Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Zita Gavėnienė Teisėjas Arūnas Nevardauskis 1 S-429-350/2011

2011 m. balandžio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs G. K. skundą dėl 2011-04-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė G. K. 2011-03-24 skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės R.Matulionienės 2011-03-15 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo skundą, kuriuo jis prašė patraukti teisėją D.Švitinienę baudžiamojon atsakomybės dėl galimai jos padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. ir BK 229 str. nes teisėja nagrinėdama baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia neperskaitė dokumentų, o juos vardino ir tokiais savo veiksmais ji pareiškėją provokavo bei kurstė atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 232 str. ir BK 284 str.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad prokurorės nutarimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, naikinti jį G. K. skunde nurodomais motyvais, nėra pagrindo.

G. K. skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokurorės nutarimą, bei teismo išsireikalautą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-04 nutartis, bei 2011-03-15 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės R.Matulionienės nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Tiek skundžiamame prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Nagrinėjamu atveju 2011-03-15 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors G. K. skunde teigia apie teisėjos D.Švitinienės galimą nusikalstamų veiksmų atlikimą, kurios pareiškėjo nuomone pasireiškė tuo, kad teisėja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinant pareiškėją neperskaitė byloje esančių dokumentų, o tik juos išvardino, tačiau teismas konstatuoja, kad tokie jos veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais.

BK 228 str. numato atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir dėl tokių nusikalstamų veikų sukeliama didelė žala valstybei, tarptautinei viešąjai organizacijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 str. – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas dėl neatsargumo, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, kaip ir piktnaudžiavimo atveju. Teismas konstatuoja, kad visikai nėra pagrindo pripažinti, jog teisėjos D.Švitinienės veiksmuose yra BK 228 str., ar BK 229 str., numatytų nusikaltimų požymių. Vien tai, kad teisėja netenkino atitinkamų pareiškėjo prašymų, negali būti pagrindu jos veiksmų pripažinti kaip piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ar tarnybos pareigų neatlikimu, dėl ko galėjo atsirasti atitinkami padariniai, sukėlę didelę žalą valstybei ar apeliantui. Teisėjos, vykdančios savo profesinę pareigą, kurios veiksmai netenkina pareiškėjo interesų, nėra pagrindas konstatuoti pastarosios veiksmuose nusikalstamumą, tokiu būdu jos veiksmai negalėjo išprovokuoti ir pareiškėjo atitinkamų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dar neišnagrinėta, o pareiškėjo nesutikimas su teisėjos atliekamais veiksmais ir sprendimais, galės būti realizuojamas paduodant apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka. Ši teisė bei jos realizavimo tvarka G. K. bus išaiškinta skelbiant nuosprendį.

Taigi, ikiteisminis tyrimas dėl G. K. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

G. K. skundo argumentai dėl teisėjo A.Nevardauskio šališkumo taip pat nepagrįsti.

Šiuo atveju G. K. skundas dėl prokurorės R.Matulionienės nutarimo teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui. LR BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyti tik išimtiniai atvejai, kada byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui - t.y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Pareiškėjo skunde nenurodyta svarbių priežasčių, dėl kuriu Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas A.Nevardauskis negalėtų objektyviai išnagrinėti jo skundo. Vien tai, kad pareiškėjas išsakė savo nuomonę apie galimai teisėjos padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas, negali būti pagrindu daryti išimtį bendrosioms teismingumo taisyklėms ir spręsti skundo perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimą BPK 229 straipsnio tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad teisėjai teisingumą vykdo nešališkai ir vadovaudamiesi tik įstatymais. Lietuvos Respublikos BPK 6 str. nustatyta, jog vykdant teisingumą teismui draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl naikinti ją ir prokurorės R,Matulionienės nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.