- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- 2-9095-920/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03866-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S., atsakovo atstovui Linui Stanislavui Bagdonui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui T. S. ir trečiajam asmeniui E. P., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo T. S. 834,96 Eur žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25989-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Dėl minėto įvykio, Kauno apskr. VPK buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, baigtas 2017-07-31 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-IS3-28, dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos l-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. sužalojimo tarnybos metu. Tyrimo metu nustatyta, kad E. P. buvo sužalotas tarnybos metu; siūloma pripažinti, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos l-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. P. buvo sužalotas tarnybos metu. Siekiant nustatyti ar E. P. trauma susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, Kauno apskr. VPK viršininko įsakymu buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui ištirti dėl Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-iosios kuopos l-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. sužalojimo tarnybos metu. Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinėje gautas 1-osios kuopos 1- ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. 2017-05-27 tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-21092 „Dėl gauto iškvietimo“, kuriame pareigūnas nurodė, kad 2017-05-27, patruliuodamas kartu su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. I., apie 10.40 vai. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr 49, prie prekybos centro „Akropolis“ mušasi du asmenys. Atvykę į įvykio vietą iš Griunvaldo g. pusės pastebėjo vyrą kruvinu veidu. Einant prie vyro, šis šaukė, darė įvairius gestus rankomis, neklausė pareigūnų nurodymo nusiraminti, nutraukti neteisėtus veiksmus, agresyviai artinosi prie patrulių. Pareigūnui E. P. mėginant sulaikyti asmenį, jis tyčia smūgiavo į dešinės pusės antakį, dėl ko patrulis pargriuvo ant žemės. Nustatyta, kad pareigūną sužalojęs vyras yra T. S.. Dėl patirto sužalojimo E. P. kreipėsi į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, kur jam diagnozuotas dešinės akies sumušimas (S 00.1). Dėl patirto sužalojimo pareigūnas buvo nedarbingas nuo 2017-05-27 iki 2017-06-17. Atliekant tyrimą, negauta duomenų, kad vyriausiasis patrulis E. P. įvykio metu būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat nenustatyta, kad jo susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. Tyrimas baigtas 2017-06-06 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-130 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. sužalojimo“, kurioje atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes buvo siūloma pripažinti, kad pareigūno E. P. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei, atlikimo; gavus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos išvadą dėl E. P. nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumo, priimti spendimą išmokėti patirtos traumos sunkumo laipsnį atitinkančią darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Gautoje CMEK 2017-12-14 pažymoje Nr. 2811 konstatuota, kad yra tarpusavio ryšys tarp pareigūno patirto sužalojimo ir fizinio veiksnio, įvykusio 2017-05-27. Taip pat pažymėta, kad sveikatos sutrikdymas priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Vadovaudamasis minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje ir CMEK pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apskr. VPK viršininkas 2017-12-22 įsakymu Nr. 20-TE-1164 pripažino, kad E. P. sveikata 2017-05-27 buvo sutrikdyta tarnybos metu; nurodė Kauno apskr. VPK Finansų skyriui išmokėti inspektoriui E. P. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Apskaičiuota 834,96 Eur dydžio kompensacija E. P. buvo išmokėta 2018-03-02. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017-07-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25989-17 buvo nutrauktas, įtariamajam T. S. susitaikius su nukentėjusiuoju E. P.. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad T. S. kaltė yra įrodyta, jis prisipažino padaręs inkriminuojamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad T. S. atlygino E. P. 500 Eur žalos, dublike ieškovas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, prašomą priteisti žalos atlyginimą sumažino iki 334,96 Eur.
II. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
2. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Teismas negali tenkinti ieškinio ir priteisti didesnę sumą žalai atlyginti, negu buvo sutarta susitaikymo procesu metu. Jeigu Teismas nuspręstų priteisti papildomas lėšas žalai atlyginti, toks sprendimas visiškai iškreiptų ir netgi paneigtų susitaikymo ir savanoriško žalos atlyginimo institutą, kuris įtvirtintas LR BK 38 str. Tokia teismų praktika užkirstų kelią savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam žalą, o pastarajam nuspręsti kokios vertės žalą jis patyrė. Tai reikštų, kad ir kokia suma žalai atlyginti būtų sutarta susitaikymo metu, ji galėtų būti keičiama į vienos ar kitos šalies pusę, netgi nepriklausomai nuo pačių nukentėjusiojo ir kaltininko valios ir visiškai paneigtų jau minėtą susitaikymo ir savanoriško žalos atlyginimo institutą. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas neturėjo pagrindo išmokėti pareigūnui kompensaciją, kadangi žalą E. P. jau buvo pilnai atlyginta. Žalos dydį nukentėjęs pareigūnas nustatė pats, susitardamas su T. S. ir toks žalos dydis jam buvo tinkamas ir priimtinas. Ieškovas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, tačiau nei vykdydamas savo vidines procedūras, nei teikdamas ieškinį teismui neatsižvelgė. Tokiu būdu traktuotina, kad už Ieškovo aplaidumą bei nepagrįstų procedūrų vykdymą turėtų būti atsakingas pats Ieškovas, o ne Atsakovas. Todėl nors T. S. ir padarė patruliui E. P. žalą, tačiau ją visiškai atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu. Negana to, su nukentėjusiuoju susitaikė, o pastarasis jokių pretenzijų neturėjo. Tokiu būdu Atsakovas kompensavo nukentėjusiojo nuostolius, o pakartotinis žalos atlyginimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, bei negana to, pažeistų susitaikymo ir savanoriško žalos atlyginimo institutą.
3. Trečiasis asmuo E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas visiškai.
4. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25989-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (b.l. 42-43). Dėl šio įvykio Kauno apskr. VPK buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, baigtas 2017-07-31 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-IS3-28, dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos l-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. sužalojimo tarnybos metu. (b.l. 18-20). Tyrimas baigtas 2017-09-06 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-130 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. sužalojimo“, kurioje atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes buvo siūloma pripažinti, kad pareigūno E. P. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei, atlikimo (b.l. 12-15). Gautoje CMEK 2017-12-14 pažymoje Nr. 2811 konstatuota, kad yra tarpusavio ryšys tarp pareigūno patirto sužalojimo ir fizinio veiksnio, įvykusio 2017-05-27, taip pat pažymėta, kad sveikatos sutrikdymas priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b.l. 11). Vadovaudamasis tarnybinio patikrinimo išvadoje ir CMEK pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apskr. VPK viršininkas 2017-12-22 įsakymu Nr. 20-TE-1164 pripažino, kad E. P. sveikata 2017-05-27 buvo sutrikdyta tarnybos metu, nurodė Kauno apskr. VPK Finansų skyriui išmokėti inspektoriui E. P. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kuri buvo išmokėta 2018-03-02 (b.l. 9-10). Pagal E. P. ir atsakovo T. S. žodinį susitarimą atsakovas E. P. sumokėjo 500 Eur žalos atlyginimo ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas su nukentėjusiuoju E. P. susitaikė, dėl to pastarasis jokių pretenzijų neturėjo. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017-07-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25989-17 buvo nutrauktas, įtariamajam T. S. susitaikius su nukentėjusiuoju E. P., Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad atsakovo T. S. kaltė yra įrodyta, jis prisipažino padaręs inkriminuojamus veiksmus (b.l. 42-43).
Dėl 334,96 Eur žalos priteisimo
5. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).
6. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 334,96 Eur žalos priteisimo, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kuomet dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta pareigūno E. P. sveikata jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų atlikimo, nes Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017-07-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25989-17 buvo nutrauktas, įtariamajam (atsakovui) T. S. susitaikius su nukentėjusiuoju (trečiuoju asmeniu) E. P., o Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad atsakovo T. S. kaltė yra įrodyta, jis prisipažino padaręs inkriminuojamus veiksmus (b.l. 42-43).
7. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio, nes atsakovas nurodė, kad Ieškovas neturėjo pagrindo išmokėti pareigūnui (trečiajam asmeniui) kompensaciją, kadangi žala jam jau buvo pilnai atlyginta, o žalos dydį nukentėjęs pareigūnas nustatė pats, susitardamas su atsakovu T. S. ir toks žalos dydis jam buvo tinkamas ir priimtinas.
8. Vertindamas šį šalių ginčą, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, remiantis 2017-05-27 įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855) redakcijos 3 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Šio Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija - lengvo sveikatos sutrikdymo atveju - nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. IV-125. Minėto aprašo 5.1 papunktyje įtvirtinta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, jei sveikatos sutrikdymo pobūdis - nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Antra, CMEK 2017-12-14 pažymoje Nr. 2811 konstatuota, kad yra tarpusavio ryšys tarp pareigūno patirto sužalojimo ir fizinio veiksnio, įvykusio 2017-05-27, taip pat pažymėta, kad sveikatos sutrikdymas priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b.l. 11). Trečia, 2017-09-06 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-130 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. sužalojimo“ buvo siūloma pripažinti, kad pareigūno E. P. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei, atlikimo (b.l. 12-15). Vadovaudamasis tarnybinio patikrinimo išvadoje ir CMEK pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apskr. VPK viršininkas 2017-12-22 įsakymu Nr. 20-TE-1164 pripažino, kad E. P. sveikata 2017-05-27 buvo sutrikdyta tarnybos metu, nurodė Kauno apskr. VPK Finansų skyriui išmokėti inspektoriui E. P. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kuri buvo išmokėta 2018-03-02 (b.l. 9-10).
9. Vertindamas visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovas privalėjo išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (834,96 Eur) kompensaciją trečiajam asmeniui, nes tai padaryti jį įpareigojo imperatyvios 8 šio sprendimo punkte nurodytų teisės aktų nuostatos bei faktinės aplinkybės, konstatuotos tarnybinio patikrinimo išvadoje ir CMEK pažymoje. Tuo tarpu elgdamasis priešingai ir neišmokėdamas kompensacijos trečiajam asmeniui, ieškovas būtų pažeidęs nurodytas imperatyvias teisės aktų nuostatas, kurios įpareigojo jį išmokėti kompensaciją pareigūnui, tarnybos metu patyrusiam žalą dėl jo tarnybinių pareigų vykdymo. Tai reiškia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog Ieškovas neturėjo pagrindo išmokėti pareigūnui (trečiajam asmeniui) kompensaciją, kadangi žala jam jau buvo pilnai atlyginta, turi būti pripažįstamos nepagrįstomis, nes atsakovo veiksmai siekiant nutraukti jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą bei pasinaudojant baudžiamojoje teisėje įtvirtintu susitaikymo su nukentėjusiuoju institutu, sumokant jam sutarto dydžio kompensaciją, negali atleisti ieškovo nuo nurodytuose teisės aktuose jam įtvirtintos pareigos atlyginti pareigūnui jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtą žalą.
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi, dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina LR CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2012-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012). Remdamasis nurodytoje kasacinio teismo praktikoje apibrėžta policijos įstaigos regreso teise į žalą padariusį asmenį bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas privalėjo įvykdyti jam teisės aktuose nustatytą pareigą išmokėti kompensaciją trečiajam asmeniui dėl jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtos žalos, teismas pripažįsta, kad ieškovo patirtos žalos faktas ir dydis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šioje byloje yra įrodytas.
11. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas dublike sumažino reikalaujamos žalos dydį atsakovo trečiajam asmeniui sumokėtos 500 eur. kompensacijos dydžiu, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl 334,96 Eur žalos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 20 eur. žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, j.a.k. 191008196, naudai 334,96 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 96 ct.) žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 20 eur. (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.