentai yra Telšiuose buhalterijoje. Kadangi nebuvo krovinio dokumentų, tai kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į sandėlį Kražiuose, kur, kaip jis suprato, apžiūros metu policininkai rado vogtų automobilių dalių. Apie tai, iš kur A. B. firma gavo šias automobilių dalis jis nieko nežino. Jo darbas buvo tik pasikrauti ir nuvežti minėtas detales reikiamu adresu. Kad detalės gali būti iš vogtų automobilių neįtarė, nes prieš tai, kai teko vežti šias detales į Rusiją, jo krovinį kelias dienas tikrino Rusijos Federacijos muitininkai ir jie jokių vogtų detalių nerado. Apie angarą Luokės kaime, kurį nuomotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam neteko girdėti. Kas pirmą kartą išrašė važtaraščius nematė - perdavė per P. S. įmonę - rado padėtus ant stalo ir kas juos ten atvežė ir padėjo nematė ir nesidomėjo (1 t. 178-183 b. l.).

Liudytojas M. A. parodė, kad 2012 rugsėjo mėn. viduryje įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Jį įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B.. Apie darbą sužinojo iš savo brolio M. A., kuris tuo metu jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo visus pagalbinius darbus, kaip malkų kapojimas, lentynų kalimas, naudotų autodetalių krovimas. 2012-09-20 apklausoje parodė, kad praėjusią savaitę jis, jo brolis M. A. ir T. O., kuris taip pat įmonėje dirbo neseniai, pakavo įvairias automobilių detales, kurias pagal Ž. Š. turės kažkur išvežti. Kaip jiems minėjo, šios detalės buvo atsiustos iš Rusijos, o kur turėjo jos išvežti neminėjo. 2012-09-20 Ž. Š. jiems pasakė, kad reikęs važiuoti į Kelmės raj., kur viename angare, esančiame Kražių kaime, reikęs pakrauti automobilių detales į furą. Kai atvyko į angarą jame buvo kiek matė daug išardytų įvairių markių automobilių, bei supakuotų ir paruoštų išvežimui įvairių automobilių detalių ir variklių. Šiame angare jis buvo pirmą kartą. Atvykę į vilkiko priekabą krovė Ž. Š. nurodytas supakuotas automobilių detales. Kaip sakė šias visas pakrautas detales turėjo išvežti į Rusiją. Apie tai, kad automobilių detales ar išardyti automobiliai gali būti vogti, niekas neminėjo ir apie tai jis nieko nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2012 metų lapkričio pabaigos. Po to kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius A. B. pasiūlė pasidaryti LR pasą, kurį pasidarė už A. B. pinigus. Pasidarius pasą, jis turėjo jį pristatyti A. B., kuris padarė Rusijos Federacijos vizą. Rusijos Federacijos vizos reikėjo, kadangi jam pasiūlė savo vardu registruoti automobilius ir juos padėti pervaryti į Rusijos Federaciją. 2012 metų gruodžio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jam telefonu paskambino A. B. ir pasakė, kad pasiruoštų, kadangi jis atvažiuoja ir reikės pavažiuoti su juo. Atvykus A. B., kartu su juo nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, tikslaus adreso nežino, kur iš garažo pasiėmė automobilį VW PASSAT ir nuvažiavo į VĮ „Regitra“, kur jam davė pasirašyti tam tikrus dokumentus. Kokius dokumentus pasirašė, nežino, nes neskaitė, tačiau kaip suprato tai pasirašė dokumentus, kad jo vardu būtų užregistruotas automobilis VW PASSAT. Užregistravę automobilį VW PASSAT kartu su A. B. grįžo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso, kur pasiėmė automobilį DAEWOO LACETTI ir nuvyko atgal į VĮ „Regitra“, kur vėl liudytojas pasirašė ant jam duotų dokumentų, bei jo vardu buvo užregistruotas automobilis. Po to vėl grįžo prie UAB „(duomenys neskelbtini)" ofiso. 2012 metų gruodžio mėnesį tą pačią dieną, kai jo vardu užregistravo automobilius VW PASSAT ir DAEWOO LACETTI, kartu su vairuotoju A., pavardės nežino, išvyko į Rusijos Federaciją su automobiliu VW PASSAT, valstybinio numerio nežino. Į Rusijos Federaciją pateko per Latvijos-Rusijos pasienio postą. Automobilį VW PASSAT nuvarė į Sankt Peterburgo miestą, kur jį paliko prie autoserviso, tiksliai kur nežino, bei autobusu grįžo per Rygą į Telšius. Už kelionę jam buvo sumokėti 300 litų. Po kelių dienų kartu su vairuotoju A. vėl važiavo į Rusijos Federaciją, kur nuvarė jo vardu registruotą automobilį DAEWOO LACETTI, valstybinio numerio nežino. Į Rusijos Federaciją automobiliu DAEWOO LACETTI važiavo per Estijos-Rusijos Federacijos pasienio postą. Automobilį nuvarė į Sankt Peterburgo miestą į tą pačia automobilių aikštelę prie autoserviso. Namo grįžo autobusu į Rygos miestą Latvijoje, o iš ten mikroautobusu grįžo namo į Telšius. Už šią kelionę aš gavo taip pat 300 litų. Jo vardu registruoti automobiliai VW PASSAT ir DAEWOO LACETTI priklausė A. B. ir kiek jie kainavo bei už kokią sumą buvo parduoti nežino. Už kiek jis perka ir už kiek jis parduoda automobilius jis nežino. Jo vardu iš viso yra registruoti 5 automobiliai: VW GOLF ir MITSUBISHI COLT, kuriais jis naudojosi ir šie yra parduoti į naudotų automobilių pardavimo aikšteles išardymui; VW PASSAT ir DAEWOO LACETTI priklausė A. B.; bei automobilis BMW 520, valstybinio numerio nežino priklauso jo pažįstamam K, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, kuris paprašė jo vardu užregistruoti automobilį, kadangi jis turi kažkokių problemų ir savo vardu nenori registruoti automobilio. Kadangi, kartu su K. yra dirbę statybose, todėl sutiko jam padėti. Kiek pamena tai BMW 520 buvo pirktas Šiaulių m. ir juo naudojosi pats K. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką daryti nurodydavo A. B., o į jo darbus jis nesikišdavo. Kiek žino, tai visam darbui ir verslui vadovauja A. B.. Savo asmeninius turėtus automobilius VW GOLF ir MITSUBISHI COLT pridavė į naudotų automobilių detalių pardavimo aikšteles išardymui ir daugiau jų nebematė. Iš savo turėtų automobilių A. B. pardavė VW GOLF variklį, variklio apsaugą ir visus 4 ratų amortizatorius. Už parduotas auto detales gavau apie 300 litų. Jokios naudotų automobilių detalių pardavimo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašinėjo ir jų nesudarinėjo. Jis tik vieną kartą pardavė VW GOLF detales ir daugiau jokių dalių nepardavė. Apie naudotų automobilių detalių pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-07-01 Nr. S-l 1/05 ir 2011-07-26 Nr. S-l 1/13, nieko nežino ir iš jam pateiktų sąrašų nieko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, bei jokių 5230 litų ir 2590 litų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Kokiu tiksliai verslu užsiima A. B. nežino ir pasakyti negali (1 t. 184-188 b. l.).

