Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1964 m. kovo 16 d., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ techniku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. neteisėtai, tai yra neinformavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, kuri pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – EVRK), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, priskiriama EVRK 43.3 klasei „Statybos baigimas ir apdaila“, bei nepateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, pažeisdamas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 35 straipsnio 2 d., kur nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, ir VMI prie LR FM Viršininko 2013-06-25 įsakymo Nr. VA-36 punktą 9.5, kur nurodyta, kad kiti individualią veiklą ar kitą veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, siekdamas gauti pajamų, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, o būtent laikotarpyje nuo 2015 metų spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Kauno m. vykdė statybos, remonto darbų veiklą, tai yra Kauno m., Pramonės pr. 16 Prekybos miestelyje urmas esančiuose patalpose, kurios buvo išnuomotos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atliko einamojo remonto patalpų vidaus remonto darbus: grindų betonavimo, lubų sudėjimo, gipso tvirtinimo, tinkavimo, dažymo ir kt. vidaus apdailos darbus, už kuriuos iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. M. gavo 35 000 Eur (t. y. 929 MGL) pajamų, kurių nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nuo jų nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio –1 225 Eur, privalomojo socialinio draudimo įmokų – 1 102,5 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų – 3 491,25 Eur, iš viso mokesčių ir įmokų 5 818,75 Eur sumai.

Be to, E. Š. laikotarpyje nuo 2015 metų spalio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. gavęs pajamų – 15 000 Eur grynųjų pinigų, o laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. gavęs pajamų 20 000 Eur, iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. M., Kauno m., Pramonės pr. 16 Prekybos miestelyje urmas uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)a“ nuomojamose patalpose, minėtais laikotarpiais atliktus einamojo remonto patalpų vidaus remonto darbus, siekdamas išvengti sumokėti mokesčius ir įmokas į valstybės biudžetą, Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. kovo 22 d. pateikdamas metinę pajamų deklaraciją (forma GPM308) už 2015 m. nurodė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, tai yra nepateikė duomenų apie 2015 m. gautus 15 000 Eur, neužpildė gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos priedo GPM308V „Individualios veiklos pajamos“ ir minėto priedo V5 langelyje neįrašė individualios veiklos pajamų mokesčio tarifo 5 proc., V6 langelyje neįrašė individualios veiklos pajamų 15 000 Eur, V7 langelyje neįrašė leidžiamų atskaitymų sumos 4 500 Eur, V10 langelyje nenurodė apmokestinamųjų pajamų sumos 10 500 Eur, dėl ko nebuvo paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai ir įmokos: gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) – 525 Eur, privalomojo socialinio draudimo įmokų (toliau PSDĮ) – 472,50 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau VSDĮ) 1 496,25 Eur, viso 2 493,75 (525+472,50+1 496,25) Eur sumai. 2018 m. balandžio 27 d. pateikdamas metinę pajamų deklaracija (forma GPM308) už 2016 m. nurodė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, tai yra nenurodė duomenų apie 2016 m. gautus 20 000 Eur, neužpildė gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos priedo GPM308V „Individualios veiklos pajamos“ ir minėto priedo V5 langelyje neįrašė individualios veiklos pajamų mokesčio tarifo 5 proc., V6 langelyje neįrašė individualios veiklos pajamų 20 000 Eur, V7 neįrašė leidžiamų atskaitymų sumos 6 000 Eur, V10 langelyje neįrašė apmokestinamųjų pajamų sumos 14000 Eur, dėl ko nebuvo paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai ir įmokos: GPM – 700 Eur, VSDĮ –1 995 Eur , PSDĮ – 630 Eur, iš viso 3 325 (700+630+1 995) Eur sumai. Tokiu būdu išvengė sumokėti mokesčių ir įmokų bendrai 5 818,75 (3325+2493,75 ) Eur, t. y. 154 MGL sumai.

Kaltinamasis E. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. pabaigoje Kauno m. sporto klube susipažino su E. M., kuris pasiūlė papildomai užsidirbti Prekybos miestelyje urmas remontuojant patalpas. Kaltinamasis su E. M. pasiūlymu sutiko. 2015 m. lapkričio mėn., kaltinamasis pradėjo dirbti adresu Kaune, Pramonės pr. 16, Prekybos miestelyje urmas. Atliko nurodytus darbus, ir taip dirbo iki 2016 m. balandžio mėn. Dirbdavo po darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tai yra dažniausiai nuo 19.00 val. iki 03.00 val. Medžiagas remonto darbams kaltinamasis pirkdavo iš savo lėšų Kauno m. dažniausiai parduotuvėse uždaroji akcinė bendrovė „Senukai“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir kitose parduotuvėse, mokėdavo grynaisiais pinigais, gaudavo čekius, tačiau jų neišsaugojo. Minėtose administracinėse patalpose kaltinamasis E. Š. dirbo nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Minėtam laikotarpiui kaltinamajam E. M. mokėdavo nemažiau kaip 100 Eur į dieną. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. už darbą iš E. M. gavo 35 000 Eur, iš minėtų pinigų medžiagoms išleido 20 000 Eur. Laikotarpiu 2015 m. nuo spalio iki gruodžio pabaigos, kaltinamasis iš E. M. už darbus ir medžiagas gavo pajamų – 15 000 Eur (iš jų 10 000 Eur už medžiagas), o 2016 m. sausio mėn.– balandžio mėn. 20 000 Eur (iš jų 10 000 Eur už medžiagas). Kaltinamasis remonto darbus atliko kaip fizinis asmuo, neturėjo mokesčių inspekcijoje įregistravęs jokios veiklos, tai yra nebuvo įregistravęs nei individualios veiklos nei verslo liudijimo, ir nuo gautų pajamų jokių mokesčių nemokėjo, gautų pajamų nedeklaravo. Kaltinamasis E. Š. 2016 m. kovo 22 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų deklaraciją už 2015 m., o 2018 m. balandžio 27 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų deklaraciją už 2016 m. Minėtose deklaracijose nenurodė apie pajamas gautas už remonto darbus, nes nebuvo registravęs veiklos, nenorėjo mokėti papildomų mokesčių. Kaltinamasis už 2016 m. pateikė deklaraciją tik 2018 m., nes buvo užmiršęs. Deklaracijas teikdavo Kauno apskrities mokesčių inspekcijoje adresu Kaune, Europos pr. Dėl deklaracijos teikimo tardavosi su mokesčių inspektore, kurios pavardės neprisimena, dėl deklaracijų pildymo, tačiau apie tai, kad 2015–2016 m. vykdė individualią veiklą – remonto darbus ir gavo pinigų, jai nieko nesakė. Deklaracijas teikė dėl to, kad jam reikėjo susigrąžinti mokesčių permokas, be to buvusi sutuoktinė dirbo valstybės tarnautoja (1 t., b. l. 122–123, 145-147).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys.

Iš 2019 m. birželio 17 d. ICDB gautų duomenų apie E. Š. darbovietes, nurodyta, kad 2015–2016 m. E. Š. savo vardu nebuvo registravęs nei veiklos pagal pažymą individualiai veiklai ar pagal verslo liudijimą (t.1, b .l. 75–87).

Iš 2019 m. birželio 26 d. VMI rašto, kur nurodyta, kad 2015-2016 m. Valstybinei mokesčiu inspekcijoje E. Š. nebuvo registravęs nei veiklos pagal pažymą individualiai veiklai ar pagal verslo liudijimą (t.1, b. l. 71–72).

Iš 2019 m. birželio 5 d. iš FNTT CIS gautų duomenų apie E. Š. teiktas deklaracijas, nurodyta, kad E. Š. Valstybinei mokesčiu inspekcijai nuotoliniu būdu teikė duomenis už 2015 ir 2016 m., tai yra 2016 m. kovo 22 d. pateikė metinę pajamų deklaracija (forma GPM308) už 2015 m. ir 2018 m. balandžio 27 d. pateikė metinę pajamų deklaracija (forma GPM308) už 2016 m., kuriose nebuvo pateikti duomenys apie pajamas gautas už remonto darbus (t. y. iš individualios veiklos) (1 t., b. l. 103–112).

Iš 2019 m. liepos 1 d. dokumentų ir duomenų apžiūros protokolo specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad E. Š. pateiktose Gyventojų pajamų mokesčio už 2015 ir 2016 metus Individualios veiklos pajamų nedeklaruota, t. y. prie Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų už 2015 ir 2016 metus nepridėtas GPM308V priedas „Individualios veiklos pajamos“. E. Š., kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, nesilaikydamas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, reikalavimų, mokesčio administratoriui metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2015 ir 2016 metus nedeklaravo gautų pajamų iš vykdytos individualios veiklos.

Pagal 2019 m. birželio 13 d. E. Š. apklausos duomenis, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio iki 2015 m. gruodžio mėn. E. Š. gavo 15 000 Eur pajamų, išlaidas pagrindžiantys dokumentai nepateikti. Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 18 str. 12 d. nuostatas apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Tokiu atveju apskaičiuojama, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio iki 2015 m. gruodžio mėn. E. Š. gavo 10 500 Eur apmokestinamųjų pajamų (15 000 x 70 %), išlaidos – 4 500 Eur.

Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 6 straipsnio 3 dalį (2013-12-12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija), kurioje nurodyta, kad Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, E. Š. apskaičiuojamas 525 Eur (10 500 Eur x 0,05) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis už 2015 metus.

LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma.

LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2015 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2014-12-09 Nr. XII-1392) 3 straipsnio 8 dalyje savarankiškai dirbantiems asmenims patvirtintas 28,5% dydžio socialinio draudimo įmokų tarifas. 2015 metais E. Š. socialinio draudimo įmokų bazė yra 5 250 Eur (10500 Eur x 50%) ir E. Š. apskaičiuojama mokėtina 1 496,25 Eur (5 250 Eur x 28,5%) valstybinio socialinio draudimo įmokų suma už 2015 metus.

LR sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 4 dalyje (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-391 redakcija) nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. 2015 metais E. Š. privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazė yra 5 250 EUR (10 500 Eur x 50%) ir E. Š. apskaičiuojama mokėtina 472,50 Eur (5 250 Eur x 9 %) privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma už 2015 metus E. Š. apskaičiuojama 2 493,75 Eur mokesčių ir įmokų suma (525 GPM + 1496,25 VSDĮ + 472,50 PSDĮ) nuo 2015 m. individualios veiklos 10 500 Eur apmokestinamųjų pajamų. 2015 m. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos priedo GPM308V „Individualios veiklos pajamos“ E. Š. individualios veiklos pajamų mokesčio tarifas 5 % turi būti deklaruotas V5 langelyje, individualios veiklos pajamos 15 000 Eur V6 langelyje, leidžiamų atskaitymų suma 4 500 Eur V7 langelyje, apmokestinamųjų pajamų suma 10 500 Eur V10 langelyje.

Pagal 2019 m. birželio 13 d. E. Š. apklausos duomenis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. balandžio mėn. E. Š. gavo 20 000 Eur pajamų, išlaidas pagrindžiantys dokumentai nepateikti.

Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 18 str. 12 d. nuostatas apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Tokiu atveju apskaičiuojama, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. balandžio mėn. E. Š. gavo 14 000 Eur apmokestinamųjų pajamų (20 000 x 70 %), išlaidos – 6 000 Eur.

Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 6 straipsnio 3 dalį (2013-12-12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija), kurioje nurodyta, kad Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, E. Š. apskaičiuojamas 700 Eur (14 000 Eur x 0,05) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis už 2016 metus.

LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma.

LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2015 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2015-12-10 Nr. XII-2164) 3 straipsnio 8 dalyje savarankiškai dirbantiems asmenims patvirtintas 28,5% dydžio socialinio draudimo įmokų tarifas. 2015 metais E. Š. socialinio draudimo įmokų bazė yra 7000 EUR (14000Eur x 50 %) ir E. Š. apskaičiuojama mokėtina 1995 Eur (7 000 Eur x 28,5%) valstybinio socialinio draudimo įmokų suma už 2016 metus.

LR sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 4 dalyje (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-391 redakcija) nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. 2016 metais E. Š. privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazė yra 7 000 EUR (14 000 Eur x 50 %) ir E. Š. apskaičiuojama mokėtina 630 Eur (7 000 Eur x 9 %) privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma už 2016 metus E. Š. apskaičiuojama 3 325 Eur mokesčių ir įmokų suma (700 GPM + 1 995 VSDĮ + 630 PSDĮ) nuo 2016 m. individualios veiklos 14 000 Eur apmokestinamųjų pajamų. 2016 m. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos priedo GPM308V „Individualios veiklos pajamos“ E. Š. individualios veiklos pajamų mokesčio tarifas 5 % turi būti deklaruotas V5 langelyje, individualios veiklos pajamos 20 000 Eur V6 langelyje, leidžiamų atskaitymų suma 6 000 Eur V7 langelyje, apmokestinamųjų pajamų suma 14 000 Eur V10 langelyje (1 t., b. l. 75–87).

Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, o taip pat paties kaltinamojo prisipažinimas, pagrindžia inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo E. Š. veikose, nes jis vykdė individualią veiklą neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ir siekdamas išengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Jo veikos teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis E. Š. yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

E. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (1 t. b. l. 130–132).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 202 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 220 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir savo noru atlygino padarytą žalą, tai yra sumokėjo mokesčius ir įmokas, iš viso 5 818,75 Eur (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 10, 11 straipsniai), praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 97–99), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, išsiskyręs, dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, numatytų veikų padarymą skirtina prokuroro siūloma šių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, šios bausmės rūšies dydį nustatant artimą minimalai (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :

pagal BK 202 straipsnio 1 dalį-100 (vieno šimto) MGL, tai yra 5 000 (penkių tūkstančių) eurų dydžio bauda;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį-150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, tai yra 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio bauda.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti E. Š. 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) MGL, tai yra 9000 (devynių tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 130 (vieno šimto trisdešimties) MGL, tai yra 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą, kas mėnesį pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.