- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- A15.-565-389/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00360-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Pažeidėjas
- L. J.
- Advokatai
- Artūras Balčiūnas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė
išnagrinėjo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, nebausto administracine tvarka administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. J. 2017 m. balandžio 29 d., apie 18.10 val., Panevėžio r. sav., krašto kelio Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys 31 km, vairavo motociklą „Yamaha YP 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tačiau atsisakė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 ARHJ 0193“. Taip pat nustatyta, jog šis asmuo vairavo motociklą, nedėvėdamas saugos šalmo, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pati transporto priemonė nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, jai neatlikta techninė apžiūra, ji neapdrausta privalomuoju savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tokių būdu L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) 16, 17 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau–ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. teismo posėdyje su visais jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais sutiko, išskyrus savo kaltės nepripažino dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir paaiškino, kad tuo metu atsisakė tikrintis savo neblaivumo alkoholio matuokliu, nes ketino tai padaryti, nuvykęs į polikliniką, jog atliktų jo kraujo tyrimą. Tačiau to nepadarė, kadangi užtruko jo padarytų administracinių nusižengimų forminimo procedūra, surašant administracinio nusižengimo protokolą, nors pagal teisės aktus, tokia procedūra turėtų užtrukti ne ilgiau kaip vieną valandą. Jam taip pat nebuvo pasiūlyta nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumo, paimant jo kraujo mėginį.
Liudytoja V. R. teismo posėdyje parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Patvirtina byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad tuo metu reikiamų duomenų į sistemą negalėjo įvesti dėl blogo interneto ryšio ir tik vėliau, išsikvietus kitą policijos ekipažą ir naudojant kitą kompiuterį, pavyko tai padaryti. Pažymėjo, kad asmeniui atsisakius pasitikrinti savo neblaivumo alkoholio matuokliu, jis nebuvo pristatytas į gydymo įstaigą šiuo tikslu, taip pat nepamena, ar buvo pasiūlyta asmeniui nuvykti į gydymo įstaigą šiuo tikslu. Nesupranta, kaip galėjo būti nugabentas asmuo į gydymo įstaiga kraujo mėginio paėmimui, jeigu jis atsisako net paprasčiausi pasitikrinti savo neblaivumo alkoholio matuokliu. Nepamena, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino savo kaltę dėl kitų padarytų administracinių nusižengimų. Jai yra žinoma, kad administracinio nusižengimo protokolas privalo būti parengtas per 3 valandas.
Liudytojas D. U. teismo posėdyje parodė, kad šį asmenį žino iš anksčiau, kadangi su juo buvo anglų kalbos kursuose. Pamena aptariamą įvykį, kaip važiuojant netoli Krekenavos, pastebėjo pravažiuojantį link Panevėžio motociklininką, kuris nedėvėjo saugos šalmo. Sustabdžius motociklą, kolegė V. R. nuėjo patikrinti jo dokumentų, tačiau vėliau jį pasikvietė kolegė, kadangi vairuotojas vengė neblaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu, taip pat nepateikė kitų reikiamų dokumentų. Pažymėjo, kad tuo metu matėsi akivaizdžiai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais (sutrikusi judesių koordinacija, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas). Pamena, kaip šis asmuo jiems paaiškino, kad jis negali prarasti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi gyvena Panevėžio rajone, reikalinga vežioti į Panevėžį žmoną į darbą, prašė surašyti administracinio nusižengimo protokolą tik už kitus smulkius nustatytus nusižengimus. Nepamena, ar buvo minėtam asmeniui pasiūlyta vežti į gydymo įstaigą neblaivumo tikrinimui, tačiau jam žinoma, kad policijos pareigūnai neprivalo tai daryti, tokia yra praktika ir nei vienas teisės aktas neįpareigoja to daryti. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme yra numatyta, kad vairuotojas privalo leisti patikrinti savo neblaivumą. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tuo metu aiškiai atsisakė apskritai tikrintis savo neblaivumo. Taip pat nurodė, kad nuo pat nusižengimų padarymo momento minėtas asmuo nebuvo sulaikytas, todėl jis galėjo laisvai pasinaudoti savo teise vykti į gydymo įstaigą neblaivumo patikrinimui. Pats administracinio nusižengimo protokolas buvo rašomas gana ilgai (ilgiau nei vieną valandą) dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo pačių jų valios, todėl buvo iškviestas kitas policijos ekipažas ir, pasinaudojus kitu kompiuteriu, buvo surašytas protokolas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo L. J. kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, padarymo visiškai įrodyta paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais teismo posėdžio metu bei byloje esančiais įrodymais: 2017 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 50ANP-97571972-17 (b. l. 2-3), policijos pareigūnės V. R. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimų (b. l. 5), vairuotojų registro išrašu (b. l. 8), fotonuotraukomis (b. l. 6) ir kitais bylos duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo motociklą „Yamaha YP 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nedėvėdamas saugos šalmo, policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pati transporto priemonė nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, jai neatlikta techninė apžiūra, ji neapdrausta privalomuoju savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Su šiais nusižengimais sutiko ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tai atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sudėtis. Todėl L. J. administracinio nusižengimo protokolas pagal šias įstatymo normas surašytas pagrįstai. Ginčo dėl šio administracinių nesižengimų kvalifikavimo nėra. Be to, teismas pažymi, kad 2017 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 50ANP-97571972-17 nurodyta netiksli L. J. padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 432 straipsnį teisinė kvalifikacija, nurodant netinkamą šio straipsnio 2 dalį, nors iš bylos duomenų nėra matyti, jog toks nusižengimas būtų padarytas pakartotinai, todėl šio asmens veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį. Remiantis tuo, ši aplinkybė tikslintina (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. nenusitiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 422 straipsnio 7 dalyje, tačiau įvertinus administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visetą, darytina išvada, jog šio asmens padaryta veika atitinka ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vengė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, nors buvo su aiškiai neblaivumo požymiais, su kuo sutiko ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J., bet ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai.