Liudytojas T. O. parodė, kad nuo 2012-09-10 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jį įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B.. Iš pradžių pakuodavo automobilių dalis, kraudavo automobilių detales išvežimui į Piterį. Pačių automobilių jis neardydavo. 2012-09-20 pirmą kartą buvo nuvežtas į Kelmės raj. Kražių k. sandėlį, kur ten turėjo pakrauti automobilių detales išvežimui į Piterį. Iš kur buvo automobilių dalys ir patys automobiliai, jis nežino. Jo darbas buvo ieškoti automobilių atsarginių dalių, bei atvežtas naudotų automobilių dalis pakuoti, bei sukrauti į sunkvežimį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2012 metų lapkričio pabaigos. Jam įsidarbinus į UAB „Vistotiką“, direktorius A. B. jam liepė pasidaryti LR pasą, kurį pasidarė už savo pinigus. Pasidarius pasą, turėjo jį pristatyti A. B., kuris padarė Rusijos Federacijos vizą. Dėl ko reikėjo Rusijos Federacijos vizos neklausė, bet mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba su Rusijos Federacijos įmonėmis ir gal būt reikės važiuoti į Rusijos Federaciją į komandiruotes. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų spalio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, telefonu paskambino A. B. ir paklausė ar galės su juo kartu važiuoti į Panevėžį, nes iš ten reikės parvaryti automobilį. Kartu su juo ir A. B. važiavo ir M. A.. Nuvykus į Panevėžio miestą, prie prekybos centro „Babilonas“ susitiko su automobilio HONDA CIVIC savininku. Susitarę dėl automobilio kainos A. B. sumokėjo HONDA CIVIC savininkui pinigus už automobilį, sumos įvardinti negali, nes nežino, o pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė liudytojas ir automobilio HONDA CIVIC savininkas. Supildę pirkimo - pardavimo sutartį su HONDA CIVIC savininku išsiskyrė. Tuomet A. B. pasakė, kad reikia M. A. nuvežti į Marijampolę. Iš Panevėžio jis su M. A. išvyko automobiliu HONDA CIVIC į Marijampolę, o A. B. išvažiavo savais reikalais. Marijampolėje palikęs M. A. degalinėje jis išvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, paliko automobilį HONDA CIVIC aikštelėje, o pats išvyko namo. Po kiek tai laiko, tiksliai pasakyti negali, A. B. liepė nuvykti į VĮ „Regitrą“ Telšių filialą, kur turėjo užregistruoti automobilį HONDA CIVIC. Paliepimą įvykdė. Jis automobilio HONDA CIVIC savo reikmėms nenaudojo, jis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B.. Kiek jam yra žinoma tai automobilis buvo išvarytas į Rusijos Federaciją ir perduotas į naudotų automobilių dalių pardavimo aikštelę, kur šis buvo utilizuotas. Kažkur po mėnesio iš A. B. gavo dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad automobilis utilizuotas ir su tais dokumentais nuvyko į VĮ „Regitra“ esančią Telšių mieste ir automobilį HONDA CIVIC nurašė iš automobilių įskaitos. Kai darbinosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie automobilių prekybą nebuvo kalbama. Jo darbas turėjo būti naudotų automobilių dalių priėmimas ir pakavimas. Visam darbui ir verslui vadovavo A. B., o kai šio nebūdavo, t.y. kai jis būdavo išvykęs į Rusijos Federaciją tai vadovaudavo Ž. Š., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip direktoriaus pavaduotojas. Jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su grynaisiais pinigais nedirbo ir jokių sąskaitų neišrašinėjo. Visi reikalai susiję su pinigais būdavo pas A. B.. Jo niekas nėra prašęs ieškoti asmenų važiavimui į Rusijos Federaciją ir už tai nėra siūlęs gauti atlygį (1 t. 192-195 b. l.).

Liudytojas M. A. parodė, kad 2011 gegužės mėnesį per kaimyną L. G. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka naudotas automobilių detales. Kadangi pats L. G. tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai per jį sužinodavo kokių detalių reikia ir naudotų automobilių aikštelėse ieškodavo reikalingų detalių bei jas nupirkęs parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Nupirktas naudotas automobilių detales nuveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jas iš jo priimdavo Ž. Š. arba A. B.. Tuo metu kas kam vadovavo nežinojo ir tuo nesidomėjo. Už atvežtas naudotas automobilių detales su jo atsiskaitydavo A. B. grynaisiais pinigais. Jokiose dokumentuose gavęs pinigus nepasirašinėjo ir jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl detalių pardavimo nesudarinėjo. Kiek žino tiek Ž. Š., tiek A. B. patys ieškodavo naudotų automobilių detalių ir jas pirkdavo iš tų kas pasiūlo mažesnę kainą. 2011 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje kartu su keliais draugais išvyko padirbėti į Angliją. Iš Anglijos grįžo 2012 metų sausio mėnesį. Grįžęs iš užsienio, dirbo visokius pasitaikančius darbus, o 2012 metų vasara tiksliai kada pasakyti negali Telšių r. Degaičių k. sutiko Ž. Š., kuris pasiūlė padirbėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. padėti parvaryti automobilius iš įvairių Lietuvos miestų. Kadangi turėjo kitą darbą, tai kai reikėdavo parvaryti automobilį, jam iš vakaro skambindavo Ž. Š. ir suderinę laiką važiuodavo parvaryti automobilio. Dažniausiai automobilius tekdavo varyti iš Marijampolės. Kam priklausė automobiliai nežino, nes nesidomėjo. Už automobilio parvarymą gaudavo 30-40 litų, kuriuos mokėdavo Ž. Š.. Vieną kartą važiavo į Klaipėdą su A. B., kuris buvo nupirkęs automobilį DODGE, kurį padėjo parvaryti į Telšius. A. B. paprašė, kad automobilio DODGE pirkimo pardavimo sutartis būtų surašyta jo vardu ir jis sutiko. Už automobilį DODGE mokėjo A. B.. Šis automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose prastovėjo ilgą laiką ir užregistruotas nebuvo. 2012 metų rudenį nebeturėjo darbo ir vėl sutikęs Ž. Š., šis pasiūlė pastoviai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nuvyko į ofisą, kur buvęs A. B. pasiūlė padirbti savaitę laiko ir tuomet nuspręs ar priimti į darbą. Po bandomojo laikotarpio, t.y. 2012-09-11 buvo priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ už minimalų atlyginimą. Jo darbas buvo remontuoti automobilius, juos plauti, valyti, padėti parsivaryti iš kito miesto ir visi kiti darbai, kuriuos liepdavo atlikti Ž. Š. ir A. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. B., kuris vadovavo visam darbui, o Ž. Š. vadovavo tik pagalbiniams darbuotojams. 2012 metų rugsėjo 20 dieną jis kartu su A. Š., T. O. ir broliu M. A. važiavo į Kražius, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo sandėlį. Iš to sandėlio į sunkvežimį pakrovė sandėlyje buvusias naudotų automobilių detales ir vyko į Telšius, kai sustabdė policijos pareigūnai, kurie juos ir krovinį sulaikė. Tą patį mėnesį iš Rusijos jam paskambino A. B. paprašė savo vardu perregistruoti jo žmonai priklausantį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sutiko padėti ir 2012-09-25 sutartu laiku susitiko su A. B. žmona Telšių mieste esančioje V.Į. „Regitra“, kur sudarė prikimo-pardavimo sutartį ir jo vardu buvo užregistruotas automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio priregistravimą savo vardu jokių pinigų negavo. Po šio įvykio darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet po kelių savaičių jam paskambino A. B., kuris pasakė, kad ateitų į darbą. 2012 metų lapkričio mėnesį jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas. Jį atleido oficialiai, tačiau A. B. pasiūlė ir toliau dirbti jam. Jis B. pasakė, kad nori dirbti oficialiai ir A. B. pažadėjo, kad vėl priims atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik reikia palaukti kol pasibaigs problemos su teisėsauga, tačiau iki šios dienos dirba A. B., tačiau oficialiai neįdarbintas. Po to kai savo vardu prisiregistravo A. B. žmonos automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. pradėjo prašyti, kad prisiregistruotų savo vardu dar keletą automobilių. Pradžioje buvo tik keletas automobilių, kurie buvo parvaryti iš Europos, tačiau 2012 metų gruodžio mėnesį, kai jis pasiėmęs iš Airijos parvarytą automobilį BMW, kuris priklausė A. B., truputį apgadino, tai jam dėl automobilio apgadinimo atsirado skolą, kurią reikėjo atidirbti. Atidirbinėjant skolą, A. B. liepė liudytojo vardu registruoti automobilius, parvarytus iš Europos, bei daryti jo nurodytiems asmenims panaudos sutartis, kad automobiliai galėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos. A. B. gaudavo konkretaus automobilio užsakymą, ieškodavo tokio automobilio, nupirkdavo, jį pargabendavo į Lietuvos Respubliką, po to parsivarydavo į Telšius, kur, jei reikėdavo automobilius aptvarkydavo, užregistruodavo, ieškodavo asmenų, kurių vardu gali padaryti panaudos sutartis, bei išvarydavo į Rusijos Federaciją. Jis nesutiko varyti automobilių savo vardu į Rusijos Federaciją, todėl ten ir nevažiavo. Šiai dienai jo vardu registruotas tik BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. B., visi kiti t.y. AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW CORRADO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Nuo 2012 metų spalio mėnesio jo vardu buvę priregistruoti ir šiuo metu išregistruoti automobiliai priklausė A. B.. A. B. liudytojas savo vardu buvo priregistravęs : TOYOTA CARINA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) NISSAN MAXIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) DACIA LOGAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW LT 55, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318 TI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) HYUNDAI GALLOPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CHRYSLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) HYUNDAI SONATA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ C 180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ŠKODA ROOMSTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 740. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MITSUBISHI SPACE WAGON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visi šie automobiliai buvo nupirkti A. B., tikslu išvaryti į Rusijos Federaciją ir juos ten parduoti. Liudytojas A. B. jokių automobilių neieškojo ir jų nepirko. Automobilius pirkdavo pats A. B. arba siųsdavo Ž. Š., kuris apžiūrėdavo automobilį ir pirkdavo arba ne, tačiau pinigai buvo A. B.. Už kiek A. B. pirkdavo automobilius nežino ir pasakyti negali, kaip negali pasakyti kiek pardavęs gaudavo pinigų. Jam A. B. už darbą mokėdavo kelis šimtus litų, o apie 500-600 litų nurašydavo už sugadintą automobilį. Be jo vardu registruotų automobilių, A. B. pirkdavo automobilius parvarytus iš Airijos ir net Airijoje, o po to juos gabendavo į Lietuvą. Atgabenti automobiliai iš Airijos taip pat buvo varomi į Rusijos Federaciją, bei parduodami. Kiek ir kokių automobilių iš Airijos nupirko ir pardavė A. B., tiksliai pasakyti negali, nes neskaičiavo. Daugiausiai iš Airijos buvo perkami visureigiai. Taip pat yra buvę atvejų kai jo vardu būna išrašomi dokumentai t.y. automobilių pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau vėliau surašomos dar vienos pirkimo-pardavimo sutartys tiems asmenims, kurių vardu būną registruojami automobiliai. Jis tų asmenų nepamena ir automobilių neprisimena. Šiam visam darbui vadovauja A. B. ir čia jo pagrindinis verslas ir pragyvenimo šaltinis (2 t. 3-7 b. l.).

Liudytojas A. Z. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonę žino, kadangi jai kažkada vadovavo jo sesers vyras G. B. ir įmonė dirbo statybų versle. Po to kai G. B. išėjo iš įmonės, įmonės valdymą perėmė Ž. Š.. A. Z. yra dirbęs UAB „Statekas“, kuriai vadovavo A. B. ir po įmonės bankroto su A. B. šis mažai bendravo. A. B. prašymu A. Z., kartu su Ž. Š. yra vykęs į automobilių ardymo aikšteles ir pirkęs automobilių dalis, kurias parveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Naudotas automobilių dalis pirkdavo grynaisiais pinigais, o grįžę į įmonę atgaudavo sumokėtus pinigus. Prašant A. B., A. Z. tik padėdavo pakrauti naudotas automobilių dalis. Ar pasirašė kokias nors sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nepamena, tačiau jokio kasos išlaidų orderio jis nepasirašinėjo ir jokių 7992 litų jis negavo (2 t. 52-53 b. l.).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pradžioje jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur padėjo krauti naudotas automobilių detales. Apie jokias sutartis ir perkamas bei parduodamas naudotas automobilių detales jis nieko nežino ir pasakyti negali, nes jokių sutarčių nepasirašinėjo. Jis jokių automobilių nėra ardęs ir jokių dalių nepardavinėjęs, apie jokį automobilių dalių sąrašą nieko nežino ir jokių pinigų už automobilių dalis nėra gavęs (2 t. 54-56 b. l.).

