Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-316/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
1A-205-316/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20533-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-316/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20533-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.22.1.1; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

Sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2020 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis bei sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 28 d. 5 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. 16 val. 30 min.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu: neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2020 m. gegužės 25 d., apie 12 val., savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, šaudymui tinkamą, C kategorijos, EKOL Major dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais, bei neteisėtai įgijęs, jį laikė savo nuomojamame bute – (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gegužės 28 d., 20 val. 51 min., kai atvykę į butą (duomenys neskelbtini) pareigūnai rado ir paėmė, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti 2021 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, jog teismas paskyrė per griežtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, jog pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, išvadas dėl savo nusikalstamos veikos padarė ir ateityje laikysis įstatymų, neketina nusikalsti. Pažymi, kad jo toks nusikalstamos veikos pripažinimas visiškai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nurodo, kad nusikalstamą veiką pripažino savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų.

2.2. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini), pragyvenimui užsidirbo, gyveno kartu ir finansiškai padėjo savo draugei S. Z., su kuria 2021 m. sausio 5 d. susilaukė sūnaus T. P..

2.3. Atkreipia dėmesį, kad dėl padaryto nusikaltimo realios žalos niekam nepadarė. Šioje byloje nusikalstamą veiką padarė būdamas laisvėje. Pagrįstai mano, kad teismui jo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam skyrus švelnesnę bausmę nei numatyta BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nebūtų pažeistos teisingumo principo nuostatos.

2.4. Pažymi, jog šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis atlieka 4 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį. Atlikdamas bausmę dirba ūkio dalyje, jam pavestas užduotis ir darbą atlieka laiku ir kokybiškai, lanko kursus, paskaitas susijusiąs su asmens integravimosi į visuomenę. Bausmės atlikimo laikotarpyje jis pilnai suprato savo nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes, žalą, bausmės neišvengiamumą, išvadas dėl neigiamos savo veikos padarė. Pataisos įstaigos administracija jį vertina teigiamai, jam yra reali galimybė atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės pasinaudoti Bausmės vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

2.5. Jam žinoma ir supranta, kad BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik arešto arba laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas atskirais atvejais individualizuodamas bausmę turi galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta išimti ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas). Jam suprantamas teisingumo principo paskirtis, bausmės neišvengiamumas, todėl mano, jog yra pagrindas tikėti juo, kad šio principo šioje byloje įgyvendinimas bus pasiektas skyrus jam švelnesnę bausmę nei arešto ar reali laisvės atėmimo bausmė. Nurodo, kad yra darbingas, nori ir gali dirbti, todėl skyrus jam bausmės rūšį baudą, būdamas laisvėje jis tikrai sumokėtų jam skirtą baudą. Mano, kad tokios bausmės šioje byloje paskyrimas jam būtų pritaikytas pagrįstai ir teisėtai.

2.6. Taip pat nurodo, jog jam suprantama, kad teismas gali tik išimtinais atvejais skirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje. Teismo prašo įvertinti, tai kad jis nusikaltimą pripažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, turi mažametį sūnų T. P. (duomenys neskelbtini), nori nuo pat mažens auginti ir prižiūrėti sūnų, pasižada ateityje gerbti įstatymus ir nebenusikalsti. Prašo patikėti juo ir jo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam švelnesnę bausmę nei realus laisvės atėmimas ar areštas.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas prašė apeliacinį skundą tenkinti, proceso išlaidų nepriteisti, prokuroras Artūras Dževečka prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

6.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 235 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika įvykdyta teistumui neišnykus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. A. P. yra teistas 8 kartus už tyčinius nusikaltimus, daugeliu atveju už plėšimus (2 t., b. l. 33-47), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 124). Nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai nustatė, tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė (BK 60 straipsnis).

6.3. Nuteistasis A. P. savo prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę motyvuoja tuo, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, gailis, reali žala niekam nebuvo padaryta, pasižada nenusikalsti ir susitvarkyti savo gyvenimą, nori dirbti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo A. P. nurodytos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, yra deklaratyvios ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę apeliantui jau atsižvelgė į tai, kad pastarasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pagrindo šią aplinkybę itin sureikšminti, kaip turinčią išimtinę ir didesnę reikšmę, kitų BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje numatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, nėra.

6.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo A. P. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. A. P. visiškai nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.

7. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui kaip išimtis iš bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių taikoma tik įvertinus aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumą ir nustačius išimtines aplinkybes, rodančias, kad konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Paprastai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose, susijusiose su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-489/2018).

7.1. Nagrinėjamoje byloje įvertinus tiek A. P. asmenybę, tiek jo padarytos veikos pavojingumą, nenustatyta aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išimtinėmis bei kurios leistų teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste. Neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu pats savaime yra pavojingas nusikaltimas, keliantis realią grėsmę visuomenės saugumui. Byloje nustatyta, kad A. P. neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, šaudymui tinkamą, C kategorijos, (duomenys neskelbtini) dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais, bei neteisėtai įgijęs, jį laikė savo nuomojamame bute. Pats A. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad pasiėmė ginklą tam, kad pagąsdinti brolį, o kai atvyko policija, įdėjo draugei į rankinę. Tokie A. P. veiksmai nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo padarytos veikos kaip mažiau pavojingos. Tai, kad A. P. neigiamai vertina savo veiksmus, rodo teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, bet kitų aplinkybių kontekste nepatvirtina daug mažesnio nuteistojo asmenybės pavojingumo, sudarančio pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, A. P. nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi mažametį sūnų T. P., nori jį nuo pat mažens auginti ir prižiūrėti, dirbti, nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Be to iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog galutinė paskirtoji bausmė nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo dar labiau mažinti A. P. paskirtos bausmės dydį.

Dėl proceso išlaidų

9. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

10. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2021 m. birželio 1 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 108 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam A. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė 108 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad A. P. apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės išlaidos už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. P. valstybės naudai priteisti 108 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė