- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2YT-23126-1172/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10027-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Pareiškėjas
- K. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z., valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Z. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Z., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja priėmė palikimą mirus A. Z. (mirties data (duomenys neskelbtini)), paveldimą turtą pradėjusi faktiškai valdyti (registracijos Nr. CBP-12333).
Pareiškime pareiškėja nurodė, jog ji priėmė jos senelės A. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentu paliktą palikimą – butą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pradėdama jį faktiškai valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo po palikėjos A. Z. mirties nesikreipė, tačiau ji nedelsdama pradėjo valdyti jai testamentu paliktą butą su jame likusiais baldais bei namų apyvokos daiktais ir juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius) bei tą daro iki šiol. A. Z. palikimo priėmimo faktai testamentų registre neregistruoti. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikėja A. Z. turėjo du vaikus, t. y. V. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos tėvą R. Z., kuris yra įstatyminis įpėdinis (registracijos Nr. CBP-12333).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (registracijos Nr. DOK-73573).
Suinteresuotas asmuo R. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį patenkinti. Nurodo, kad dukra (pareiškėja) po jo motinos A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) nedelsiant pradėjo faktiškai valdyti jai testamentu paliktą butą, perėmė buto raktus, pasiėmė kai kuriuos palikėjos daiktus (foto nuotraukos, namų apyvokos daiktai ir pan.), butą aptvarkė, išvalė, moka mokesčius už butą, leido bute gyventi ir jam. Neprieštarauja, kad butą paveldėtų jo dukra. Daugiau jokių įpėdinių jo motina A. Z. neturėjo, jo brolis V. Z. miręs, sutuoktinės ar palikuonių jis neturėjo (registracijos Nr. DOK-78688).
Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos seneliai A. Z. ir V. Z. santuokos metu susilaukė dviejų sūnų: R. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), (pareiškėjos tėvas) ir V. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre A. Z. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) palikėja A. Z. sudarė testamentą, kuriuo paliko turtą anūkei K. Z.. A. Z. (duomenys neskelbtini) mirė. Po palikėjos mirties pareiškėja dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjos A. Z. mirties nebuvo užvesta. Mirus senelei A. Z., jos turto dalimi rūpinosi pareiškėja, kadangi ji gyveno bute, jį valdė kaip savo, naudojosi buto daiktais, mokėjo mokesčius.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po jos senelės A. Z. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas.
Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti senelės palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Byloje susidarė 6,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei minėtos išlaidos nepriteisiamos, kadangi išlaidų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos K. Z. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po senelės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.