Liudytoja J. B. parodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą girdėjo pirmą kartą, jokių sutarčių dėl automobilių dalių pirkimo – pardavimo nėra pasirašinėjusi ir jokių pinigų už tai nėra gavusi. Ji apie automobilius nieko neišmano ir net nežino jų pavadinimu. Ji 2 kartus su L, kurio pavardes nežino, nuvarė į Rusijos Federaciją automobilius, kurių pavadinimus nežino. Kartą važiojant girdėjo kai kalbėdamas telefonu vairuotojas minėjo A vardą. Kaip ji suprato, jis bendravo su A. B.. Kiek žino, tai viskam vadovauja A. B.. Už važiavimą į Rusiją jai sumokėjo 200 Lt Ž, pavardės nežino. Taip pat apie tai, kad viskam vadovauja A. B. girdėjo iš darbuotojų, kurie dirba Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge. Apie jokias automobilių detales ji nieko nežino ir jokių sutarčių su ja niekas nėra pasirašęs (2 t. 57-59 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. B. atpažino Ž. Š., kaip asmenį vardu Ž, kuris jai sumokėjo 200 Lt (2 t. 60-62 b. l.).

Liudytoja V. N. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, nes girdi pirmą kartą. Jokios 2011-11-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-11/31 su šia įmone ji nepasirašinėjo, jokių automobilių dalių nėra pardavinėjusi ir jokių pinigų negavusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nėra pardavusi. Nežino iš kur sutartyje galėjo atsirasti jos asmens duomenys. Ji nieko negali pasakyti apie 2013-03-26 kasos išlaidų orderį Nr.89, kadangi apie tai nieko nežino. Jokių pinigų, t.y. 7992 Lt negavo, A. B. nepažįsta. (2 t. 66-69 b. l.).

Liudytojas R. Š. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko pasakyti negali, nes girdi pirmą kartą. Jokios pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nepasirašinėjo, jokių naudotų automobilių dalių nėra pardavinėjęs ir jokių pinigų negavęs. Iš kur yra pirkimo pardavimo sutartyje Nr. S-11/32 jo asmens duomenys, pasakyti negali. 2011 metų viduryje Telšių m. buvo pavogti jo asmens dokumentai. Prie jo dokumentų buvo ir jo žmonos dokumentai. Vėliaus dokumentai buvo rasti ir sugrąžinti. Kas galėjo pasinaudoti jo dokumentais, nežino (2 t. 70-71 b. l.).

Liudytoja J. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma. Jokios pirkimo-pardavimo sutarties su šia įmone ji nepasirašinėjo, jokių automobilių dalių nėra pardavinėjusi ir jokių pinigų negavusi. Kaip pirkimo pardavimo sutartyje Nr.S-11/29 atsirado jos asmens duomenys, pasakyti negali. 2011 m. spalio mėn. iš jos a/m Ford Escort buvo pavogti jos ir jos vyro R. Š. asmens dokumentai. Dėl to kreipėsi į policiją. Dokumentai atsirado maždaug po savaitės, tačiau prie jų nebuvo jos Sodros knygelės (2 t. 72-73 b. l.).

Liudytoja L. P. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjusi, jokios pirkimo-pardavimo sutarties su šia įmone ji nepasirašinėjo, jokių automobilių dalių nėra pardavinėjusi ir jokių pinigų negavusi. Kaip jos asmens duomenys atsirado 2011-11-30 pirkimo pardavimo sutartyje S-11/34 nežino (2 t. 74-75 b. l.).

Liudytojas A. S. parodė, kad apie jokias sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir perkamas bei parduodamas naudotas automobilių detales jis nieko nežino ir pasakyti negali, nes jokių sutarčių nepasirašinėjo. Jis jokių automobilių nėra ardęs ir jokių dalių nepardavinėjęs. Apie 2011-11-30 pirkimo pardavimo sutartį Nr. S-11/33 nieko nežino. Jokių pinigų negavo. Kaimynystėje gyvena L. N., kuris pasiūlė jam užsidirbti ir paėmė jo LR piliečio pasą, jo sugyventinės L. P. asmens dokumentus, jo tėvo P. S. pasą. Po kelių dienų pasakėm kad tiko tik jo pasas ir jam buvo padaryta Rusijos Federacijos viza, bei jis keletą kartų vežė automobilius iš Lietuvos į Rusiją. Kiek žino iš nuogirdų, automobiliai priklausė Ž, tačiau jo pavardės nežino (2 t. 76-77 b. l.).

Liudytojas L. N. parodė, kad pažįsta A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, kuris jam 2011 metais pasiūlė pasidarbuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žadėjo jį oficialiai įdarbinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir ten kraudavo naudotų automobilių dalis į vilkiką, tačiau apie jokias sutartis ir perkamas bei parduodamas naudotas automobilių detales jis nieko nežino ir pasakyti negali, nes jokių sutarčių nepasirašinėjo. Jis jokių automobilių nėra ardęs ir jokių dalių nepardavinėjęs. Taip pat jo darbas buvo internete ieškoti užsakytų naudotų automobilių dalių ir suradus visą informaciją perduoti A. B. ir Ž. Š.. Jis 2011-08-03 pirkimo pardavimo sutarties Nr. S-11/16 pasirašytos tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nematė. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“ jam Ž. Š. pasakė, kad yra sutartis ir jam reikia pasirašyti. Liudytojas, manydamas kad tai yra darbo sutartis, pasirašė. Pasirašė ant lapo, kuriame buvo įrašas su šalių duomenimis. Jokio 2012-08-21 kasos išlaidų orderio Nr.97 nematė ir pinigų negavo. A. B. prašymu jis ieškojo žmonių, kurių vardu buvo registruojami VĮ „Regitra“ automobiliai, kurie buvo išvaromi į Rusiją. A. B. yra perdavęs M. N., P. S., A. S., R. J., A. P., A. B., J. B. dokumentus. Visi dokumentai buvo perduoti A. B. visų dokumentų savininkų sutikimu. Taip pat jis dirbdamas pas A. B. jo prašymu yra registravęs 2 automobilius savo vardu, kurios nuvarė į Rusijos Federaciją, į Sankt Peterburgą. Taip pat 2 automobilius nuvarė kaip vairuotojas, bet jie buvo registruoti kitų asmenų vardu. Pateiktoje sutartyje yra jo parašas, bet kasos išlaidų orderyje „gavėjo parašas“ yra ne jo parašas (2 t. 78-80 b. l.).

Liudytoja R. N. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjusi, jokios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-12/02 su šia įmone ji nepasirašinėjo, jokių automobilių dalių nėra pardavinėjusi ir jokių pinigų negavusi. Iš kur sutartyje jos duomenys, nežino. Ji pažįsta Ž. Š. ir A. B., kadangi jie jai yra padarę Rusijos vizą, ir jos vardu automobiliams buvo registruojama panauda ir 4 karus ji yra vykusi į Rusiją automobiliais, kurios palikę kartu su vairuotoju, kurių nei vardų nei pavardžių nežino, į Lietuvą grįždavo autobusu arba traukiniu ( 2 t. 81-82 b. l.).

