- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- 1S-51/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo G. C. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarties, kuria įtariamajam G. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. C. įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. sunaikino visuotinai pavojingu būdu turtą, o būtent:
2009 m. liepos 19 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su N. B., A. M. ir L. G., siekdami atkeršyti M. M. už 2009 m. liepos 19 d., apie 2 val. nakties, įvykusį konfliktą poilsiavietėje (duomenys neskelbtini), kurio metu sužaloti Z. V. bei A. Š., tyčia sugadino ir sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegė M. M. mamai R. M. priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), dėl to kilusio gaisro metu galėjo nukentėti R. ir R. M., o gaisro metu sugadintas R. M. priklausantis 25 300 Lt vertės turtas – išdegė lauko terasa, lauko durys ir sudegė prie durų buvęs kilimėlis, apdegė namo siena, trys plastikiniai langai, balkono plastikinės durys, grindinės plytelės, apdailos lentelės, balkone buvęs stalas ir lempa, balkono priekinė metalinė dalis, išsilydė apie 5 m plastikinio lietvamzdžio, apdegė stogo apdaila, stogo danga ir skarda, trinkelės prie namo;
be to, G. C. įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose, t. y. pasikėsino nužudyti du žmones kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent:
2009 m. liepos 27 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe asmenų, kurioje paskirstė vaidmenis, su P. M., L. R., E. D., V. B., E. P., G. M., V. Č., E. J., N. B., E. R., A. K., A. M., L. G., P. S., P. M., M. B., A. Š., G. L., R. K., M. N., A. G., D. S., I. D., N. B., turėdamas tikslą nužudyti E. Ž. bei L. Ž., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje tuo metu buvusius kitus asmenis, panaudojo Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį, būdamas ,,Audi“ markės automobilyje, bendrais veiksmais su P. M., L. R., E. D., V. B., E. P., G. M., V. Č., E. J., N. B., E. R., A. K., N. B., A. M., L. G., P. S., P. M., M. B., A. Š., G. L., R. K., M. N., A. G., D. S., I. D., padarydamas E. Ž. dvi šautines žaizdas, tyčia pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L. Ž., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes E. Ž. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, o į L. Ž. nepataikė ir ši padidinusi automobilio greitį iš įvykio vietos nuvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi G. C. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuotas veikas, o pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, itin dažnos išvykos į kitas valstybes, ankstesni neišnykę teistumai yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvas įtariamasis G. C. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Šalies argumentai
Įtariamasis G. C. skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis jau ilgą laiką suimtas, baigia nutrūkti jo socialiniai ryšiai su artimaisiais ir visuomene. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 4 punkte aiškiai nurodyta, kad pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Byloje tokių duomenų nėra, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą jį padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Vien ta aplinkybė, jog asmuo formaliai įtariamas padaręs sunkią nusikalstamą veiką, negali būti vienintelis ir besąlyginis argumentas sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą įstatymų taikymo praktiką.
Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą ilgesniam nei 6 mėnesių terminui, tik formaliai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius dėl objektyvių priežasčių, teigdamas, kad byla didelės apimties. Tačiau jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 3 punkte išdėstyta, kad pratęsiant suėmimą ilgiau nei šešiems mėnesiams nutarime turi būti nurodyti motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardinti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo. Skundžiamos nutarties turinys rodo, jog teismas to nepadarė.
Be to, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, atsižvelgė ne į visas BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y., jog kardomoji priemonė – suėmimas jam sukels itin sunkias pasekmes, jis turi realią galimybę įsidarbinti. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog jis gyvena su tėvais, kartu ūkininkauja 20 ha žemės sklype. Įtariamasis Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos charakterizuojamas kaip rūpestingas asmuo, gyvenantis su tėvais, jo tėvas turi sveikatos negalę, todėl šiam reikalinga jo pagalba. Marijampolės seniūnija nurodo, kad dėl įtariamojo nėra gavusi jokių nusiskundimų, todėl jis nemano, kad staiga tapo tokiu asmeniu, kurį reikia laikyti suimtą. Jau vien dėl to negalima sutikti su teismo išvada, kad G. C. gali daryti naujus nusikaltimus. Be to, jis vedęs ir turi mažametį vaiką, kuriam nėra dvejų metų, sutuoktinė turi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl bet kuriuo metu gali iškilti pavojus net jos gyvybei. Tokiu atveju mažametis vaikas liktų be savo tėvų priežiūros, o suimtojo tėvams, su kuriais gyvena, patiems reikalinga pagalba. Įtariamasis yra aktyvus visuomenės narys, aktyviai sportuoja, bendrauja su kitais sporto klubo nariais, yra draugiškas ir kitų mėgstamas. Nėra jokių nusiskundimų, kad jo elgesys neatitiktų visuomenei priimtinų normų.
G. C. pripažįsta dažnai vykdavęs į užsienį pirkti automobilių, tačiau ten neturi pažįstamų asmenų, kuriuos galėtų laikyti draugais, todėl negali kilti abejonių, kad jis sieks išvykti ir pasislėpti. Tokią galimybę paneigia jį siejantys glaudūs ryšiai su šeima, tėvais.
Kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, šioje proceso stadijoje gali būti pasiekti, taikant bet kurią vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, numatytas BPK 120 straipsnyje.
Be to, Kauno apygardos teismas jau ne kartą nagrinėjo suimtojo ir jo gynėjų skundus dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, todėl yra šališkas.
Teismo posėdyje suimto įtariamojo G. C. gynėja prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo G. C. skundas atmetamas.
BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2009 m. rugpjūčio 27 d. skiriant G. C. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog G. C. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti įtariamųjų E. J., V. B. ir kitų apklausos protokoluose, įslaptintų liudytojų apklausos protokoluose.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar G. C. kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar ne, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą.
Suėmimas G. C. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
G. C. įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir padaręs apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, už kuriuos pagal galiojančius įstatymus numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad paleistas iš suėmimo įtariamasis, siekdamas išvengti griežtos bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pagal pateiktą sunkiausią įtarimą pasikėsinus padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų. Dėl to teismui pripažinus jį kaltu, grėstų labai griežta bausmė. Jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl, esant tokiam įtarimui, papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nereikalingi.
Be to, įtariamasis iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pats pripažįsta, kad dažnai vyko į užsienį. Tai irgi leidžia manyti realiai esant šį suėmimo pagrindą.
Įtariamasis skunde akcentuoja, jog suėmimas jam ir jo šeimai sukels itin neigiamas pasekmes.
Atkreipiamas dėmesys, kad G. C. kaltę arba nekaltumą nustatys bylą nagrinėjantis teismas, tačiau įtarimo pareiškimą, remiantis bylos duomenimis, sąlygojo viešasis interesas, kuris šiuo atveju yra svarbesnis.
Kita vertus, skunde minimos aplinkybės, jog įtariamasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį vaiką ir pan., reikšmingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.
Pagrįstą teismo manymą, jog G. C. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad jis anksčiau teistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis teistas už tyčinius nusikaltimus, išvardintus šioje teisės normoje, ir, turėdamas neišnykusį teistumą, įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų bei padaręs apysunkį nusikaltimus.
Visa tai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių G. C. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.
Be to, Kauno apygardos teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neįvertino visų BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog byloje turi būti tokių duomenų, tačiau jie skiriant suėmimą negali būti vertinami kaltės įrodytumo aspektu. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, parinkdamas kardomosios priemonės rūšį. Tačiau nė vienos minėtoje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės buvimas ar nebuvimas negali nulemti sprendimo dėl kardomosios priemonės skyrimo arba pratęsimo, kadangi sprendimas priimamas, įvertinus aplinkybių visumą. Tai, jog G. C. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, nereiškia, kad teismai, priimdami sprendimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei pratęsimo, neįvertino visų aplinkybių, leidžiančių taikyti šią kardomąją priemonę.
Skunde G. C. nurodo, jog jis turi galimybę įsidarbinti.
Ši aplinkybė vertinama kaip neįtikinama, nes galimybė įsidarbinti atsirado tik esant suimtam, o iki suėmimo G. C. nerodė jokių pastangų legaliai įsidarbinti. Jis pats pripažino legaliai nėra dirbęs, užsiėmęs automobilių prekyba, tačiau jokių mokesčių nuo šio verslo nemokėjęs.
Įtariamojo skundo argumentai, kad tėvams reikalinga jo pagalba, žmona serga ir mažametis vaikas gali likti be priežiūros, yra neįtikinami.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įtariamojo tėvai yra dirbantys: tėvas ūkininkas, motina dirba pašte. Taigi tėvai patys gali save išlaikyti. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie kritinę sutuoktinės sveikatą, dėl kurios gali kilti pavojus jos gyvybei. Kita vertus, pats įtariamasis parodė, kad gyvena su tėvais, todėl, esant būtinybei, mažametį vaiką būtų kam prižiūrėti.
Atmetamas įtariamojo skundo argumentas, jog jis nepagrįstai laikomas suimtas jau pusę metų.
BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų, yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog viena iš tiriamų nusikalstamų veikų pasikėsinta padaryti organizuota grupe, kurioje yra 24 įtariamieji, taigi byloje reikalinga atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi G. C. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių, o G. C. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.
Per laikotarpį, praėjusį po ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant bylą atlikti įvairūs procesiniai veiksmai: patikslintas įtarimas G. C., jis papildomai apklaustas, surinkta jį charakterizuojanti medžiaga, papildomai apklaustas įtariamasis D. S., jis taip pat apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nėra duomenų, jog bylos tyrimas būtų vilkinamas.
Nepagrįstas įtariamojo skundo argumentas, kad teismas, pratęsdamas suėmimo pratęsimą, buvo šališkas.
Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato apribojimų, jog tas pats teisėjas negali keletą kartų nagrinėti skundų dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo.
Įtariamojo prašymas vietoj suėmimo skirti kitą, švelnesnę, kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo arba suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti, tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 punktas).
Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog G. C. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, galimą nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimtojo G. C. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.