Nors teismo posėdžio metu L. J. nurodė, kad atsisakė tikrintis savo neblaivumo alkoholio matuokliu, kadangi norėjo, jog tokie duomenys būtų nustatomi gydymo įstaigoje iš jo kraujo mėginio, bet to nepadarė, kadangi užtruko jo atžvilgiu surašomo administracinio nusižengimo protokolo procedūra, juolab jam taip pat nebuvo pasiūlyta šiuo tikslu nuvykti į gydymo įstaigą. Tačiau teismas šią jo nurodytą versiją vertina kritiškai, kadangi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Pastebėtina, kad Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato analogišką pareigą vairuotojui. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) 3 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tuo tarpu šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai įtariamą neblaivumu transporto priemonės vairuotoją, susijusį su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros pristato, jeigu jis vengia tikrinimo, objektyviai neįmanoma atlikti jo tikrinimo arba atlikus tikrinimą nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – daugiau kaip 0 promilių. Taigi, nagrinėjamas atvejis nepriklauso nei vienam iš minėtų pagrindų, kuriais remiantis būtų atsiradusi pareiga policijos pareigūnams pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą L. J. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų taisyklių 29 punkte numatyta teisė asmeniui pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, tačiau nei iš bylos duomenų, nei iš liudytojų parodymų teismo posėdžio metu nėra matyti, kad asmuo būtų siekęs realizuoti tokią savo teisę, nors pagal nustatytas aplinkybes objektyviai galėjo tai padaryti ir tokia jo teisė jam buvo tuo metu žinoma, kaip matyti iš jo paties parodymų teismo posėdžio metu, o ir iš liudytoju apklausto policijos pareigūno D. U. parodymų teismo posėdžio metu, matyti, jog L. J. sąmoningai siekė, kad nebūtų fiksuotas jo padarytas administracinis nusižengimas, vairuojant transporto priemonę neblaiviam, prašydamas to nedaryti pareigūnų bei aiškiai atsisakydamas apskirtai tikrintis savo neblaivumo. Netikėti šių pareigūnų pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti policijos pareigūnų suinteresuotumu bylos baigtimi. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus tiek teisme, yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, yra prisaikdinamas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad liudytojai būtų sulaužę priesaiką, davę melagingus parodymus ar vengę juos duoti, netgi priešingai – teismas mano, kad šių asmenų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, esminėmis aplinkybėmis sutapo tarpusavyje, taigi nėra pagrindo jais nesiremti. Taigi, išanalizavus visus aukščiau aptartus įrodymus, teismas mano, kad administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį L. J. taip pat yra surašytas pagrįstai, laikytina, kad pažeidėjo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma, todėl L. J. baustinas.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje ir 432 straipsnio 2 ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą L. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į asmenybę – L. J. neteistas, administracinėn atsakomybėn traukiamas antrą kartą, anksčiau baustas už smukų KET pažeidimą, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi, taip pat į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes. Įvertinus vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę ir visas kitas bylos aplinkybes, jog jis savo kaltės dėl jam inkriminuoto sunkaus KET pažeidimo padarymo nepripažino, siekė išvengti gręsiančios atsakomybės, teismas sprendžia, kad administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti L. J. už ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje ir 432 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytas minimalias ar artimas minimalioms baudas, o už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – dar ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam laikotarpiui, kadangi ši įstatymo nuostata vienareikšmiškai įpareigoja skirti tokią administracinio poveikio priemonę.
Kadangi L. J. administracinius nusižengimus padarė vienu metu, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. J. pripažinti kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje ir 432 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti nuobaudas:
- už nusižengimą pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą;
- už nusižengimą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;
- už nusižengimą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) baudą;
- už nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;
- už nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- už nusižengimą pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir L. J. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 17067721195, taip pat nurodyti įmokos kodą.
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.