Liudytoja A. P. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra girdėjusi, tačiau jokių jos darbuotojų nepažįsta. Jokios pirkimo - pardavimo sutarties 2011-08-17 Nr. S-11/20 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašinėjo ir jokių naudotų automobilių detalių nepardavė. Iš kur pirkimo - pardavimo sutartyje yra jos asmens duomenys, nežino, kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių tiesioginių kontaktų neturėjo. Kiek pamena, tai 2011 rudenį, tiksliai datos nepamena, yra davusi savo asmens dokumentą, kai kartu su sugyventiniu E. P. pardavė lauko akmenis ir jo pažįstamas G. Ž. buvo paėmęs jų dokumentus dėl akmenų pirkimo sutarties sudarymo. Visa tai buvo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pramonės g. Telšiuose. G. Ž. paėmęs asmens dokumentus buvo nuėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir grįžęs pasakė, kad viskas sutvarkyta ir jų asmens dokumentus gražino. Kiek ji suprato, tai buvo padarytos jų dokumentų kopijos, o dokumentai grąžinti. Taip pat jokios sutarties dėl akmenų pardavimo jie taip pat nepasirašė. Jai pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį 2011-12-05 Nr. S-11/17 mato pirmą kartą ir tikrai jos nepasirašinėjo, bei jokių pinigų už jokias automobilių detales negavo (2 t. 83-84 b. l.).

Liudytojas M. N. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėjo ir jokių jos darbuotojų nepažįsta. Jokios prikimo pardavimo sutarties 2011-08-03 Nr. S-11/17 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašinėjo ir jokių naudotų automobilių detalių nepardavė. Iš kur pirkimo - pardavimo sutartyje yra jo asmens duomenys, nežino. Taip pat patvirtina, kad pasirašytoje sutartyje nei vardas, nei pavardė, nei parašas nėra jo pasirašyti. Kiek pamena, tai savo asmens dokumento kopiją 2012 vasarą, tiksliai datos nepamena, davė L. N., kuris nurodė, kad reikia jo duomenų kažkokių dokumentų užpildymui. Ką L. N. darė su jo asmens duomenimis, nežino. Jam pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį mato pirmą kartą ir tikrai jos nepasirašinėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-26 kasos išlaidų orderį Nr. 90 mato pirmą kartą. Jis jokių prekių ar paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ neteikė ir jokių pinigų (7837 Lt) iš „(duomenys neskelbtini)“ negavo (2 t. 88-89, 90-91 b. l.).

Liudytojas P. P. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, negirdėjo ir jokių jos darbuotojų nepažįsta. Jokios pirkimo - pardavimo sutarties 2011-12-05 Nr.S-11/38 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašinėjo ir jokių naudotų automobilių detalių nepardavė. Iš kur pirkimo - pardavimo sutartyje yra jo asmens duomenys, nežino. Kiek pamena, tai savo asmens dokumento kopiją 2012 pavasarį, tiksliai datos nepamena, yra davęs vienam pažįstamo bičiuliui, kuris nurodė, kad reikia jo duomenų kažkokių dokumentų užpildymui, t.y. automobilių detalių nurašymui. Kas tas asmuo nežino ir nurodyti negali. Jį įtikino, kad duomenimis bus pasinaudota tik formalumui ir jog dėl duotų asmens duomenų jokių pasekmių nekils. Jam pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį 2011-12-05 Nr. S-11/17 mato pirmą kartą ir tikrai jos nepasirašinėjo (2 t. 92-93 b. l.).

Liudytojas T. D. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdi pirmą kartą. Jokių naudotų automobilių dalių jis nėra pardavinėjęs ir jokių pirkimo- pardavimo sutarčių nėra pasirašinėjęs, bei jokių pinigų už dalis nėra gavęs. Jam pateiktą pirkimo pardavimo sutartį Nr.S-11/07, sudarytą 2011-07-12 mato pirmą kartą. 2011 metų vasarą pas jį į namus atėjo jo kaimynas M. A. ir paprašė duoti asmens dokumentus, kadangi jam buvo pasiūlyta važiuoti į Rusiją ir jis padavė. Po kelių dienų M. A. jam pasą grąžino, o į Rusiją jis taip ir neišvažiavo. Kur buvo naudojami jo duomenys, nežino. Jis yra važiavęs į Sankt Peterburgą ir nuvaręs 3 automobilius. Jam LR piliečio pasą padarė ir padarė vizą Ž. Š.. Kokias mašinas varė į Rusiją, nepamena. Jokių pinigų 2013-03-29 negavo. 2013-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr.91 mato pirmą kartą ir jokių pinigų, t.y. 7570 litų negavo. Jo asmens duomenys liko pas A. B. nuo to laiko, kai varė jo automobilius į Rusiją (2 t. 94-95, 96-97 b. l.).

Liudytojas E. P. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra girdėjęs, tačiau jokių jos darbuotojų nepažįsta. Jokios pirkimo - pardavimo sutarties 2011-08-11 Nr.S-11/19 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašinėjęs ir jokių naudotų automobilių detalių nėra pardavęs. Iš kur pirkimo - pardavimo sutartyje yra jo asmens duomenys jis nežino, kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių tiesioginių kontaktų nėra turėjęs. Kiek pamena tai 2011 rudenį, tiksliai datos nepamena, yra davęs savo asmens dokumentą, kai kartu su sugyventine A. P. pardavė lauko akmenis ir jo pažįstamas G. Ž. buvo paėmęs jų dokumentus dėl akmenų pirkimo sutarties sudarymo. Visa tai buvo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pramonės g. Telšiuose. G. Ž. kartu su juo ir A. P. buvo nuėję į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, ten sėdėję asmenys paėmė jo ir A. P. asmens dokumentus, juos atsišvietė ir grąžino. Jiems buvo pasakyta, kad dokumentų kopijos reikalingos akmenų pirkimo-pardavimo sandoriui įforminti, tačiau jokios sutarties dėl akmenų pardavimo mes taip pat nepasirašė. Jam pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį 2011-08-11 Nr. S-11/19 mato pirmą kartą ir tikrai jos nepasirašinėjo, bei jokių pinigų už jokias automobilių detales negavo. Taip pat gali patvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytame kasos išlaidų orderyje Nr. 87 yra ne jo parašas (2 t. 98-99 b. l.).

Liudytojas G. Ž. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, negirdėjo ir jokių jos darbuotojų nepažįsta. Jokios pirkimo - pardavimo sutarties 2011-08-08 Nr.S-11/18 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašinėjo ir jokių naudotų automobilių detalių nepardavė. Iš kur pirkimo - pardavimo sutartyje yra jo asmens duomenys, nežino. Kiek pamena, tai savo asmens dokumentą 2012 vasarą, tiksliai datos nepamena, davė savo broliui G. Ž., kuris nurodė, kad reikia duomenų kažkokių dokumentų užpildymui jo darbovietėje. Kaip vadinasi jo buvusi darbovietė, nežino, tačiau žino, kad ši yra Pramonės g. Telšiuose. Jam pasakė, kad bus nurašytos automobilių detalės ir įtikino, kad duomenimis bus pasinaudota tik formalumui ir jog dėl duotų asmens duomenų jokių pasekmių jam nekils. Jam pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį 2011-08-08 Nr. S-11/18 mato pirmą kartą ir tikrai jos nepasirašinėjo (2 t. 100-101 b. l.).

Liudytojas V. Š. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėjo ir pažįsta jos direktorių A., pavardės nepamena. 2011 metų liepos 25 dieną Telšių mieste, adreso nepamena, sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S-11/11 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi Ž. Š., pagal kurią jis surado ir iš įvairių naudotų automobilių dalių pardavėjų nupirko, pagal duotą reikalingų naudotų automobilių detalių sąrašą, bei pardavė jas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas Anglijoje apie 4 mėnesius ieškojo ir supirko didžiąją dalį naudotų automobilių detalių, pagal jam pateiktą sąrašą ir šias gabeno mikroautobusu į Lietuvos Respubliką, bei pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už visas pagal pateiktą sąrašą pirktas naudotas automobilių detales buvo atsiskaityta vienu kartu, kai buvo suvežtos visos iš pateikto sąrašo naudotų automobilių dalys. Visas pagal pateiktą sąrašą naudotas automobilių dalis jis supirko, pervežė ir pardavė per šešis mėnesius. Už parduotas naudotų automobilių detales gavo beveik aštuonis tūkstančius litų, tikslios sumos nepamena. Gaudamas pinigus pasirašė, tačiau kokiuose dokumentuose nepamena. Su jo už parduotas naudotų automobilių detales atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau kuris iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, neatsimena. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs vienintelę pirkimo – pardavimo sutartį ir daugiau su šia įmone nedirbo. Visos naudotų automobilių detalių kainos nurodytos 2011-07-25 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-11/11 priede Nr. 1 yra teisingos (2 t. 102-103 b. l.).

Liudytojas M. V. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėjo, kadangi pažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. B.. Maždaug prieš du – tris metus jis sumanė užsidirbti truputį pinigų savo reikmėm ir, būdamas namuose pas dabartinį kursioką T. B., kalbėdamas apie planus gavo iš A. B. pasiūlymą, kad jei turės naudotų automobilių detalių, jis jas nupirks. Tuomet jis sumanė nuskristi į Angliją, kur Londono mieste laikraščių skelbimuose ieškojo asmenų, parduodančių naudotų automobilių detales, bei jas supirkdavo. Visas naudotų automobilių dalis supirkinėjo iš savo gyvenimo santaupų. Supirktas naudotas automobilių dalis gabendavo į Lietuvos Respubliką. Supirktos naudotų automobilių dalis gabeno nežinomi asmenys, kadangi juos rasdavo internetu. Iš viso iš Anglijos naudotas automobilių dalis gabeno 3 kartus. Nupirktas ir į Lietuvos Respubliką pargabentas naudotų automobilių dalis parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokių ir kokias automobilių dalis pirko ir pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Iš jo visas atgabentas naudotų automobilių dalis paimdavo ir už jas vienu kartu atsiskaitė A. B.. Ar sudarinėjo naudotų automobilių dalių pirkimo – pardavimo sutartį, neatsimena. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarytos 2011-07-15 Nr. S-11/08 tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Su jokiais kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, išskyrus A. B., nebendravo ir jų nepažįsta. Patvirtina, kad pardavė naudotų automobilių dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už jas gavo atlygį. Kiek pamena gavo virš 7000 (septynių tūkstančių) litų. Po to jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-11/08 ir prie jos esančio naudotų automobilių dalių sąrašo neatsimena (2 t. 104-105 b. l.).

Liudytojas R. G. parodė, kad 2012 lapkričio mėnesio pabaigoje - gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai datos nepamena, jo mamos V. G. draugas R., pavardės nežino, jam pasiūlė padėti jo draugui A., pavardės nežino, nuvaryti automobilius į Rusijos Federaciją už atlygį. Kadangi tuo metu neturėjo darbo ir reikėjo pinigų, tai ir sutiko. R. paėmė jo asmens dokumentą, LR piliečio pasą, ir jam buvo padaryta Rusijos Federacijos viza. Kas darė vizą, nežino. Po vizos padarymo buvo pasakyta laukti ir kai reikės važiuoti, tai paskambins. 2012 metų gruodžio mėnesį telefonu paskambino A. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė, kad skambina dėl važiavimo į Rusiją ir reikės pavažiuoti iki VĮ „Regitra“, kur reikės užregistruoti automobilį. Po kiek laiko prie jo namų adresu Daukanto g. 16, Telšiai, su mikroautobusu atvažiavo Mantas, pavardės nežino, ir jį nusivežė į VĮ „Regitra“, kur liepė sėdėti automobilyje, o pats išėjo. Po kiek laiko atnešė dokumentus ir liepė pasirašyti. Liudytojas pasirašė, tačiau paduotų dokumentų neskaitė ir kur pasirašė nežino, bei atidavė pasirašytus dokumentus atgal M. Šis su dokumentais nuėjo į VĮ „Regitra“, o grįžęs parvežė liudytoją namo. Kiek žino, tai tą dieną VĮ „Regitra“ registravo automobilį BMW septintos klasės. Po keleto dienų po automobilio užregistravimo paskambino A. ir pasakė, kad ruoštųsi kitą dieną apie pietus važiuoti į Rusiją. Kitą dieną paskambino A., pavardės nežino, ir pasakė, kad išeitų iš namų, nes reikia važiuoti. Liudytojas išėjo, sėdo į automobilį BMW septintos klasės, ir išvyko į Rusiją. Automobilį BMW nuvarė į Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miestą, prie autoserviso „EUROAUTO“. Prie autoserviso jį išlaipino ir automobilį įvarė į kažkokias patalpas. Po to kartu su A. autobusais grįžo į Telšius per Rygą ir Šiaulius. Už važiavimą į Rusiją ja sumokėjo Ž., pavardės nežino, ir gavo 300 litų. Po kelių dienų po grįžimo iš Rusijos paskambino A. ir pasakė, kad vėl reikia užregistruoti automobilį. Po pokalbio, pas jį į namus su automobiliu SAAB atvažiavo Ž. ir jie kartu nuvyko į VĮ „Regitra“, kur liudytojo vardu buvo užregistruotas automobilis SAAB. Už automobilio užregistravimą ir valstybinius numerius mokėjo Ž.. Po automobilio užregistravimo jį parvežė namo. Kiek žino, tai po automobilio SAAB užregistravimo buvo padaryta automobilio panauda ir šis išvyko į Rusiją. Daugiau to automobilio nematė. 2013 metų sausio mėnesį, tiksliai datos nepamena, paskambino Ž. ir paklausė ar galės dar kartą vykti į Rusijos Federaciją. Liudytojas pasakė, kad galės ir sausio mėnesio viduryje, jam paskambino Ž. ir pasakė ruoštis. Tuomet atvyko M. ir kartu nuvažiavo į VĮ „Regitra“, kur kartu su M. nuėjo į VĮ „Regitra“ ir buvo padaryta jo vardu automobilio OPEL ZAFIRA panauda. Po kelių dienų paskambino vyriškis, kuris prisistatė vairuotoju, su kuriuo reikės važiuoti į Rusija ir pasakė, kada išvažiuoja. Sutartu laiku skambinęs vyriškis atvyko pas jį į namus ir automobiliu OPEL ZAFIRA išvažiavo į Rusiją. Automobilį OPEL ZAFIRA nuvarė į tą pačia aikštelę kaip ir BMW. Palikę automobilį kartu su vairuotoju autobusu grįžo į Šiaulių per Rygą, o iš Šiaulių parvežė A. Už šią kelionę gavo taip pat 300 litų, kuriuos sumokėjo pats A. Po to karto niekur nevažiavo. 2013 metų vasario mėnesį ėjo tvarkytis dokumentų dėl socialinės pašalpos gavimo, bei sužinojo, kad jo vardu yra registruoti automobiliai, kuriuos A žadėjo išregistruoti. Tada jis paskambino A. bei paklausė, kodėl dar neišregistruoti automobiliai, jis pasakė, kad pamiršo ir pasakė, kad ateitų į jo ofisą. Jis nuėjo į A. ofisą, netoli „Dubi pack“, kur jį pasiėmė M. ir kartu su juo nuvyko į VĮ „Regitra“, kur M. padavė kažkokius dokumentus ir automobiliai nuo liudytojo buvo “nurašyti“. Nuo to laiko nieko iš visos kompanijos nėra sutikęs. Kiek jam yra žinoma, tai A. užsiiminėja automobilių prekyba, t.y. pagal Rusijos Federacijos piliečių užsakymus nuperka automobilius, kuriuos užregistravęs ant Lietuvos gyventojų išvaro į Rusijos Federaciją. Kiek jis žino, tai A. ieško žmonių automobilių varymui į Rusiją ir moka už nuvarytą automobilį 300-350 litų. Visam automobilių verslui vadovauja A. ir Ž., o M. tik darbuotojas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino ir pasakyti negali, nes pirmą kartą girdi tokį pavadinimą. Jis mano, kad jo vardu buvę registruoti automobiliai BMW, SAAB ir jo vardu padaryta panauda automobiliui OPEL ZAFIRA priklauso A.. Kiek buvo sumokėta už automobilius juos perkant, nežino, kaip ir nežino už kiek jie buvo parduoti. Taip pat R. yra sakęs, kad jis gali ieškoti asmenų, norinčių važiuoti į Rusiją automobilių varymui ir už žmonių suradimą gali gauti po 50 litų už surastą žmogų. Tai patvirtino ir pats A, kuris ir moka pinigus už surastus asmenis, tačiau jis tuo neužsiminėjo ir už tai jokių pinigų negavo (2 t. 106-108 b. l.).

Liudytojas E. O. parodė, kad 2012 metų rudenį, rugsėjo-spalio mėnesį, tiksliai pasakyti negali jam kaimynas R, pavardės nežino, gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino pasiūlė už materialinį atlygį vykti į Rusijos Federaciją. Kadangi tuo metu nedirbo ir reikėjo pinigų, sutiko. T. R. paėmė jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir jam buvo padaryta Rusijos Federacijos viza. Po kelių mėnesių, tiksliai kada pasakyti negali, jam paskambino R. ir pasakė, kad ruoštųsi, kadangi reikės vykti į Rusijos Federaciją. Tą pačią dieną apie 15 val. vėl paskambino R. ir pasakė, kad išeitų į Karaliaus Mindaugo g., Telšių mieste, kur privažiuos BMW 5 klasės su kuriuo vyks į Rusijos Federaciją. Sutartu laiku išėjo į gatvę, kur privažiavo juodos spalvos BMW, 5 klasės ir jį paėmė. Kiek pamena tai vairuotojo vardas G, tačiau su juo mažai bendravo. Automobiliu BMW važiavo per Latvijos-Rusijos Federacijos muitinės postą. Automobilį BMW nuvarė į Sankt Peterburgo miestą, kur palikę automobilį autobusu per Rygą grįžo į Telšius. Už kelionę gavo 300 litų, kuriuos sumokėjo jį vežęs G. Kelionės metu G. su kažkuo bendravo telefonu, tačiau su kuo pasakyti negali. Kam priklausė automobilis BMW, nežino, nes neklausė. Kad yra automobilio BMW naudotojas, pamatė pasienio poste, kai teikė patikrinimui dokumentus. Jis automobilio registravime nedalyvavo, kas automobilio savininkas nepamena ir nepažįsta. Praėjus keliems mėnesiams po kelionės į Rusijos Federaciją, paskambino R. ir pasakė, kad reikės vėl važiuoti į Rusijos Federaciją. Telefonu pasakė, kada reikės važiuoti ir sutartu laiku jis išėjo į sutartą vietą, kur atvyko vairuotojas su automobiliu ŠKODA ir kartu su juo vėl vyko į Rusijos Federaciją. Su ŠKODA vyko per Estijos-Rusijos Federacijos pasienio postą. Automobilį nuvarė į Sankt Peterburgo miestą ir palikę automobilį grįžo į Telšius traukiniu. Už šią kelionę gavo taip pat 300 litų. Kam priklausė šis automobilis, nežino. Kas vadovauja šiam automobilių pirkimo – pardavimo verslui, nežino ir pasakyti negali. Jis gavo pinigus už tai, kad padėtų nuvaryti automobilius, todėl nei kas juos pirko ir kam juos pardavė, nežino ir pasakyti negali. Visus pinigus už automobilius visada turėjo vairuotojai, nes jis nenorėjo su tuo turėti nieko bendro (2 t. 114-115 b. l.).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2012 liepos mėnesio pabaigoje Telšių mieste sutiko seną pažįstamą A. B., kuriam dar nuo 2004 metų buvo skolingas keletą tūkstančių litų. A. B. pasiūlė atidirbti už skolą, t.y. pasiūlė užregistruoti keletą automobilių savo vardu bei šiuos nuvaryti į Rusijos Federaciją Sankt Peterburgo miestą, bei tuo pačiu būti vairuotoju, t.y. nuvaryti jo perkamus automobilius į Rusijos Federaciją. Kiek pamena, 2012 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje jo vardu buvo užregistruotas automobilis BMW 320, tačiau valstybinio numerio nežino, kurį jis nuvarė į degalinę, kuri randasi prieš įvažiavimą į Sankt Peterburgo miestą, kur jį sutiko nepažįstamas asmuo, kuriam jis perdavė automobilį, o šis davė pinigų grįžimui namo. Dar vieną reisą už skolą važiavo 2012 metų spalio mėnesį, tačiau koks tiksliai jo vardu buvo registruotas automobilis pasakyti negali. Jį taip pat nuvarė į Rusijos Federaciją. Sekantį reisą važiavo po kelių dienų, tačiau šiame reise buvo kaip vairuotojas. Tokių reisų darė ne vieną dešimtį. Kaip vairuotojas važiuodavo po keletą kartų per savaitę, kadangi tai priklausydavo kiek A. B. turi nupirkęs automobilių ir kiek žmonių suradęs ir kiek suradęs klientų ir pan. Jo darbas buvo vairuoti automobilius nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki automobilio pridavimo vietos Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburgo arba Maskvos miestus. Už vieną nuvarymą gaudavo apie 400 litų. Visada buvo dirbama pagal schemą: paskambina A. B., pasako kada atvažiuoti prie jo firmos, t.y. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet įmonės patalpose jam paduodami automobilio dokumentai, raktai, pinigai kelionei (maistpinigiai, pinigai kurui ir kt. išlaidom) bei pasakoma, kur pasiimti kartu važiuojantį žmogų, bei pasakoma kur nuvaryti automobilį. Jis nuvažiuoja su žmogumi į nurodytą vietą, kur atiduoda automobilį ir automobilio dokumentus, gauna pinigus už automobilį, kuriuos parveža A. B.. Dažniausiai su jo automobilius varydavo naudotojais užregistruoti Telšių gyventojai, tačiau kai kada naudotojais būdavo registruojami ir Rusijos Federacijos piliečiai, kurie turi leidimus gyventi Latvijoje. Visus adresus, kur pasiimti žmones pasakydavo A. B.. Asmenims, kurių vardu užregistruoti automobiliai, buvo mokama apie 200-250 litų už reisą. A. B. registruoti automobilius į VĮ „Regitra“ važiavo tik du kartus, daugiau visada buvo tik vairuotojas. Apie automobilį BMW 525 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-11-23 registruotą jo vardu nieko pasakyti negali, nes nieko nežino. 2013-02-25 jis Vilniaus mieste pirko automobilį OPEL ASTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį iki šiol naudoja savo reikmėms. 2013-02-27 jokio automobilio iš M. A. nepirko ir mano, kad 2013-02-27 pirkimo-pardavimo sutartis dėl automobilio JEEP GRAND CHEROKEE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikra, nes jos nesudarinėjo ir jokių pinigų nemokėjo. Jam pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje tikrai ne jo parašas. Kiek kartu tiksliai važiavo į Rusijos Federaciją pasakyti negali, nes nepamena, kaip ir nepamena visų kartu važiavusių žmonių. Visi jo varyti automobiliai greičiausiai priklauso A. B., nes jis viskam vadovavo, bei kontroliavo jį ir keleivius visų kelionių metu. Kiek jis mokėdavo už automobilius ir kiek už juos gaudavo pinigų jis nesigilino. Į Rusijos Federaciją varė tiek automobilius iš Europos, tiek iš Anglijos ar Airijos (2 t. 121-123 b. l.).

Liudytojas A. V. parodė, kad 2012 metais gruodžio mėnesį, tiksliai dienos pasakyti negali, jo pažįstamas R., pavardės nežino, pasiūlė truputį užsidirbti pinigų, t.y. pasėdėti automobilyje, kuris bus varomas į Rusijos Federaciją. Jis sutiko ir R. jį suvedė su A., pavardės nežino, kuris tiesiogiai išaiškino, ką reikės daryti ir už padėjimą pasiūlė apie 300 litų užmokestį. A. paklausė, ar jis turi Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir pasakė, kad reikia atnešti pasą jam, nes reikia padaryti Rusijos Federacijos vizą ir po kelių dienų jis nunešė savo asmens dokumentą, t.y. susisiekė telefonu ir Telšių mieste padavė savo pasą. 2013 metų sausio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jam telefonu paskambino A. ir pasakė, kad reikės važiuoti į Rusijos Federaciją. Jis susiruošė ir sutartu laiku apie 23-23.30 val. Telšių mieste prie parduotuvės „Vovieraitė“ susitiko asmenį vardu A., kuris buvo atvykęs su automobiliu NISSAN. Abu sėdo į automobilį ir išvyko į Rusijos Federaciją. Automobilį nuvarė į Sankt Peterburgo miestą ir ten palikę automobilį autobusu grįžo į Telšius per Rygą. Grįžus į Telšius juos pasitiko A., kuris jam sumokėjo apie 200 litų už kelionę ir jie išsiskirstė po namus. Tą patį mėnesį jis ėjo į socialinę tarnybą dėl pašalpos gavimo, kur sužinojo, kad jo vardu yra užregistruotas automobilis NISSAN, kurį jis padėjo išvaryti į Rusijos Federaciją. Tuomet jis skambino A., kad šis paaiškintų iš kur pas jį automobilis. A. pasakė, kad jis ateitų pas jį į kontorą, kuri yra „Masčio“ gamyklos teritorijoje. Jis nuėjo pas jį, kur jį pasitiko vyriškis, kurio liudytojas nepažįsta. Tas vyriškis jį nuvežė į VĮ Regitrą, kur kartu su juo išregistravo automobilį. Kaip automobilis buvo užregistruotas jo vardu, jis nežino, nes pats nevyko ir VĮ Regitra automobilio NISSAN savo vardu neregistravo. Po mėnesio vėl paskambino A. ir pasakė, kad dar kartą reikės važiuoti į Rusijos Federaciją. Jis sutiko ir sutartą dieną, sutartą valandą atvyko automobilis BMW prie socialinės rūpybos pastato ir jis su vairuotoju, kurio vardo nepamena, išvyko į Rusiją. Automobilį BMW nuvarė į Sankt Peterburgo miestą, kur jį palikę į Lietuvą grįžo autobusu. Telšių mieste juos pasitiko A., kuris su jais atsiskaitė už kelionę ir jie išsiskyrė. Muitinėje paėmęs automobilio dokumentus matė, kad jo vardu yra padaryta automobilio BMW panauda, tačiau kas ir kada ją padarė, pasakyti negali, nes jokių dokumentų daryme nedalyvavo. Visi dokumentai buvo padaryti be jo. Už automobilio BMW nuvarymą taip pat gavo apie 200 litų. Kam priklausė automobiliai nežino. Kiek suprato, tai visiems reikalams vadovauja A. (2 t. 129-131 b. l.).